Anemijos ir jų rūšys
Anemija – nepakankamas raudonųjų kraujo kūnelių, arba kitaip tariant eritrocitų, kiekis kraujyje.
Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, pernešantys deguonį į kūno ląsteles. Trūkstant deguonies, organizmo ląstelės negali normaliai dirbti ir žmogus jaučia nuovargį bei silpnumą.
Anemijos priežasčių yra daug, tačiau pagrindiniai būdai, dėl kurių vystosi ši liga yra 3:
- Pagreitėjęs eritrocitų suirimas – Hemolizė
- Nukraujavimas
- .Sutrikusi eritrocitų gamyba , kai raudonųjų kraujo kūnelių gaminasi per mažai arba jie yra pakitę.
(Anemijos išsivystančios dėl pagreitėjusio eritrocitų suirimo)
- Normalus raudonojo kraujo kūnelio amžius – 120 dienų. Praėjus šiam laikui, raudonieji kraujo kūneliai žūsta ir yra sunaikinami blužnyje. Kai raudonieji kraujo kūneliai sunaikinami pernelyg greitai, kaulų čiulpai nespėja jų pakankamai pagaminti. Taip dažnai įvyksta jeigu tenka vartoti tokius vaistus kaip antibiotikai ar prieštraukuliniai vaistai.
- Kartais, serganti genetinėmis ligomis, organizmas neatpažįsta raudonųjų kraujo kūnelių ir pradeda juos naikinti kaip svetimkūnius. Šiuo atveju vystosi autoimuninė hemolitinė anemija. Autoimuninės hemolitinės anemijos yra kelios formos:
Dažniausiai pasitaiko afrikiečių tarpe. Manoma, jog vienas iš 625 afroamerikiečių vaikų turi šią anemijos formą. Ši anemija vystosi dėl įgimto baltymo Hemoglobino pakitimo, dėl kurio eritrocitas įgyja būdingą pjautuvo formą. Dėl pasikeitusios formos jis sunkiau keliauja kapiliarais ir dėl to greičiau suyra.
Ligonį vargina priepuolinio pobūdžio vidaus organų skausmai, bei įvairių organų sistemų pakenkimas.
Laboratoriniais tyrimais nustatomas sumažėjęs Hb kiekis, eritrocitų defektai.
Talasemija dažniausiai paliečia Šiaurės Afrikos , vidurinės Azijos ir Viduržiemio jūros baseino gyventojus. Tai liga, kai eritrocitai gyvena trumpesnį laiką nei įprastai. Anemijai būdinga tai, jad įvairių kūno organų ląstelės padedėja geležies sankaupos.
Ši anemija vystosi kai eritrocitai negamina pakankamai fermento dehidrogenazės arba šio fermento molekulė yra pakitusi. Dėl to sutrinka deguonies pernešimas į kūno audinius. Anemija gydoma skiriant trūkstamo fermento preparatus.
Ši anemija vystosi dėl to, jog kaulų čiulpuose gaminami pakitusios formos eritrocitai.
Ligonį vargina dešiniojo šono skausmai, stebima gelta ir padidėjusi blužnis. Ši anemija dažniausiai paliečia Šiaurės Europos gyventojus .
Nukraujuoti galima staiga susižeidus arba palaipsniui. Sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis dažnai nukraujuojama dėl slapto kraujavimo iš virškinimo organuose esančių žaizdų. Nukraujuoti galima ir dėl ilgai trunkančio kraujavimo iš lytinių organų esant mėnesinėms. Šiuo atveju bus nustatomas ne tik sumažėjęs eritrocitų kiekis kraujyje bet ir sumažėjęs geležies kiekis, nes organizmas eikvos geležies atsargas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Remiantis PSO rekomendacijomis , geležies stokos mažakraujystė diagnozuojama, kai kraujyje hemoglobino yra
- mažiau kaip 110 g/l – vaikams iki 6 metų
- ir mažiau kaip 120 g/ l – vyresniems kaip 6 metų vaikams.
Šią anemijos rūšį sukelia nepakankama kaulų čiulpų veikla, dėl kurios nėra pakankamai pagaminama eritrocitų. Ši anemijos rūšis gali išsivystyti dėl kontakto su chemikalais, kaip komplikacija gydant vėžį, vartojant prieštraukulinius vaistus.
Tai nepavojinga anemijos forma, kai 2 kūdikio gyvenimo mėnesį sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Ji išsivysto todėl, kad tik ką gimęs kūdikis turi didesnį hemoglobino kiekį. Apie 2 gyvenimo mėnesį kūdikio kaulų čiulpai pradeda patys intensyviau gaminti raudonuosius kraujo kūnelius .
- Dažniausiai pasitaikanti anemijos forma. Dažniausiai jos priežastis – nepakankamas geležies kiekis maiste. Ypač dažnai nustatoma 2 metų amžiaus vaikams. Vaikai mėgstantys gerti daug karvės pieno linkę sirgti šios rūšies anemija.
- Geležies stokos mažakraujystė taip pat gali atsirasti ir intensyviai augančiam vaikui, nes tada padidėja geležies poreikis. O sparčiausiai auga neišnešioti kūdikiai ir vaikai iki 1 metų amžiaus bei paaugliai lytinio brendimo laiku. Neretai ši anemijos rūšis vargina paaugles mergaites.
- Nepradėjus laiku gydyti šios anemijos rūšies gresia sulėtėjęs motorikos vystymasis vaikystėje ir mokymosi sutrikimai paauglystėje.
- Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, kitomis virškinimo ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant kai kuriomis įgimtomis lėtinėmis ligomis.
- Esant anemijai ligonis bus išblyškęs.
- Jo nagų guoliai, lūpos ir akių junginės bus išblyškę, praras rausvą spalvą, oda bus panaši į vašką.
- Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
- Jį taip pat vargins padidėjęs dirglumas
- Greitas nuovargis
- Galvos svaigimas
- Pagreitėjęs širdies plakimas ir permušimai
- Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas
- gali varginti bendras raumenų silpnumas
- pablogėti apetitas
- atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus – kreidą, molį, smėlį.
Jeigu anemija kilo dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo:
- oda gali būti gelsvo atspalvio,
- akių batymai gali būti gelsvos spalvos,
- šlapimas įgys tamsiai rudą spalvą,
- gydytojas ras padidėjusią blužnį.
Anemija diagnozuojama atliekant bendruosius ir specialius kraujo tyrimus.
- 1.Bendras kraujo tyrimas nustatys sumažėjusį eritrocitų kiekį kraujyje.
- 2. Kraujo tepinėlis
- Gali nustatyti eritrocitų formos pokyčius.
- Šio tyrimo metu taip pat nustatomas nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių retikuliocitų kiekis.
- 3. Kraujo geležies tyrimai:
- Tiriamas bendras geležies kiekis kraujyje ir baltymo Feritino kiekis.
- 4. Hemoglobino elektroforezė
- Atliekama norint nustatyti paveldėtas anemijos formas.
- 5. Kaulų čiulpų biopsija
- Atliekama tik tada, kai įtariama aplastinė anemija.
- Anemijos gydymas pradedamas gydant jos priežastį.
- Jeigu jums ar jūsų vaikui nustatyta geležies deficitinė anemija pirmiausia bus bandoma atstatyti geležies atsargas, skiriant geležies preparatus, įtraukiant į valgiaraštį geležim turtingus produktus bei mažinant suvartojamo pieno kiekį. Geležies preparatai vartojami maždaug 3 mėnesius laiko.
- Jeigu anemija išsivystė dėl slapto kraujavimo, gydytojas taip pat gydys kraujavimą sukėlusias priežastis.
- Jeigu anemija išsivystė dėl vitamino B12 trūkumo, gydytojas jums paskirs šį vitaminą.
- Anemija kurią sukėlė infekcija bus gydoma gydant infekcijos sukėlėją bei nutraukiant ją sukėlusius vaistus.
Kai kurios lėtinės anemijos formos reikalauja papildomų gydymo formų:
- Kraujo perpylimų
- Blužnies pašalinimo
- Gydymo kaulų čiulpų veiklą stimuliuojančiais vaistais ar kaulu čiulpų transplantacija
- Sergant šia liga privalu vykdyti visus gydytojo nurodymus.
- Būtina sureguliuoti darbo ir poilsio režimą bei skirti pakankamai laiko ramiam poilsiui.
- Sergant anemija privalu riboti fizinį krūvį bei valgyti tai ką rekomenduoja gydytojas ar dietologas.
Šiuo metu nėra žinoma būdų kaip užkirsti kelią paveldimosioms anemijoms.
Tačiau įmanoma užkirsti kelią geležies trūkumo sukeltai anemijai.
- Tėvai turėtų žinoti, jog kūdikis turi pakankamas iki gimimo sukauptas geležies atsargas, kurių pakanka maždaug iki šeštojo savo gyvenimo mėnesio. Tačiau apie 6 gyvenimo mėnesį nepakankamai gaunant geležies su motinos pienu ar pradėjus girdyti karvės pieną (turintį mažiau geležies nei pieno mišiniai), šio elemento pradeda trūkti. Vertėtų atminti, jog motinos pien geležies yra 3 kartus daugiau nei karvės piene. Be to, pradėjus kūdikį maitinti karvės pienu, daugiau geležies iš organizmo pašalinama per žarnyną. Jeigu kūdikis negauna nieko išskyrus karvės pieną, gali pradėti vystytis anemija.
- Pediatrai nerekomenduoja skirti karvės pieno kūdikiams iki metų laiko būtent dėl šios priežasties. Pravartu žinoti, jog kūdikiui iki metų laiko negalima skirti daugiau nei 709-946 ml karvės pieno per dieną.
- Jeigu yra geležies stoka, reikėtų valgyti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama tik 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – 20-40 proc.
- Geležis geriau įsisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo maiste netrūktų – tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos – agrastai, serbentai. Jo taip pat nestokoja kopūstai, svogūnai, žalios lapinės daržovės. Obuolių, apelsinų sultys stokojant geležies yra daug vertingesnės nei burokų sultys.
- Sergant šios rūšies anemija reikėtų vengti daržovių, kuriose yra fitinų (pupelių, žirnių). Nors šiose daržovėse daug geležies, bet ji blogai pasisavinama.
- Reikėtų vengti ir tokių produktų, kuriuose yra oksalio rūgšties – špinatų, rūgštynių, rabarbarų. Geležis geriau pasisavinama rūgščioje terpėje, todėl linkusiems į mažakraujystę vaikams ir paaugliams patariama duoti ne pieno, o rūgščių jo produktų – kefyro, jogurto.