Dirvinis asiūklis yra sporinis daugiametis žolinis augalas. Asiūkliai turi ilgą šakniastiebį, kuris yra išsišakojęs giliai dirvoje. Iš šio šakniastiebio kasmet išauga dviejų rūšių stiebai – vaisingieji (pavasariniai) ir nevaisingieji (vasariniai). Pavasariniai stiebai išauga iki 10-20 cm aukščio, yra gelsvai rudos spalvos. Jie yra sultingi, nešakoti, su dantytomis piltuviškomis makštimis, užsibaigiantys sporinėmis varputėmis. Varpitėms subrendus šie stiebai nudžiūsta. Sporifikuoja balandžio-gegužės mėnesiais. Vėliau, kai išbyra sporos išauga ir vasariniai stiebai . Jie yra aukštesni ir užauga iki 50 cm aukščio. Šie stiebai yra tuščiaviduriai, žalos spalvos, nariuoti, menturiuose išsišakoję. Šakelės yra nariuotos, nukreiptos į viršų, keturbriaunės ar penkiabriaunės, lapai redukuoti, rudų žvynelių pavidalo.
Dirviniai asiūkliai auga laukuose. Jie yra dažni visoje Lietuvoje. Auga laukuose, pievose, rečiau miškuose, taip pat šlaituose, pamiškėse, dažniausiai. Labiausiai jie mėgsta augti tose vietose, kur negiliai yra gruntiniai vandenys. Mėgsta jie ir apydrėgnes, priesmėlio dirvas. Nusausintuose laukuose šių augalų šakniastiebiai kartais užkemša drenažo vamzdžius ir neleidžia nutekėti vandeniui. Pagal tankiai sužėlusius ir vešlius dirvinius asiūklius galima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje po žeme yra pakloti drenažiniai vamzdeliai.
Lietuvoje auga ir kitų asiūklių rūšių: miškinis asiūklis (Equisetum sylvaticum L.), didysis asiūklis (Equisetum maximum Lamk.), margasis asiūklis (Equisetum variegatum Schleich.), šakotasis asiūklis (Equisetum ramosissimum Desf.), šiurkštusis asiūklis (Equisetum hiemale L.), gegužinis asiūklis (Equisetum palustre L.), pievinis asiūklis (Equisetum pratense Ehrh.), balinis asiūklis (Equisetum heleocharis Ehrh.).
Dirviniai asiūkliai auga vidutinio klimato zonoje. Jie yra išplitę visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Naudojamos augalo dalys
Gydymui yra renkama dirvinio asiūklio žolė (Equiseti herba, Herba Equiseti) . Ji yra renkama visą vasarą. Vaistams yra pjaunami vasariniai ūgliai. Pavasariniai ūgliai vaistinei žaliavai netinka. Surinkta dirvinių asiūklių žolė yra džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė yra silpno kvapo, rūgštaus skonio.
Senovėje asiūkliais buvo naudojami ir namų reikmėms- asiūkliais šveitė puodus ir puodynes, jų stiebais šlifavo ir gludino medinius dirbinius.
Reikia prisiminti, jog švieži dirviniai asiūkliai yra pavojingi sveikatai. Todėl vaistams ruošti vartojama tik džiovinta žaliava.Išdžiovinti asiūkliai vaistams tinkami tik tuo atveju, jeigu jie išlieka žalios spalvos.
Asiūklių žolė skinama vasarą. Augalai su parudavusiais stiebais vaistų gamybai netinka, nes jie būna pažeisti ligų ir kenkėjų.
Veikliosios medžiagosDirvinių asiūklių žolėje yra 5 % triterpeninių saponin. Svarbiausias iš jų yra ekvizetoninas. Randama juose ir alkaloidų, flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių, vitamino C, karotinoidų. Dirviniuose asiūkliuose yra labai daug tirpių silicio rūgšties druskų, alkaloidų ( jų tarpe ir nikotino) bei rauginių medžiagų. Asiūkliuose vidutiniškai yra 2–3% gryno silicio, taip pat kalio, aliuminio, mangano ir daug flavonoidų bei saponinų. Manoma, jog flavonoidai ir saponinai veikia diuretiškai. O augaluose esantis silicis stiprina jungiamąjį audinį ir gydo sąnarių uždegimus. Yra nuomonių, jog šis silicis taip pat yra svarbus kaulų ir kremzlės augimui ir gali praversti trupant nagams.
Dirvinių asiūklių žaliuosiuose ūgliuose yra daug ( kartais net iki 10 procentų) smulkių silicio kristalų, todėl jie kartais naudojami poliravimui. Geriausiai tinka kietai medienai poliruoti. Jų užpilas turi fungicidinių savybių ir juo galima purkšti miltligėmis, rūdligėmis sergančius dekoratyvinius augalus.
Švieži dirviniai asiūkliai gali būti pavojingi sveikatai. Augaluose yra fermento tiaminazės. Šis fermentas skaido B grupės vitaminus, dėl ko organizme gali išsivystyti vitamino B trūkumo požymiai. Tiaminazė suskyla aukštoje temperatūroje. Tinkamai išdžiovintoje žaliavoje ir veikiami karščio šie fermentai suskyla ir nebekelia pavojaus. Be to, dirviniuose asiūkliuose taip pat yra asiūklių rūgšties, kuri stipriai veikia širdį ir nervų sistemą. Gydymo tikslais šiuos augalus reikia vartoti labai atsargiai, nedideliais kiekiais ir trumpą laiką.
Šiaurės Amerikos indėnai valgydavę jaunus vegetatyvinius dirvinių asiūklių ūglius, kol jie dar yra neišsišakoję. Teigiama, jog kai kurių genčių indėnai ta proga net rengdavo šventes. Maistui buvo vartojami ir ant dirvinių asiūklių šakniastiebių atsirandantys krakmolingi, maždaug lazdyno riešuto dydžio juodi gumbeliai. Kai kuriose Europos šalyse maistui taip pat buvo vartoti jauni derantys ūgliai, tačiau nuo jų būdavo pašalinamos sporangės ir juodi žvyniški lapai.
Naudojimas medicinoje
Dirviniai asiūkliai pasižymi kraujavimą stabdančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Asiūklio vaistines savybes aprašė senovės Romos gydytojas Galenas. Nuo senovės asiūkliais buvo gydomos inkstų ir šlapimo pūslės ligos, sąnarių uždegimai, kraujuojančios opos, tuberkuliuozė. Asiūklis taip pat naudotas žaizdų gydymui kaip gijimą skatinanti priemonė.
Jo žolės preparatai šiai dienai taip pat yra vartojami sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige (tirpdo susidariusius akmenis), plaučių tuberkulioze, pleuritu, esant edemoms. Išoriškai iš asiūklio yra daromi pavilgai ir gydomos odos ligos (egzema) bei sunkiai gyjančios žaizdos. Asiūklio nuoviru išplovus galvą, plaukai sustiprėja, todėl jis tinka skalavimui profilaktiškai nuo plaukų slinkimo. Su asiūkliu skalaujami plaukai įgauna sveiką blizgesį.
Liaudies medicina asiūklio žolę siūlo vartoti esant viduriavimams žarnyno opoms, reumatui, gimdos ir hemorojiniams kraujavimams stabdyti.
Dirviniai asiūkliai pasižymi stipriomis sutraukiamosiomis savybėmis, todėl jo preparatai yra vartojami kraujavimui stabdyti. Jie skatina kraujo krešėjimą, asiūkliu taip pat yra gydomas kraujingas kosulys.
Yra manoma, kad šio augalo preparatai padeda atsinaujinti jungiamiesiems audiniams, didina jų elastingumą.
Dirvinio asiūklio preparatai taip pat yra vartojami inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Jų antpilas valo organizmą, skatina radioaktyviųjų dalelių pasišalinimą. Dirvinis asiūklis taip pat yra vartojamas kai trūksta silicio. Išoriškai dirvinio asiūklio nuoviru yra skalaujamas sunkiai gyjančios žaizdom, jis taip pat naudingas egzemos gydymui.Iš šviežių augalų gaminami homeopatiniai preparatai šlapimo sistemos ligoms gydyti.
Tradiciškai augalas vartojamas trupant nagams, slenkant plaukams, esant edemoms. Juo gydomas osteoartritas ir osteoporozė, šlapimo takų infekcijos, skatinamas žaizdų gijimas.
Liaudies medicinoje asiūklio arbata yra vartojama širdies ligoms, taip pat sąnarių skausmams, reumatui, tuberkuliozei, kepenų ligoms, pleuritui gydyti. Jis taip pat vartojamas siekiant sustabdyti kraujavimams iš gimdos ir hemorojaus gydymui. Jais buvo gydomis šlapimo takų ir lytinių organų infekcijos, inkstų ir prostatos ligos, nutukimas, artritas, kraujuojančios opos ir tuberkuliozė.
Asiūklių preparatų ir šiandien skiriami gydant celiulitą , papildai su asiūkliais taip pat tinka vyresnio amžiaus asmenims bei , linkusiems į kaulų lūžius. Jais taip pat gydomas mėšlungis.
Asiūklių preparatų skiriama, kai reikia stabdyti vidinį ar išorinį kraujavimą, siekiant sumažinti gausias makšties išskyras. 2002 m rusų mokslininkai nustatė, kad asiūkliai veiksmingai apsaugo nuo hepatito.
Dirvinio asiūklio vartojimo formos
Gydymui yra vartojami dirvinio asiūklio užpilai, nuovirai. Taip pat iš jo yra gaminami ir homeopatiniai preparatai.Iš asiūklių taip pat daromi ir milteliai, bei gaminami skystieji ekstraktai arba tinktūros.
DozavimasVokiečių farmakopėja siūlo dirvinį asiūklį vartoti iki 6 g džiovintos žolės per dieną.
Dirvinio asiūklio tinktūra yra vartojama po 2 arbatinius šaukštelius (10 ml) iki 3 kartų per dieną.
Dirvinio asiūklio arbata yra ruošiama iš 2-4 arbatinių šaukštelių dirvinio asiūklio žolės. Užpilama 250 ml verdančio vandens ir pavirinama 5 minutes. Paliekama pritraukti 10-15 minučių. Nukošiama ir geriama 2-3 kartus per dieną. Šią arbatą galima naudoti žaizdų skalavimui.
Dirvinio asiūklio milteliai : Po 2 g miltelių geriama 3 kartus per dieną.
Skystasis dirvinio asiūklio ekstraktas: 25 lašai praskiedžiami 1 stiklinėje vandens. Geriama po 4 kartus dieną.
Kanados farmacininkams yra keliami reikalavimai, kad gaminant asiūklio preparatus būtų suardytas fermentas tiaminazė. Todėl šioje šalyje yra rekomenduojama vartoti dirvinio asiūklio tinktūras. Tiaminazę suardo alkoholis, aukšta temperatūra ir šarminė terpė. Yra rekomenduojama, kad dirvinio asiūklio žolė ruošiant arbatą būtų verdama
100°C temperatūroje, o ne plikoma.
Laikoma, kad dirvinis asiūklis yra saugus vartojant jį įprastinėmis dozėmis. Tačiau labai svarbu nesumaišyti vaistingojo augalo su kitomis asiūklių rūšimis, kurios yra nuodingos.
Asiūklių preparatai gali dirginti virškinimo organų gleivines.
Kada dirvinio asiūklio preparatų vartoti negalima
- Dirvinio asiūklio negalima vartoti esant lėtiniam širdies ir inkstų nepakankamumui.
- Jo nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms
- Dirvinio asiūklio negalima vartoti ilgą laiką ir dideliais kiekiais.
- Dirvinio asiūklio negalima vartoti sergant ūmiu inkstų uždegimu.
- Negalima asiūklių preparatų be pertraukos vartoti ilgiau kaip 6 savaites.
Liaudiški receptai su dirviniu asiūkliu
Dirvinio asiūklio žolės užpilas
1 valgomąjį šaukštą susmulkintos asiūklio žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens. Palikti pritraukti 2 valandas ir po to nukošti. Geriama po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną 1 valandą po valgio.
Šiuo dirvinio asiūklio užpilu patariama gydyti kepenų, skrandžio ir žarnyno vėžį, taip pat didinti leukocitų kiekį, normalizuoti kraujo sudėtį, skatinti šlapimo išskyrimui ar bendram organizmo stiprinimui.
Dirvinio asiūklio žolės antpilas
Į 200 ml verdančio vandens įberti 2-4 g džiovintų asiūklių. Palaikyti 10-15 min. Galima naudoti į pakelius išfasuotus asiūklius. Tada vieną pakelį užpilkite puodeliu verdančio vandens ir palaikykite 5-10 min. Geiama po puodelį per dieną.
Šaltas dirvinio asiūklio mirkalas
Į 200 ml šalto vandens įberti 2-4 g sausų asiūklių. Mirkyti reikia apie 12 val., paskui nukošiam. Gautą ištrauką reikia padalyti pusiau ir dar tą pačią dieną išgerti per 2 kartus.