Hiperhidroze yra vadinamas pernelyg gausus prakaitavimas. Daugiau prakaituojama yra susijaudinus ar vartojant kai kuriuos vaistus. Jeigu būsena tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, tai jau laikoma susirgimu.
Priežastys
Prakaitavimas padidėja esant endokrininiams susirgimams: cukraligei, skydliaukės ligoms, taip pat menopauzės metu. Neretai dažniau prakaituojama dirbant įtemptą darbą. Naktimis pasikartojantys karščio pylimo ir prakaitavimo priepuoliai gali būti hormoninių susirgimų, hipoglikemijos, tuberkuliozės ar menopauzės pasekmė. Prakaitavimą taip pat skatina propranololio, pilokarpino, triciklių antidepresantų, venlafaksino vartojimas. Hiperhidrozė taip pat gali būti ir paveldima.
Diaforezės ( padidėjusio prakaitavimo priežastys, SOAP)
1. Sympatomimetikai
2. Organofosfatai
3. Aspirinas (salicilatai)
4. PCP (fenciklidinas).
Smegenų žievė gauna sujaudinimo signalą ir stimuliuoja pagumburį. Pagumburis yra pernelyg jautrus šiems stimuliuojantiems signalams ir siunčia signalą į prakaito liaukas, dėl ko yra išskiriamas prakaitas. Prakaito liaukos paprastai yra nepakitusios.
Klinika ir simptomaiLigoniai skundžiasi padidėjusiu delnų ir padų prakaitavimu
Prakaitavimas sustiprėja įtampos ir nerimo metu
Prakaituojama tik būdraujant.
Hiperhidrozės diagnostiniai kriterijai
Hiperhidrozei yra būdingas matomas prakaitavimas, besitęsiantis ne mažiau 6 mėn., be akivaizdžios priežasties ir kai yra ne mažiau kaip du iš šių diagnostinių kriterijų:
Abipusis ir simetriškas prakaitavimas
Šis prakaitavimas trukdo normaliai kasdienei veiklai
Šis padidintas prakaitavimas būna nors kartą per savaitę
Susirgimo pradžia yra iki 25 metų
Paveldėjimas,
Yra neprakaituojama miegant.
Ligos eiga
Pirminė hiperhidrozė – paprastai prasideda ankstyvoje vaikystėje arba brendimo metu. Pirminė hiperhidrozė gali pasireikšti padidėjusiu delnų, pėdų, pažastų, galvos ir kitų atskirų vietų prakaitavimu. Pirminės hiperhidrozės riziką didina paveldimumas, stipri įtampa, gyvenimas karštame ar drėgname klimate.
Antrinės hiperhidrozės priežastys dažniausiai būna piktnaudžiavimas vaistais, narkotikais, endokrininiai susirgimai , širdies ir kraujagyslių susirgimai, hipoglikemija, menopauzė, infekcinės ligos, sepsis, vėžys, neurologiniai pažeidimai.
Diagnostikos principai
Hiperhidrozės anamnezė yra būdinga. Taip pat turi būti atliekamas Minoro ( Minor) jodo-krakmolo testas. Oda yra pabarstoma krakmolu ir sutepama jodo tirpalu. Prakaitui tirpdant krakmolą, jis reaguoja su jodu ir oda nusidažo violetine spalva.
Prakaitavimas taip pat yra nustatomas ir gravimetriniu metodu: popierinis filtras penkioms minutėms yra prispaudžiamas prie nusausintos odos ir po to jis pasveriamas. Hiperhidrozė diagnozuojama, kai per penkias minutes iš vienos pažasties išsiskiria daugiau kaip 100 mg prakaito. Tačiau šis tyrimas klinikinėje diagnostikoje taikomas retai. Taip pat gali būti atlikti dinaminės sudometrijos, bei termoreguliacinis prakaitavimo testas.
Diferencinė diagnostika
Hiperhidrozę reikia diferencijuoti su šiais susirgimais ir būklėmis
Hipertireoze
Kontaktu su cholinerginėmis medžiagomis
Limfoma
Hipoglikemija
Feochromocitoma
Hornerio sindromu
Tuberkulioze
Limfoma
Vaistų nutraukimo sindromu
I.Antiperspirantai
1.Aliuminio preparatais sutepama oda prieš miegą:
Tai pirmo pasirinkimo gydymo taktika.
Vietiškai tepama aliuminio preparatais ( pvz.Drysol) 2-3 kartus per savaitę prieš miegą.
Ant odos nakčiai dedamas okliuzinis tvarstis
Iš ryto tvarstis nuimamas ir oda nuprausiama
Odos sudirginimo reiškinius nuramina paprastas praplovimas su soda
2. Kiti vietinio poveikio preparatai
a) .Aliuminio chlorido heksahidratas 20% (Drysol, Xerac). Poveikio mechanizmas:
Užkemšamos ekrininės prakaito liaukos
To pasėkoje vystosi prakaito liaukų sekrecinių ląstelių atrofija.
b).Mažiau efektyvūs vietinio gydymo preparatai
Zeasorb pudra ( veiklioji medžiaga mikonazolis)
Boro rūgštis
Vietiškai veikiantys anticholinerginiai preparatai
Tanino rūgštis
Kitos vietiškai veikiančios medžiagos (Formaldehidas, Glutaraldehidas)
1.Anticholinerginiai preparatai ( Nėra rekomenduojami ilgalaikiam sisteminiai naudojimui )
Glikopirolatas (Robinul)
Fenoksibenzaminas (Dibenzyline)
2.Įtampą mažinantys preparatai (poveikis silpnas)
a.Serzone
b.Imipraminas
c.Propranololis
d.Benzodiazepinai (Nėra rekomenduojami dėl galimos priklausomybės išsivystymo rizikos )
3. Anticholinerginiai vaistai ir klonidinas
III. Vietinis gydymas
1.Jontoforezė
Tyrimas saugus, patogus ir žinomas nuo 1950 metų. Delnai ir padai 30 minučių yra veikiami 15-20 mA galvanine elektros srove. Procedūros atliekamos 10 dienų iš eilės. Kartais procedūros atliekamos 1–2 kartus per dieną kasdien iki 2 sav. Pašalinis gydymo poveikis- yra odos nudegimai dėl tiesioginio elektros srovės poveikio.
Preparatai papildomam gydymui ( jie didina gydymo efektyvumą).
a.Aliuminio chlorido heksahidratas 20% (Drysol)
b.Atropinas (nedaugiau kaip 1 mg per 30 cc vandens)
2. Chirurginis gydymas (taikomas kai yra sunkiai pasiduodantys gydymui susirgimo atvejai)
1.Botulino toksinas A (BTA, Botox) – vietinės injekcijos
Gydymas saugus ir efektyvus. Botulinas sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių ekrinines prakaito liaukas, veiklą jas slopina maždaug pusmetį arba metus laiko. Gydymo kursas yra nepigus ($1500 abiems rankoms ir turi būti kartojamas kas 6 mėnesiai). Gali sukelti komplikacių – sukelia vietinę anesteziją ( gali sukelti N. Medianus ir N.Ulnaris ). Labiausiai tinka esant pažasčių hiperhidrozei
Gali būti atliekamos ir daugybinės intrakutaninės botulino injekcijos. Botuliną galima švirkšti į padus, pažastis, sprandą, pakaušį, smilkinius, kaktą, delnus.
Tarpai tarp injekcijos vietų yra 0.5- 2 cm
Anhidrozė injekcijos vietoje trunka 4-13 mėnesių
2.Endoskopinė simpatektomija
Tai yra chirurginė simpatinių mazgų destrukcija arba ekrininių liaukų latakų nervų perpjovimas. Tai procedūra, kuria sustabdomas itin gausus prakaitavimas. Procedūra yra atliekama klasikiniu arba endoskopiniu būdu. Kai kurios klinikos taip pat atlieka ir riebalų pertekliaus išsiurbimą – liposukciją, kurios metu su riebalais pašalinamos ir prakaito liaukos. Visos šios procedūros atliekamos esant bendrajai nejautrai, po jų lieka tik nedideli randai.Simpatinė denervacija yra operacija, kurios metu yra perkerpami, prideginami arba suspaudžiami simpatinės nervų sistemos nervai.
Atliekamos šios simpatektomijos operacijos
Delnų: trečias krūtinės ganglijus (T3)
Pėdų: Nebeatliekama dėl galimų seksualinės funkcijos pakenkimų
Būklė pagerėja 50% po T4 simpatektomijos
Jontoforezė yra nebloga alternatyva šiam gydymo metodui
Indikacijos simpatektomijai
Paskutinio pasirinkimo metodas kai yra sunki hiperhidrozė
Kai kiti gydymo metodai nedavė rezultatų
Metodas labai veiksmingas delnų hiperhidrozei
Reliatyvios kontraindikacijos simpatektomijai
Pažastų hiperhidrozė (T4)- mažas efektyvumas
Veido ir galvos hiperhidrozė (T2)
Yra labai didelė rizika išsivystyti kompensaciniam prakaitavimui. Tai būklėi, kai sustabdžius praikaitavimą vienoje vietoje, kūnas pradeda prakaituoti kitaip, pavyzdžiui pradedama prakaituoti per sėdmenų, krūtų, šlaunų odą.
Pašalinio poveikio reiškiniai po simpatektomijos
Kompensacinis prakaitavimas, ypač liemens, kirkšnių, šlaunų ir pakinklio duobėje
Labai stiprus 50% jei buvo atlikta T2 simpatektomija
Stiprus 19% ijei buvo atlikta T3 simpatektomija
Spaustukų nuėmimas gali palengvinti simptomatikąClip removal may alleviate symptoms
Gustacinis prakaitavimas
Pasireiškia nugaros ir kaklo prakaitavimu valgant aštrų maistą.
Gali išsivystyti po T2 simpatektomijos
Taip pat gali būti stebimas esant diabetinei autonominei nefropatijai
Operacijos metu gali būti pažeisti aplinkiniai organai ir išsivystyti šios komplikacijos
Pneumotoraksas ir pneumonija
Hornerio sindromas
Pirminė hiperhidrozė gali būti gydoma aliuminio chlorido tepalais, anticholinerginių medžiagų turinčiais vaistais, jontoforeze, botulino injekcijomis.
Natūralūs hiperhidrozės gydymo metodai
Ąžuolo žievės vonelės – 50 – 100 g ąžuolo žievės virti viename litre vandens apie 20 – 30 min. ant nedidelės ugnies. Kaitinto kojas 10-20 minučių kasdien visą savaitę.
Valgomosios druskos arba sodos vonelės – Arbatinį šaukštelį druskos arba arbatinį šaukštelį sodos išmaišyti stiklinėje karšto vandens, atvėsinti ir šiuo šiltu tirpalu praplauti kojas. Po to nuskalauti vėsiu vandeniu.
Vaistažolių vonelės–
Šalavijai ir mėtos – Tris valgomuosius šaukštus mišinio iš šalavijo, mėtos, dilgėlių užpilti vienu litru verdančio vandens. Leisti 30 – 40 min. nusistovėti, perkošti. Atvėsusiame antpile 15 min. palaikyti kojas.
Lauro lapai – 20 lapelių lauro lapų užpilti trimis litrais verdančio vandens. Uždengti dangteliu. Kai antpilas šiek tiek atvės, 15 min. pakaitinti jame kojas prieš miegą.
Vaistažolių vonios
Rekomenduojamos kas antrą dieną. Jos turėtų būti 37 laipsnių temeperatūros.Gydymo kursas paprastai yra apie 12 – 15 procedūrų. Be to, procedūrų metu geriau nenaudoti nei muilo, nei kitų prausimosi priemonių.
Šalavijo antpilas voniai
200 gramų šalavijo lapų užpilti 2 litrais vandens ir 20 minučių pavirinti ant silpnos ugnies. Atvėsinti 30 minučių, perkošti ir supilti į vonią.
Ąžuolo žievės vonia
100 gramų ąžuolo žievės užpilti 1 litru vandens ir 30 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies. Atvėsinti 30 minučių, perkošti ir supilkti į vonią.
Profilaktika
Nemalonų prakaito kvapą naikina prausimasis su vandeniu ir muilu. Kad sumažinti išskiriamo prakaito kiekį naudojami dezodorantai ir antiperspirantai. Dezodorantai tik neutralizuoja kūno kvapą ir stabdo bakterijų augimą. Tačiau jie nesumažina išskiriamo prakaito kiekio. Antiperspirantai sumažina ir prakaitavimą ir neutralizuoja prakaito kvapą. Bet kuri prakaitą mažinanti priemonė tepama ant kūno tuojau pat išsimaudžius, kai oda yra dar švari. Antiperspirantų negalima tepti ant pažeistos odos, pavyzdžiui, tuoj pat po skutimosi ar depiliacijos
Prakaitavimą taip pat skatina tam tikrų maisto produktų vartojimas. Todėl gausiai prakaituojantiems yra siūloma mažiau vartoti aštrių produktų, mėsos patiekalų, riebaus maisto. Taip pat saikingiau vartoti alkoholį, vartoti mažiau kofeino turinčių gėrimų. Siūloma valgyti daugiau vaisių, daržovių, žuvies.
Literatūra
International Hyperhidrosis Society: .http://www.sweathelp.org
Rakel (2002) Family Practice, Saunders, p. 1003-4
Ferri (2004) Clinical Advisor, p. 1069
Thomas (2004) Am Fam Physician 69(5):1117-21 [PubMed]
Stolman (1998) Dermatol Clin 16:863-9 [PubMed]
Linn (1998) Eur J Surg, Suppl 580:13 [PubMed]