Osteoporozė yra dažnai vyresniame amžiuje pasitaikantis susirgimas. Dažniausiai ji pasireiškia savaiminiais kaulų lūžiais vyresniame amžiuej ypač moterų tarpe. Savaiminiai kaulų lūžiai moterims po menopauzės yra klinikinisi diagnostinis požymis.
Pirminės osteoporozės rizikos faktoriai – Pasaulinės rekomendacijosŠių faktorių yra labai daug, tačiau svarbiausiais pirminės osteoporozės rizikos faktoriais laikomi šie:
- Amžius
- Anamnezėje – buvę savaiminiai kaulų lūžiai nesant traumų ar kritimų iš žemesnio aukščio nei paciento ūgis
- Pirmos eilės giminaitis turėjo savaiminių kaulų lūžių
- Sumažėjęs kūno svoris, kai kūno svoris yra mažesnis nei 57.6 kg ( 127 lbs) arba KMI (BM I ) < 21
- Alkoholio suvartojimas yra 2 arba daugiau vienetų per dieną
- Menopauzė išsivystė prieš sulaukiant 40 metų
- Taikomas ar buvo taikytas gydymas gliukokortikoidais ( gydymo trukmė > 3 mėnesius skiriant prednizoloną didesnėmis nei > 5 mg/dieną dozėmis
- Rūkymas
2010 metų JAV Nacionalinis Osteoporozės Fondo Rekomendacijos osteoporozės skriningo tyrimus siūlo atlikti visoms 65 metų ir vyresnėms moterims bei visiems 70 metų ir vyresniems vyrams atliekant DXA kaulų skenavimą. Selektyviai tirti dėl osteoporozės siūloma visus vyresnius nei > 50 metų vyrus ir moteris jeigu jiems yra nustatyti osteoporozės rizios faktoriai. 2011 metų USPSTF 20 II rekomendacijos yra tokios pačios moterims, tačiau šie tyrimai nerekomenduojami vyrams, nes kol kas trūksta duomenų apie šių tyrimų riziką ir naudą vyrų populiacijai. Kada reikėtų kartoti šiuos tyrimus rekomendacijų kol kas nėra.Neseniai atliktų tyrimų duomenys leistų manyti, jog pakartotinų tyrimų dažnį turėtų lemti osteipenijs buvimas.
Atlikti profilaktinius tyrimus dėl osteoporozės, neatsižvelgiant į paciento amžių ir lytį yra siūloma esant šiems susirgimams ir būklėms:
• Virškinamojo trakto susirgimai (Opinis kolitas, Krono liga, celiakija, skrandžio tūrį mažinančios operacijos, malabsorbcija)
• Endokrininiai susirgimai (hiperparatireozė, Kušingo sindromas, hipogonadizmas, hipertireozė)
• Vartojami tam tikri vaistai (gliukokortikoidai, pakaitomoji tiroksino terapija, litis, fenobarbitalis, fenitoinas, ciklosporinas )
• Reumatoidinis artritas, Sisteminė raudonoji vilkligė
• Anorexia nervosa
• Ilgai trunkantis lovos režimas, judama su invalido vežimėliu
•Rentgenologinio ištyrimo metu yra nustatyti daugybiniai stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai, kai 2/3 iš jų yra neskausmingi
Rekomenduojamas profilaktinio tyrimo metodas – DXA – dvisrautė radioabsorbcijometrija. Tyrimas KMT nustatyti.
Tai greitais, nebrangus bei gan tikslus maždaug 15 minučių trunkantis tyrimas.
Kaulų mineralinis tankis (KMT) pateikia 2 vertinimo rodiklius – T ir Z lygmenys. T lygmuo – tiriamojo KMT nuokrypis nuo maksimalaus jaunų, sveikų tos pačios lyties asmenų KMT vidurkio, išreikštas standartinio nuokrypio skaičiumi.
Norma – T lygmuo nuo +2,5 iki −1,0
Osteopenija – T lygmuo nuo −1,0 iki −2,5
Osteoporozė T lygmuo ≤−2,5
Sunki osteoporozė ≤−2,5 + lūžimas
T- lygmuo -1.0 reiškia, jog KMT nukrypimas yra 1 standartinės deviacijos, tai yra maždaug 10 %.
AT lygmuo -2.5 ir žemesnis reiškia, jog yra osteoporozė ir šis nukrypimas yra 25% žemesnis nei norma
Z lygmuo sulygina KMT tyrimo rezultatus su paciento amžiui ir lyčiai būdingais pakitimais. Naudoti šį rodiklį yra rekomenduojama vertinant jaunesnių nei < 50 metų vyrų ir moterų KMT tyrimą.Šis rodiklis padeda įvertinti ar nėra pagreitėjusio osteoporozės vystymosis,- taip gali įvykti esant kai kuriems susirgimams ar vartojant vaistus.
Kaulų mineralinio tankio tyrimas DXA yra naudingas prognozuojant savaiminių lūžių išsivystymo riziką.
2008 metais PSO sukūrė kaulų lūžių rizikos vertinimo planą FRAX. FRAX sumuoja KMT tyrimus ir klinikinės rizikos faktorius ir gali būti naudingas numatant 10 metų riziką savaiminiams kaulų lūžiams atsirasti.
Lietuvos Sveikatos Ministerija 2014 m. balandžio 14 d. patvirtino šiuos osteoporozės rizikos faktorius
Klinikiniai lūžių rizikos veiksniai yra šie:
1. amžius (daugiau kaip 65 metai moterims ir daugiau kaip 70 metų vyrams)
2. moteris
3. ankstyva menopauzė (jaunesnėms nei 45 m. moterims)
4. reumatoidinis artritas
5. kitos antrinės osteoporozės priežastys (ligų ir būklių bei vaistų, didinančių osteoporozės riziką, sąrašas, 1 priedas);
6. mažas kūno masės indeksas – ne didesnis nei 19 kg/m2;
7. buvęs šlaunikaulio lūžis tėvams;
8. anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis;
9. gydymas gliukokortikoidais ne mažesne nei 5 mg prednizolono paros doze, ne trumpiau nei 3 mėnesius;
10. dažnas alkoholio vartojimas, viršijantis 3 SAV per dieną, ir rūkymas.
Kaulų griuvimo rizikos veiksniai
Dauguma osteoporozinių lūžių yra griuvimo pasekmė, todėl svarbu įvertinti šiuos griuvimo rizikos veiksnius:
1. amžius (daugiau kaip 80 metų);
2. buvę griuvimai per pastaruosius 12 mėnesių;
3. susilpnėjusi klausa;
4. pablogėjusi rega;
5. nuolatinis daugiau kaip 4 vaistinių preparatų vartojimas;
6. psichotropinių vaistų vartojimas;
7. atramos-judamojo aparato, nervų ir kitų sistemų ligos ar būklės, trikdančios pusiausvyrą ar koordinaciją.
Osteoporozei nustatyti svarbios šios išorinės atsitiktinių sužeidimų priežastys:
1. griuvimas lygioje vietoje ant ledo ir sniego (pagal TLK-10-AM žymimas W00);
2. griuvimas lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus (pagal TLK-10-AM žymimas W01);
3. kitas griuvimas lygioje vietoje (pagal TLK-10-AM žymimas W18).
Prie osteoporozinių lūžių nepriskiriami kaukolės ir veido (S02), čiurnos (S82.5, S82.6, S82.81, S82.82, S82.88, S82.9) plaštakos (S62) ir pėdos (S92) kaulų lūžiai.
Gydytojas, patvirtinęs bent vieną iš 7 punkte išvardytų lūžių ir bent vieną iš 8 punkte išvardytų priežasčių ir nustatęs, kad šis lūžis nesusijęs su piktybiniu ar kitu patologiniu procesu kaule, diagnozuoja osteoporozę su patologiniu lūžiu (M80), esant indikacijų, skiria papildomus tyrimus ir gydo osteoporozę.
Ligų ir būklių bei vaistų, didinančių osteoporozės riziką, sąrašas
1. Ligos ir būklės:
1.1. Endokrininės ligos:
Akromegalija
Adisono liga
Cukrinis diabetas
Pirminis ir antrinis hipogonadizmas
Hipo- ir hiperparatirozė
Hipo- ir hipertirozė
Kušingo liga
Nanizmas
1.2. Neoplastiniai procesai:
Limfoma ir leukemija
Mastocitozė
Mielominė liga
Kaulų metastazės
Navikas, gaminantis peptidą, analogišką
paratiroidiniam hormonui
1.3. Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai:
Anorexia nervosa
Celiakija
Hipofosfatazija
Įgimta porfirija
Kalcio trūkumas
Malabsorbcijos sindromai
Skrandžio operacijos
Vitamino D trūkumas
Vitamino A perteklius
1.4. Kolageno apykaitos sutrikimai:
Ehlers-Danlos sindromas
Homocistinurija
Marfano sindromas
Osteogenesis imperfecta
1.5. Lėtinės ligos:
Amiloidozė
Ankilozinis spondilitas
Epidermolysis bullosa
Hemochromatozė
Hemofilija
Inkstų ligos
Išsėtinė sklerozė
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
Kepenų ligos (lėtinės, sunkios, ypač biliarinė cirozė)
Reumatoidinis artritas
Sarkoidozė
Talasemija
Virškinimo sistemos ligos
1.6. Kitos priežastys:
Idiopatinė skoliozė
Imobilizacija
Parenterinis maitinimas
Piktybinė anemija
2.1. Androgenų deprivacijos terapija
2.2. Gliukokortokoidai
2.3. Vaistai nuo traukulių
2.4. Aromatazių inhibitoriai
2.5. Tiroksinas (didelė dozė)
2.6. Heparinas
2.7. Protonų pompos inhibitoriai
2.8. Selektyvūs serotonino inhibitoriai
2.9. Tiazolidinedionai