Žyma: Hipofosfatemijos priežastys

Tyrimo pavadinimas – Fosforas

Sinonimai – Fosfatai, P, Phosphate, PO4

Tyrimo reikšmė

Didesnioji mūsų organizme esančio fosforo dalis yra kauluose, kur jis susijungęs su kalciu. Daugiausia fosforo yra kauluose (80–85% organizmo fosforo). Likusi dalis maždaug vienodai pasiskirsčiusi tarp audinių ir organizmo skysčių.Tačiau maždaug  15% fosforo cirkuliuoja kraujo srovėje. Fosforo koncentracija kraujo serume atspindi tik tą fosforo dalį, kuri yra randama organizmo skysčiuose. Fosforas taip pat yra pagrindinis intraląstelinio skysčio anijonas. Organizme fosforas atlieka ne vieną funkciją – jis dalyvauja lipidų ir gliukozės apykaitoje, energijos kaupimo ir perdavimo procesuose, kaulų audinio susidaryme. Kraujuje fosforas palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Fosforo apykaitą reguliuoja paraskydinių liaukų išskiriamas hormonas – parathormonas (PTH). Šis hormonas taip pat reguliuoja ir kalcio apykaitą. Šių mineralų apykaita yra priešinga viena kitai. Didėjant vieno mineralo kiekiui kraujuje, inkstai pradeda išskirti kitą. Taip kaip PTH paskatina kalcio ir fosfatų išskyrimą iš kaulinio audinio, su šlapimu pradedama išskirti mažiau kalcio, tačiau daugiau fosfatų. Padidėję fosforo kiekiai kraujuje vadinami hiperfosfatemija. Sumažėjęs fosforo kiekis kraujuje yra vadinamas hipofosfatemija.

Hiperfosfatemijos priežastys gali būti suskirstytos į tris grupes:

1) Endogeninė hiperfosfatemija.

Endogeninę hiperfosfatemiją gali sukelti audinių griuvimas:

• rabdomiolizė
•  hemolizė
•  piktybinių navikų terapija
• diabetinė ketoacidozė
•  pieno rūgšties acidozė
• piktybinė hipertermija

2) Egzogeninė hiperfosfatemija.

Egzogeninę hiperfosfatemiją sukelia:

• D hipervitaminozė
• parenteralinis maitinimas fosfatais.

3) Tubulinė–inkstinė hiperfosfatemija

Tubulinę–inkstinę hiperfosfatemiją sukelia

•  hipoparatireozės
• akromegalijos
• hipertireozės
• gydymas bisfosfonatais (preparatai taikomi osteoporozei gydyti).

Hipofosfatemijos priežastys

1. Hipofosfatemiją gali sukelti fosforo persiskirstymas organizme

• 1) ūmi respiratorinė alkalozė (hiperventiliacija gali sukelti ryškų kraujo fosforo koncentracijos sumažėjimą)
• 2) paratiroidektomija („alkanų kaulų sindromas“ – pašalinus prieskydines liaukas fosforas ir kalcis nusėda kauluose ir todėl jo mažai randama kraujyje);
• 3) sveikimas po diabetinės ketoacidozės būklių
• 4) sveikimas po diabetinių hiperglikeminių hiperosmosinių epizodų
• 5) sepsis
• 6) pernelyg didelis maisto suvartojimas

2. Hipofosfatemijos, kurias sukelia nepakankamas fosforo pasisavinimas su maistu:

• 1) lėtinis viduriavimas
• 2) antacidiniai preparatai

Inkstai saugo fosforo rezervus organizme. Atsiradus hipofosfatemijai, fosforo išskyrimas per inkstus sulėtėja. Padidėjus PTH koncentracijai kraujyje, fosforo išskyrimas per inkstus pagreitėja.

3.Hipofosfatemijos priežastys, kurios sukelia pagreitėjusį fosforo pasišalinimą per inkstus, yra šios:

• 1) hiperparatireozė
• 2) inkstų tubulinis pažeidimas
• 3) gliukozurija
• 4) vitamino D stoka
• 5) rachitas, priklausantis nuo vitamino D

Verta žinoti

Kalcio, fosforo, šarminės fosfatazės, parathormono, bendro anglies dioksido  (CO2) tyrimai turi būti pastoviai atliekami sergantiesiems visų stadijų inkstų nepakankamumu. Kaip dažnai atliekami šie tyrimai lemia inkstų nepakankamumo stadija.

Fosforo ir kalcio kiekiai kraujo serume turi būti vertinami kartu.

• Padidėjęs fosforo kiekis ir sumažėjęs kalcio kiekis kraujuje būdingas hipoparatireozei, inkstų susirgimams.
• Padidėjęs fosforo kiekis kai kalcio kiekis yra normalus arba padidėjęs- būdinga milk – alkali sindromui, vitamino D hipervitaminozei.
• Sumažėjęs fosforo kiekis ir padidėjęs kalcio kiekis- būdingas hiperparatireozei, sarkoidozei
• Sumažėjes fosforo kiekis ir sumažėjęs kalcio kiekis – būdingas malabsorbcijai, vitamino D deficitui, inkstų tubulinei acidozei

•  Jeigu fosforo koncentracija serume sumažėja iki 0,4mmol/l ,  organizme prasideda ląstelių energetinių procesų sutrikimai.
• Fosforo metabolizmą reguliuoja prieskydinių liaukų hormonas PTH (parathormonas).
• Fosforo koncentraciją kraujyje lemia  jo rezorbcijos greitis  žarnyne, jo metabolizmas kauluose ir išskyrimas per inkstus. Šiame procese aktyviai dalyvauja vitaminas D.

Norma  Fosforas – 2.4–4.1 mg/dl (0.78–1.34 mmol/l SI vienetai)

 Suaugusieji : 0,87–1,45mmol/l

Vaikai

 Naujagimiai : 1,6–3,1 mmol/l
 Vaikai iki 12 mėn. : 1,6–3,5 mmol/l
 Vaikai 1 metų : 1,1–2,0 mmol/l

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 7 ml kraujo į raudonu dangteliu užsuktą mėgintuvėlį. Jeigu galima, stengtis neuždėti timpos tyrimo ėmimo metu.

Tyrimo rezultatų vertinimas

­ Padidėjęs fosforo kiekis (hiperfosfatemija ) yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Akromegalija
Adisono liga
Kaulų augliai
Ankstyvosios diabetinės ketoacidozės stadijos
Gyjantys kaulų lūžiai
Hhipokalcemija
Hipopartireozė
Masyvus kraujo perpylimas
Milk-alkali sindromas
Nefritas
Vartojami fosforo turintys maisto papildai
Prieš paauglystę
Inkstų nepakankamumas
Sarkoidozė
Pjautuvinių ląstelių anemija
Tireotoksikozė
Audinių pažeidimai
Uremija
Apsinuodijimas vitaminu D

­ Sumažėjęs fosforo kiekis (hipofosfatemija ) yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Piktnaudžiaujama skrandžio rūgštingumą mažinančiais preparatais
Perkrūvis angliavandeniais
Lėtinis alkoholizmas
Taikytas diabetinės ketoacidozės gydymas
Diurezė
Hiperkalcemija
Hiperinsulinizmas
Hipokalemija
Hiperparatireozė
Hipotireozė
Malabsorbcija
Mitybos sutrikimai, Malnutricija
Osteomaliacija
Inkstų susirgimai
Rachitas
Apsinuodijimas salicilatais
Sunkūs nudegimai
Vitamino D trūkumas

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

Jeigu mėginys imamas užverus timpą, tyrimo rezultatai gali pasikeisti

Tyrimo rezultatai keisis įvykus kraujo mėginio hemolizei.

­ Vartojant šiuos vaistus tyrimų rezultatai gali keistis 

Skyrus gliukozės infuziją prieš tyrimą, angliavandenių apykaita sumažins fosforo kiekį kraujyje, todėl fosforo tyrimas turi būti atliekamas tik prieš skiriant gliukozę.

­ Vartojant šiuos vaistus, fosforo kiekis kraujuje didėja 

Antibiotikai
Epoetinas,
Etidronatas
Furozemidas
Hidrochlorotiazidas
Naproksenas
Nifedipinas
Fosfatų klizmos
Riserdronatas
Risperidonas
Testosteronas
Venlafaksinas
Vitaminas D

­ Vartojant šiuos vaistus, fosforo kiekis kraujuje bus sumažėjęs 

Amlodipinas
Anaboliniai steroidai
Prieštraukuliniai vaistai
Azatioprinas
Kalcitoninas
Kalcitrolis
Cisplatina
Diuretikai
Doksorubicinas
Insulinas
Dekstrozė IV
Litis
Niacinas
Nikardipinas
Fenotiazinai
Fosfatus surišantys skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai
Raloksifenas
Teofilino perdozavimas
Venlafaksinas