Tyrimo reikšmė
Elektrofiziologinio tyrimo metu kateteris su elektrodu yra įvedamas į dešinįjį prieširdį. Paprastai šis kateteris ytra įvedamas per periferinę veną, nes įvedant jį per arteriją yra didesnė kraujavimo galomybė. Įvedus kateterį į dešinįjį prieširdį atliekamas širdies elektrinės stumuliacijos tyrimas. Širdies elektrinės stimuliacijos tyrimas yra labai naudingas vertinant elektrinį širdies laidumą. Kartais šis tyrimas atliekamas siekiant sukelti disritmiją, kuri gali būti kenksminga pacientui. Šiuo atveju tyrimo rezultatai gali padėti gydytojui pasirinkti tinkamą gydymo būdą. Elektrofiziologinis tyrimas taip pat gali pagelbėti pasirenkant antiaritminius vaistus.
NormaNormalus elektrinio impulso sklidimo greitis, normalus refrakterinis ir atsistatymo laikas elektrokardiogramoje.
Negalima sukelti disritmijos.
Pasiruošimas tyrimui
- Pacientui turi būti išaiškinta kodėl ir kaip atliekamas šis tyrimas. Pacientas turi būti informuotas, jog įvedant kateterį gali būti jaučiamas nepatogumas, kurį sumažins jam taikomas nuskausminimas. Tyrimo metu pacientas gali jausti karščio bangas, nerimą, galvos svaigimą ir širdies plakimą.
- Pacientas turi būti nevalgęs bent 8 valandas prieš numatomą tyrimą.
- Jeigu tyrimas atliekamas pirmą kartą, gydytojas gali liepti nutraukti antiaritminių vaistų vartojimą kelių dienų bėgyje prieš numatomą tyrimą.
- Tyrimui atlikti turi būti gautas paciento sutikimas.
- Prieš atliekant šį tyrimą paprastai įvertinama paciento kojų kraujotaka ir kojų raumenų būklė.
- Prieš tyrimą taip pat gali būti skiriami raminantieji vaistai.
- Pacientas guldomas ant nugaros. Į periferinę veną įvedama palaikomoji IV linija.
- Prijungiama širdies veiklą registruojanti aparatūra.
- Gavinimo įranga turi būti lengvai pasiekiama ir paruošta naudojimui viso tyrimo metu.
- Medicinos personalas paprastai bendrauja su pacientu viso tyrimo metu. Tai yra daroma siekiant nuraminti pacientą bei įvertinti jo sąmonės būklės pokyčius.
- Paprastai punkcijos vieta yra pasirenkama kiršnies vena. Punkcijos vieta nuvaloma ir nuskausminama. Per kirkšnies veną į dešinįjį širdies prieširdį yra įvedamas kateteris. Kateteris yra sekamas fluoroskopu.
- Kai kateteris yra teisingoje padėtyje, užrašoma bazinė EKG.
- Pagal numatytą protokolą stengiamasi sukelti disritmijas. Jeigu paciento širdies darbas yra disritmiškas, taikoma elektrinė stimuliacija arba kardioversija/defibriliacija.
- Esant reikalui gali būti atliekama abliacija.
- Tyrimo pabaigoje kateteris yra ištraukiamas ir jo įvedimo vietoje dedamas spaudažamasis tvarstis.
- Pirmąją valandą po tyrimo kas 15 minučių.
- Po to dvi valandas kas 30 minučių.
- Po to keturias valandas kas valandą.
- Po to kas keturias valandas.
- Įvertinama galūnės spalva, judesiai, temperatūra, jautrumas ir pulsas bei paciento gyvybiniai rodikliai. Lyginama abiejų galūnių būklė.
- Kiekvieno vertinimo metu taip pat turi būti įvertinama tvarsčio būklė bei punkcijos vieta- dėl tinimo.
- Pacientui negalima keltis iš lovos bent 8 valandas po atlikto tyrimo. Galūnė turi būti imobilizuota.
- Gydytojo paskirti vaistai turi būti duodami gydytojo nurodyta tvarka.
Šio tyrimo metu gali būti nustatomi:
- Atrioventrikulinio mazgo defektai
- Širdies ritmo sutrikimai
- Elektrinio širdies laidumo sutrikimai
- Širdies blokados
- Sinusinio mazgo defektai
Vartojant šiuos vaistus tyrimo rezultatai gali keistis
- Antiaritminiai vaistai
- Raminantieji vaistai
- Trankviliantai
Galimos šios tyrimo komplikacijos
- Širdies ritmo sutrikimai
- Kateterio indukuotas embolinis insultas
- Miokardo infarktas
- Kraujavimas
- Miokardo perforacija
- Periferinės kraujotakos sutrikimai
- Flebitas (venų uždegimas) kateterio įvedimo vietoje
Tyrimas neatliekamas
- Pacientams sergantiems ūmiu miokardo infarktu
- Pacientams kurie negali kooperuoti tyrimo metu dėl savo sąmonės būklės, skausmo ar kitų priežasčių.