Žyma: Kaip vartojama didžioji varnalėša

Lotyniškas pavadinimas -Arctium lappa

Sinonimai – bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėšis, velniadagis, velniarėžiai, Arctium, Arctium lappa, Arctium minus, Arctium tomentosum, Bardana, Bardana-minor, Bardanae Radix, Bardane, Bardane Comestible, Bardane Géante, Bardane Majeure, Beggar’s Buttons, Burdock Root Extract, Burr Seed, Clotbur, Cocklebur, Cockle Buttons, Edible Burdock, Fox’s Clote, Gobo, Glouteron, Grande Bardane, Great Bur, Great Burdocks, Happy Major, Hardock, Harebur, Herbe aux Teigneux, Herbe du Teigneux, Lappa, Love Leaves, Niu Bang Zi, Orelha-de-gigante, Personata, Philanthropium, Rhubarbe du Diable, Thorny Burr.

Šeima – Astriniai (graižažiedžiai) – Asteraceae

Augalo aprašymas

Varnalėša yra dvimetis žolinis augalas. Varnalėšos yra aukštos, siekia 60-180 cm. Jų lapai yra labai dideli, kotuoti, plačiai širdiški, smulkiai dantyti. Viršutinė lapų pusė yra  žalios, o  apatinė – pilkos spalvos, apaugusi veltiniškais plaukeliais. Varnalėšų stiebai yra statūs, šakoti, išilgai vagoti. Varnalėšos žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, tamsiai purpurinės spalvos žiedais. Jų žiedai yra rutulio formos, su kabliškomis skraistlapių viršūnėlėmis, sukrauti skydeliuose. Varnalėšos pražįsta antraisiais augimo metais. Vaisius – rusvas lukštavaisis su skristuku.

Varnalėšos yra plačiai Lietuvoje paplitęs augalas. Dirvai jis nereiklus,  auga šiukšlynuose, dykvietėse, krūmynuose. Lietuvoje aptinkamos 4 varnalėšų rūšys. Gydymo tikslams taip pat tinka paprastoji (Arctium tomentosum Mill.) ir mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.).

Varnalėša nėra tik Lietuvos gyventoja. Augalas yra išplitęs visoje Europoje ir Azijoje. Senovėje tikėta, jog varnalėšos valo kraują. Gydymo tikslais jos vartojamos jau daug šimtų metų. Tradiciškai varnalėšos buvo naudojamos egzemos ir psoriazės gydymui. Tradicinė kinų medicina didžiąją varnalėšą naudoja gerklės skausmų, tonzilitų, peršalimų ir net tymų gydmui. Japonijoje varnalėšų šaknys yra valgomos kaip daržovės. Šiuo metu yra susidomėta apsauginėmis augalo savybėmis. Manoma, jog ji gali apsaugoti nuo vėžio.

Naudojamos augalo dalys

Vaistams naudojamos varnalėšos šaknys ir sėklos. Šaknys vaistams turi būti dvimečio augalo. Jos kasamos anksti pavasarį arba rudenį. Šaknys yra nuvalomos, nuplaunamos ir supjaustomos 10-15 cm ilgio gabaliukais. Jos turi būti džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovintos šaknys turi būti pilkai rusvos spalvos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio. Šviežia augalo šaknis turi daug gleivių, kramtant yra lipni ir saldoko skonio.

Veikliosios medžiagos

Varnalėšų šaknyse yra 20-40 % inulino bei daug gleivių. Jose taip pat aptinkama 0,2 % eterinio aliejaus, lignanų, fenolkarboninių rūgščių, triterpeninių saponinų, rauginių medžiagų.Augalo šaknyse esantis inulinas ir gleivės pasižymi skrandžio ir virškinamojo trakto gleivinę saugančiu poveikiu. Jų sudėtyje esantys kartumynai taip pat gerina virškinimą. Pagrindinė veiklioji varnalėšos medžiaga- angliavandenis inulinas, sudaro net pusę augalo masės. Varnalėšose  taip pat yra ir glikozidų, arktiino, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, rauginių medžiagų. Varnalėšose taip pat aptikta poliacetilenų, kurie veikia antimikrobiškai.

Varnalėšos gydomosios savybės

Varnalėšos gydomosios savybės žinomos nuo senovės. Varnalėšų šaknų nuovirais gydomi slenkantys plaukai, jų tepalais- sąnarių skausmai, valomas kraujas. Tolimuosiuose rytuose jų šaknys dar ir dabar naudojamos maistui. Augalas pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis, naudojamas kraujo ir limfinės sistemos valymui, bei tulžies pūslės ir inkstų veiklai pagerinti. Varnalėšos preparatai pasižymi stipriu prakaitavimą skatinančiu poveikiu, jie mažina cukraus kiekį kraujyje, mažina karščiavimą, uždegimus bei naudojami vėžio gydymui. Laboratoriniais tyrimais su gyvūnais yra nustatyta, jog didžioji varnalėša sumažina kepenų pažeidimus, tačiau klinikinių tyrimų šiuo klausimu nėra atlikta. Varnalėšos taip pat pasižymi vidurius liuosuojančiu, prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.

Varnalėšos vartojimo indikacijos

Varnalėšų aliejus yra puiki priemonė pūliuojančioms žaizdoms, odos nudegimams bei  įvairiems odos susirgimams gydyti. Tradiciškai vartotas egzemos, seborėjos, pleiskanų gydymui.

Varnalėšų nuoviras gali  būti naudiojamas kaip burnos skalavimo priemonė, ypač tinka esant uždegimams. Šviežios ar konservuotos varnalėšų sultys yra geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams.

Liaudies medicinoje varnalėša laikoma viena geriausių priemonių nuo plaukų slinkimo. Tačiau moksliškai toks poveikis dar nėra įrodytas. Varnalėšų aliejinėmis ištraukomis  (su alyvuogių aliejumi)  yra tepami išsausėjusios ir pleiskanojančios odos plotai.

Varnalėša taip pat buvo  vartojama gydant virškinamojo trakto sutrikimus, reumatą, podagrą, tulžies pūslės susirgimus bei  šlapimo pūslės negalavimus.

Specifinės varnalėšos vartojimo situacijos

 Sąnarių uždegimai, podagra, sėdmens nervo uždegimai 

Jie gydomi ilgą laiką geriant varnalėšos šaknų ar sėklų arbatą. Arbata sumažina raumenų patinimą aplink sąnarį ir ištirpdo susidariusias kalcio nuosėdas. Antiuždegiminis varnalėšų poveikis buvo patvirtintas laboratoriniais tyrimais. Jose esančios medžiagos slopina uždegiminius trombocitų aktyvacijos faktorius.

 Šunvotės, pleiskanos, egzema 

Varnalėšos šaknų arbata sėkmingai gydomi šie odos susirgimai.

Varnalėšų aliejus –puiki priemonė plaukuotosios galvos dalies susirgimamas gydyti, o taip pat plaukams stiprinti. Jis sustiprina plaukų šaknis, suteikia plaukams žvilgesio ir sustabdo jų slinkimą. Tai nieko nestebina, nes varnalėšoje gausu fitosterolių – pagrindinių sočiųjų rūgščių, būtinų galvos plaukų augimui bei gerai galvos odos būklei. Japonijoje mėgstama naudoti varnalėšos sėklas, kurios pasižymi auksinį stafilokoką užmušančiomis savybėmis.

 Vėžys 

Yra tyrimų, įrodančių, jog varnalėšų šaknyse yra medžiagų sustabdančių ląselių mutaciją. Japonų mokslininkai pavadino šą medžiagą B faktoriumi. Varnalėšos yra alternatyviojoje medicinoje vartojamos priešvėžinės arbatos sudėtyje. Laboratoriniai tyrimai verčia manyti, jog ląsteliena arktiinas, esanti šio augalo sudėtyje gali sustabdyti ankstyvos stadijos vėžinių ląstelių vystymąsi. Manoma kad arktiinas taip pat veiksmingas esant storosios žarnos ir kasos vėžiui. Laboratoriniai tyrimai leidžia manyti, jog varnalėšos gali apsaugoti nuo vėžio, tačiau klinikinių tyrimų nėra atlikta.

 Diabetas 

Varnalėšų sėklos nepamainomas angliavandenių šaltinis sergantiesiems diabetu. Jų ištrauka ilgam laikui sumažina cukraus kiekį kraujyje. Pačios sėklos turtingos ląsteliena, kuri ne tik valo žarnyną, bet ir trukdo cukraus ir toksinių medžiagų įsiurbimą pro žarnų sieneles. Varnalėšoje taip pat daug chromo, kuris taip pat dalyvauja gliukozės apykaitos reguliavime ir padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

 Kepenų susirgimai 

Varnalėšos padeda išgyti sergančioms kepenims ir apsaugoti jas nuo tolimesnių sužalojimų. Geriant varnalėšų arbatą, kepenų biocheminiai kraujo rodikliai pagerėja jau po 2 savaičių.

 Impotencija 

Tolimųjų rytų medicinoje varnalėša naudojama esant lytinės potencijos sutrikimams bei nevaisingumui gydyti.

 Inkstų akmenligė 

Yra sėkmingai varnalėšų preparatais gydytų inkstų akmenligės atvejų.

Varnalėšos vartojimo formos

Varnalėšos šaknys gali būti valgomos.

Iš šaknų ištraukos gali būti daromi kompresai.

Varnalėšos šaknų dribsnių galima rasti japoniško maisto parduotuvėse. Čia jie vadinami Gobo arba Goboshi.

Varnalėšos šaknų aliejaus taip pat galima rasti sveiko maisto ar specializuotose parduotuvėse. Šaknis parduodama kaip“ burdock root“ arba „cut and stiffed burdock root“ . Lietuvoje varnalėšos šaknų galima rasti vaistinėse.

Taip pat yra ir varnalėšų šaknų tinktūros, džiovintos šaknies kapsulės,  Varnalėšų aliejus (Oleum Bardanae),  sultys (Succus Bardanae) bei homeopatiniai vaistai.

Dozavimas

Įprastai gydymui rekomenduojama 2- 4 ml varnalėšos tinktūros per dieną. Jeigu vartojamos varnalėšos šaknų kapsulės, gydymui įprastai skiriama 1 -2 g tris kartus dienoje. Tokios varnalėšos šaknų dozės laikomos saugiomis. Tačiau vartojama didelėmis dozėmis varnalėša gali paskatinti gimdos susitraukimus, todėl nėščiosioms jos preparatų skirti nerekomenduojama.

Varnalėšų šaknies tinktūros paprastai rekomenduojama gerti po 2-4 ml per dieną.

Varnalėšų šaknų kapsulės paprastai vartojamos po 1-2 g tris kartus dienoje.

Varnalėšos šaknų arbata paprastai geriama po puodelį iki trijų – keturių kartų dienoje.

Arbatą taip pat galima naudoti nudegimų ir žaizdų plovimams.

Liaudiški receptai

Varnalėšos šaknų arbata

Ši arbata ruošiama taip: imama po 1 arbatinį šaukštelį varnalėšos šaknies verdančio vandens puodeliui.

Varnalėšų arbata geriama atšalusi, po gurkšnelį. Senesniuose vadovėliuose rekomenduojama varnalėšų arbatos gerti ne daugiau 1 -2 puodelių per dieną.

Pašaliniai varnalėšos vartojimo reiškiniai

• Alerginis dermatitas
• Yra užfiksuota apsinuodijimo atropinu atveju geriant komercines varnalėšos arbatas. Tokio apsinuodijimo požymiai: išplėsti akių vyzdžiai, susiliejantis vaizdas,tachikardija. Gydymas – stacionaro sąlygomis fizostigminu.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais

Varnalėša sąveikauja su cukraus kiekį reguliuojančiais vaistais – insulinu, peroraliniais hipoglikemizuojančiais preparatais. Todėl negalima jų vartoti kartu.

Kada varnalėšos preparatų vartoti negalima

•  Nėštumas – Varnalėšos preparatų neskiriama nėščiosioms ir maitinančioms motinoms, nes didelės jos dozės skatina gimdos susitraukimus.
•  Cukraligė  – Būtina perspėti sergančiuosius diabetu, jog varnalėša mažina cukraus kiekį kraujyje ir vartojant ją kartu su cukraus kiekį reguliuojančiais vaistais gresia hipoglikemija.
• Pacientus taip pat būtina perspėti , jog geriant komercines varnalėšos arbatas, yra užfiksuota apsinuodijimų atropinu.
•  Alergijos  – Varnalėšos šaknyse yra apie 50% inulino- augalinės ląstelienos, kurios yra aptinkama ir kituose vaisiuose ir daržovėse. Inulinas yra laikomas maistine medžiaga. Tačiau pasitaiko alergijos inulinui atvejų. Didžiosios varnalėšos negali vartoti alergiški inulinui asmenys.
• Varnalėšos preparatų negalima vartoti esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams.