Augalas – Serbentas juodasis
Juodasis serbentas yra daugiametis šakotas, krūmas, išaugantis iki 60–150 cm aukščio. Visos augalo dalys stipria kvepia maloniu būdingu kvapu. Serebentų stiebai tamsiai rudi. Jų lapai yra pražanginiai, triskiaučiai, o kartais ir penkiaskiaučiai, stambiai dantyti, kotuoti. Lapų apatinėje pusėje yra išsidėsčiusios geltonos, persišviečiančios, eterinio aliejaus liaukutės. Žydi serebentai gegeužės mėnesį, žaliais, viduje rusvos spalvos žiedais, kurie yra sukrauti retose nusvirusiose kekėse. Vaisiai prinoksta liepos–rugpjūčio mėn. Vaisiai- apskritos, juodos spalvos rūgštokos uogos. Laukinių serbentų uogos yra smulkesnės nei kultūrinių. Pasaulyje šiai dienai yra priskaičiuojama apie 200 juodųjų serbentų rūšių. Lietuvoje yra 3 savaime augančios ir beveik 20 introindukuotų serbentų rūšių. Juodasis serbentas savaime auga drėgnuose miškuose, krūmynuose, upių pakrantėse. Mėgsta neutralų dirvožemį.
Naudojamos augalo dalysGydymo tikslams yra renkami juodųjų serbentų pumpurai, lapai ir uogos. Vaistinei žaliavai tinka tiek laukinio, tiek ir sukultūrinto juodojo serbento lapai (Ribis nigri folium) bei jo vaisiai (Ribis nigri fructus).
Juodųjų serbentų pumpurai (Ribis nigri gemmae) yra renkami anksti pavasarį. galima rinkti ir serbento pumpurus (Ribis nigri gemmae). PumpuraiJie yra skinami prieš jiems sprogstant. Iš pumpurų yra išrenkamos priemaišos ir jie užpilami 50° spiritu arba džiovinami pavėsyje, 15–20 °C temperatūroje.
Serbentų lapai yra skinami augalo žydėjimo metu – birželio–liepos mėnesiais. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 25–30 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti lapai yra žalios spalvos ir aromatingo kvapo.
Serebentų uogos yra renkamos, kai jos prinoksta – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Jos yra skinamos rankomis, be žiedynkočių. Surinktos uogos yra džiovinamos specialioje džiovykloje 60–65 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti serbentų vaisiai yra raukšlėti, nesulipę, rūgščiai saldaus, silpnai sutraukiančio skonio, silpno kvapo.
Veikliosios medžiagos
Serbentų lapuose yra daug vitamino C- 0,12 0,47 % taip pat iki 8 % rauginių medžiagų, eterinio aliejaus (d–pinenas, sabinenas, kariofilenas), organinių rūgščių, eterinių aliejų, rutino, flavonoidų, sitosterino, pentozanų, mineralinių medžiagų- cinko, seleno, molibdeno. Vitamino C serebentų pumpuruose yra iki 175 mg % .
Serebentų uogose yra visa sauja vitaminų: 0,1–0,6 % vitamino C, 0,4–1,5 % vitamino P, karotino-0,7 mg/%, vitaminų B1, B2, E, K, PP, folio rūgšties. Jose yra iki 16.8 % cukrų ( gliukozės, fruktozės), organinių rūgščių 2,5- 4,5%. Iš jų svarbiausios yra citrininė ir obuolių rūgščių. Taip pat yra maždaug 1 % baltymų,0,2-0,8% pektino, antociano junginių, glikozidų, eterinių aliejų. Gausu serebentuose ir mineralinių medžiagų: iki 0,37 % kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Taip pat apie 4 % organinių rūgščių, flavonoidų (vitaminas P). Yra nustatyta, jog suvalgius 15-20 g juodųjų serebentų uogų galima apsirūpinti visos dienos vitamino C kiekiu. Pastebėta, jog vitamino C kiekiai uogose yra mažesni per sausrą, tačiau didesni lietingą vasarą. Šiaurinėse platumose augančių serbentų uogose vitamino C yra daugiau.
Serbentų lapai bei pasižymi šlapimą varančiu, dezinfekuojančiu bei prakaitavimą skatinančiu poveikiu, taip pat skatina antinksčių veiklą. Juodųjų serbentų ištraukos naikina E.coli. Jie yra nepamainomas vitaminų šaltinis – ypač pavasarį ir žiemos metu.
Serbentų naudojimas medicinojeSerebentų lapų ir pumpurų arbata yra naudojama esant inkstų ir šlapimo takų uždegimams, inkstų akmenligei ir geltai. Liaudies medicinoje jų lapų nuoviru gydytas reumatas, sąnarių uždegimai, podagrą, hemorojus, kokliušas ir spazminis kosulys.
Serbentų uogos yra natūralus vitaminų šaltinis. Jos taip pat veika tonizuojančiai, pasižymi kraujagysles plečiančiu, kraują valančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, sutraukiančiu poveikiu, taip pat slopina uždegiminius procesus. Vartojamos nuo avitaminozių (per dieną suvartojant 50 g serbentų uogų, visiškai patenkinamas vitaminų C ir P poreikis). Serebentai tinka esant mažakraujystei, išsekimui po ligos, taip pat ir peršalimo ligų profilaktikai. Šviežias serbentų sultis tinka gerti sergant opalige, gastritu, kai yra sumažėjęs rūgštingumas. jeigu į jas pridėsite medaus taip pat tiks ir nuo kosulio, gerklės uždegimo, balso stygų uždegimo ar užkimimo. Liaudies medicinoje džiovintų serbentų uogų nuoviras naudotas nuo viduriavimo. Trintas su cukrumi serbentų uogas galima valgyti esant aterosklerozei, aukštam kraujospūdžiui ar dažniems dantenų, nosies gleivinės kraujavimams.
Nuoviras gali būti vartojamas ir odos ligų gydymui. Uogų sultimis gydomi viršutiniai kvėpavimo takai.
Serebentų preparatai naudojami skorbuto profilaktikai, taip pat kraujavimams stabdyti. Serebentų lapų vonios tinka sergant diatezėmis ir rachito profilaktikai.
Juoduosiuose serbentuose esantys pektinai padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, cholsterolį, taip pat padeda atstatyti žarnyno mikroflorą ir pagerinti virškinimą.
Serebentų vartojimo formos
Iš juodųjų serbentų lapų yra gaminami užpilai bei nuovirai vonioms ir pavilgams.
Iš juodųjų serebentų uogų yra gaminami nuovirai, sultys, morsai, uogienės, džemai. Jos dedamos į vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį (gali būti derinami su aviečių, bruknių lapais ir erškėtuogių vaisiais ).
Pašalinis serebentų poveikis
Didelėmis dozėmis vartojami juodieji serbentai gali veikti kraujo krešėjimą ir teoriškai gali sumažinti arterinį kraujospūdį.
Serebentų sąveika su kitais vaistais – Nėra duomenų
Kada serbentų preparatų vartoti negalima
- Kraujo krešėjimo sutrikimai -Serebentų preparatų nevartotini esant padidėjusiam kraujo krešumui.
- Tinimai, širdies ir inkstų nepakankamumas – Serbentų lapų užpilas nevartotinas esant edemoms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo.
- Kepenų uždegimai -Šviežios serbentų uogos ir sultys nevartojamos sergant hepatitu.
Serbentų uogų nuoviras
2 valgomieji šaukštai džiovintų serbentų uogų yra užpilami stikline vandens ir užvirinami. Atvėsinti ir nukošti. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Serbentų uogienė
1 dalis sutrintų serbentų uogų sumaišoma su 2 dalimis cukraus. Ši uogienė užpilama karštu vandeniu. Geriama ryte ir vakare kaip arbata.
Juodųjų serbentų lapų užpilas
5 valgomieji šaukštai smulkintų serbentų lapų užpilami 2 stiklinėmis karšto vandens, pakaitinami ant silpnos ugnies 2–3 min., paliekami 2–3 valandoms, nukošiami. Geriama po stiklinę 4 kartus per dieną prieš valgį.