Šeima – Bulvinių (Solanaceae)
Augalo aprašymas
Valgomoji bulvė yra vienmetis arba daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 100 centimetrų aukščio. Bulvė turi gausiai išsišakojančią šaknį, iš kurios išauga požeminiai ir antžeminiai stiebai. Antžeminių stiebų yra keliolika, jie yra apaugę smulkiais plaukeliais, o požeminiai stiebai ir yra vadinami bulvėmis . Jie yra apaugę baltais ūgliais / gumbais, mėsingos, krakmolingos, sustorėjusiais galais. Bulvės gumbo paviršiuje būna daug mažų akelių, jų spalva priklauso nuo bulvių veislės: gali būti raudonos, gelsvos, violetinės spalvos. Bulvių lapai yra žali, dantytais kraštais, ovalios formos, apaugę smulkiais plaukeliais. Bulvės žiedai gali būti baltai rausvos arba violetinės spalvos, dideli, o jos vaisius – du lizdus turinčios ir daug sėklų talpinančios tamsios uogos. Bulvės žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.
Bulvės tėvynė yra Čilė, Bolivija, Peru ir kiti tropinės Pietų Amerikos kraštai. Į Europą ji pateiko tik XVI amžiuje.Kečua ir Aymara indėnai bulves maistui ir vaistams naudojo nuo senovės. Iš jų ispanų keliautojai ir sužinojo apie maistingąsias ir vaistines šios daržovės savybes. Tačiau maistui bulvės Europoje pradėtos vartoti tik XVIII amžiuje. Lietuviai bulves pradėjo auginti tik maždaug XVII a. Iš pradžių jos buvo augintos tik dvaruose ir tik XIX a. jas ėmė auginti ir paprasti valstiečiai.
Naudojamos augalo dalys
Maistui ir vaistams yra naudojami tik bulvių gumbai. Visos kitos augalo dalys yra nuodingos. Bulvių gumbai yra kasami nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Iškastas bulves reikia laikyti vėsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, geriausiai jas yra laikyti maišuose su smėliu.
Yra laikoma, jog mums per dieną tereikia suvartoti tik iki 100 gramų bulvių. Tačiau geriausia jas yra virti- garuose arba su lupena. Bulvių lupenose yra labai daug naudingų medžiagų bei fermentų, kurie mūsų organizmui padeda pasisavinti krakmolą Keptose bulvėse naudingosios medžiagos daugumoje suyra, o taip pat atsiranda ir tokios kancerogeninės medžiagos, tokios kaip akrilamidas. Rekomenduojama bulves skusti kuo ploniau.
Taip pat pastebėta, jog bulves virinant trumpiau, juose ilgiau išlieka vertingų medžiagų ir vitaminų. Kuo ilgiau ir kuo aukštesnėje temperatūroje bulvės buvo apdorotos- tuo mažiau jose sveikatai naudingų medžiagų. Skustų bulvių taip pat negalima mirkyti šaltame vandenyje- nes suyra jose esantys vitaminai.
Gydymui taip pat gali būti vartojama ir kita bulvių rūšis- Brazilijoje augančios bulvės- S. insidiosum. Čia jos yra naudojamos skrandžio ligų gydymui.
Veikliosios medžiagos
Bulvės yra bene plačiausiai pasaulyje maistui vartojama daržovė. Maždaug 75-80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. Pagrindinė sausoji medžiaga yra angliavandeniai- krakmolas( jo bulvėse gali būti iki 18 procentų), celiuliozė, dekstrinas, cukrus, pektinai. Bulvėse aptinkama iki 2 proc. baltymų – globulino, albumino, tubenino. Jose yra ir vitaminų- B1, B2, B6, B9, PP, K, E, C, E, D, PP. Bulvės taip pat gali aprūpinti organizmą mineralais – K, P, Ca, Fe, Mg, J. Yra jose ir organinių rūgščių bei karotino. Laikoma, kad suvalgius 200 g bulvių, žmogus gali gauti gauna pusę kasdienės C vitamino normos. Bulvėse taip pat aptikta organinių rūgščių ir riebalų pėdsakai. Aptikta bulvėse ir nuodingos medžiagos- atropino alkaloidų ( solanino) pdėsakų. Daugiausia atropino yra augalo antžeminėje dalyje ir pažaliavusiose bulvėse- jų akutėse ir žievėje. Atropino alkaloidai slopina skrandžio sulčių sekreciją, slopina centrinę nervų sistemą ir veikia toksiškai- ardo eritrocitus. Todėl pažaliavusių, sudygusių bulvių valgyti negalima. Apsinuodijus solaninu, ima pykinti, atsiranda traukuliai, pagreitėja širdies ritmas.
1 kg bulvių turi apie 800-1000 kcal, todėl piktnaudžiauti bulvių patiekalais nevertėtų.
Naudojimas medicinoje
Gydymui gali būti vartojami patys bulvių gumbai ir taip pat iš jų spaudžiamos šviežios sultys.Bulvių sultys yra gera organizmą stiprinanti priemonė. Jose daug kalio druskų, kurios stiprina širdį ir padeda pasišalinti iš organizmo šlakams. Piktnaudžiauti bulvių sultimis negalima. Laikoma, jog negalima per dieną suvartoti daugiau kaip iš 1 didelės bulvės išspaustų bulvių sulčių. Jeigu bulvių sulčių geriama pernelyg daug- galima apsinuodyti.
Bulvių sultys gerina žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą, taip pat skadina žaizdų gijimą. Liaudies medicinoje rekomenduojamos gerti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat užkietėjus viduriams. Bulvių sultimis ir šviežia bulvių tarke neretai yra gydomi uždegimai, žaizdos, jomis galima tepti skaudančius sąnarius, odos bėrimus, hemorojinius mazgus. Jos taip pat skatina ir šlapimo išsiskyrimą. Įprastai yra rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną 30-40 min. prieš valgant.
Tarkuotomis bulvėmis gali būti gydomi nudegimai, egzemos, nuospaudos, įvairios odos ligos. Bulvių sulčių kompresai padės nušalus odai.
Bulvių lupenos Indijoje dedamos ant sutinusių gleivinių ir nudegimų.
Bulvėse yra svarbus dietinis produktas. Jos naudingos turintiems virškinimo sistemos sutrikimų (gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, malšina spazminio tipo skausmus, slopina vėmimą, aktyvina virškinimo procesus, gydo gastritą, laisvina užkietėjusius vidurius), tinka serganti širdies ir kraujagyslių ligomis, – mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Bulvės taip pat švelniai skatina šlapimo išsiskyrimą , tinka esant avitaminozėms.
Viršutinių kvėpavimo takų susirgimai, kosulys gali būti gydomas kvėpuojant virtų ir sutrintų bulvių garais.
Liaudiški receptai su bulvėmis
Bulvių sultys nuo galvos skausmų
Skaudant galvai bulvių sultys yra geriamos po 1/2 stiklinės iki 3 kartų per dieną.
Bulvių sultys virškinimo ligoms gydyti
Įprastai yra geriamos po 1/2 stiklinės pusvalandį prieš valgį.
Bulvių tarkės kompresai ( tinka odos uždegimams, nuospaudoms gydyti)
1-2 bulves nuplauti, nulupti ir sutarkuoti, o tyrę užkrėsti apie 1 cm sluoksniu ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dėti ant pažeistos odos vietos ar skaudančio sąnario. Po pusantros ar dviejų valandų tyrę būtina pakeisti šviežia. Nakčiai kompresą reikia nuimti.
Žali bulvių griežinėliai uždėti ant sumuštų vietų taip pat greitai panaikina mėlynes.
Bulvių kaukės sausai veido odai
Nuluptas virtos bulvės sutrinti su grietinėle ar grietine ir košele ištepti veidą. Po 15 min. kaukę nuplauti drungnu vandeniu.