Šeima – Kalnarūtinių (Aspleniaceae)
Augalo aprašymas
Briedlielinė kalnarūtė yra daugiametis visžalis papartis, išaugantis iki 60 cm aukščio. Jo lapai primena liežuvį- iš čia ir yra kilęs augalo pavadinimas. Mėgsta pavavėsį. Auga miškuose ir upių pakrantėse. Briedlielinė kalnarūtė yra išplitusi visoe Europoje. Šiaurės Afrikoje, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje yra reta.
Briedlielinė kalnarūtė jau prieš 2000 metų buvo naudojama viduriavimų gydymui. Vakarų Europos kraštuose sutrinti augalo lapai ir iš jų pagaminti pavilgai buvo dedami ant nudegimų ir žaizdų, bei hemorojinių mazgų. Japonijoje Ainu tautelė šio augalo lapus rūkė.
Gydymo tikslais yra renkami augalo lapų ūgliai. Jie renkami vasaros metu.
Veikliosios medžiagos
Briedlielinės kalnarūtės lapuose yra aptikta glevių ir flavonoidų, iš kurių svarbiausias yra leukodelfidinas. Augalo lapuose taip pat yra daug rauginių medžiagų- taninų.
Naudojimas medicinoje
Tradiciškai briedlielinės kalnarūtės yra naudojamos žaizdų gydymui, tačiau šiai dienai labiau yra vertinamos sutraukiančios augalo savybės. Kartais augalo preparatais gydomi viduriavimai ir dirgliosios žarnos sindromas. Manoma, kad kalnarūtės gali btūi naudingos gydant kepenų ir blužnies susirgimus. Briedlielinės kalnarūtės taip pat pasižymi švelniu diuretiniu ir atsikosėjimą gerinančiu poveikiu.
Pašalinis briedlielinės kalnarūtės poveikis
Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.
Briedlielinės kalnarūtės sąveika su kitais vaistais
Briedlielinė kalnarūtė gali sąveikauti su šlapimą varančiais preparatais. Nevartotina kartu su ličio preparatais.
Kada briedlielinės kalnarūtės preparatų vartoti negalima
Augalas mažai ištyrinėtas, nerekomenduojama jo preparatų vartoti nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims.