Baklažanas yra vienmetis žolinis augalas išaugantis iki 115-180 cm aukščio. Jo stiebas yra tvirtas, šakotas. Baklažano lapai yra širdiški, tamsiai žalios spalvos su violetiniu atspalviu. Bklažano žiedai yra stambūs, violetinės spalvos. Augalo žydėjimo periodas gegužės – rugsėjo mėnesiai.
Baklažano vaisiai yra dideli, rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės formos. Jie prinoksta skirtingu laiku, gali sverti nuo 40 iki 100 g. Baklažano vaisiai dažniausiai yra sodrios violetinės spalvos. Kai kurių veislių vaisiai būna geltonos, rudos, žalios spalvos.
Baklažano tėvynė yra Indija ir Pietryčių Azija. Tačiau augalas yra auginamas daugelyje šiltų kraštų, taip pat šiltnamiuose. Lietuvoje gali būti auginamas soduose ir šiltnamiuose. Sėklos sėjamos kuo anksčiau pavasarį. Daigai yra persodinami, iki žydėjimo nuolat ir gausiai laistomi. Lietuvoje ant vieno augalo paprastai paliekami nokti ne daugiau nei trys vaisiai, kiti žiedai yra nuskabomi.
Naudojamos augalo dalys
Maistui ir vaistams yra naudojami baklažano vaisiai, kurie yra renkami sunokę. Gydymui taip pat gali būti naudojamos baklažanų sultys ir jų gauruoti lapai.
Maistui naudojami tik gerai sunokę baklažanai, mat nesunokusiuose yra nuodingo alkaloido solanino. Labiausiai baklažanus mėgstama kepti, troškinti, virti. Juos galima įdaryti, dėti į daržovių ar mėsos troškinius, apkepus su sūriu arba daržovėmis. Jie puikiai dera su pomidorais, paprika, svogūnais. Baklažanų minkštimas yra malonaus švelnaus skonio ir dera praktiškai su visomis daržovėmis. Apkepą iš baklažanų ir maltos mėsos – musaką – nacionaliniu patiekalu laiko ir graikai, ir turkai. Prancūzijoje baklažanų ir pomidorų padažas ratatuouille yra mėgiamas patiekalas, kuris buvo įamžintas net Disnėjaus filme. Italijoje baklažanai dažniausiai kepami ant grotelių arba dedami į pomidorų padažą, valgomi su sūriu. Gerai žinoma baklažanų turį arba kitaip vadinami baklažanų „ikrai“ yra valgoma kaip pagardas prie mėsos ar žuvies arba aptepas ant duonos.
Veikliosios medžiagos
Baklažanuose yra iki 0,9 % baltymų, apie 3,5 % cukraus, kalio druskų, karotino, 1,2 % ląstelienos. Rasta juose ir apie 0,3 % riebalų, 93,2 % vandens, vitaminų-A, C, PP, B1, B2, C, niacino. Vaisiuose taip pat dar gausu mineralinių junginių,aminorūgščių, makroelementų ir mikroelementų (kalcio, sieros, chloro, fosforo, magnio, seleno), bei sausųjų medžiagų. Tai nekaloringa daržovė. Vienas vidutinio dydžio baklažanas turi tik apie 110 kcal ir maždaug 15,6 g maistinių skaidulų.100 g baklažanų yra tik 24 kalorijos.
Baklažanai mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, gali veikti ir kaip natūralūs antibiotikai. Juos naudinga valgyti sergantiems ateroskleroze sergant podagra. Nuo senovės yra laikoma, kad baklažanai stiprina organizmą, didina vyrų potenciją ir skatina geismą.Baklažanai gali būti valgomi švieži, sūdyti arba marinuoti. Jų vaisius galima kepti, troškinti, įdaryti mėsos, grybų, daržovių arba ryžių įdarais.
Naudojimas medicinoje
Baklažanai galib būti naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergant ateroskleroze ar esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui. Jie tinka tiek kaip dietinis produktas,- nes padeda pašalinti iš organizmo cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje, taip pat padeda sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį.1975 metais Vokiečių tyrinėtojai paskelbė, kad baklažanai mažina arterijų sienelių aterosklerotinius pažeidimus. Baklažanuose esančios veikliosios medžiagos labai efektyviai mažina „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje (net iki 55 procentų).
Šviežių trintų baklažano vaisių tyrė gali būti dedama ant hemorojinių mazgų, nudegusios saulėje odos. Tačiau dažniau ji yra maišoma su aliejumi ir šis tepalas gali būti naudojamas nudegimų, opelių, abscesų gydymui. Trintų baklažano lapų kompresas taip pat dedamas ant odos pažeidimų.
Baklažanas taip pat naudingas sergantiesiems širdies ligomis. Jo vaisiuose yra daug kalio, kuris stiprina širdies darbą, skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda greičiau iš organizmo pašalinti skysčius. Jo dažniau reikėtų vartoti pagyvenusiems žmonėms, ypač kai atsiranda pabrinkimų, nusilpus širdies darbui.
Baklažanai yra naudingi ir sergantiesiems podagra, nes jie didina ir šlapimo rūgšties išsiskyrimą kartu su šlapimu.
Laikoma, kad profilaktiškai baklažanus reikėtų vartoti siekiant išvengti išeminės širdies ligos ir aterosklerozės. Jie tiks varginamiems krūtinės skausmų, sergantiems, mažakraujyste, kepenų ir kasos ligomis, nutukimu. Juos gali valgyti ir sergantys skrandžio bei žarnyno opalige bei sausaodžiams.
Baklažanų lapai yra toksiški ir vartojami tik išoriškai.