Delyro sindromas

Delyro sindromas- kas tai yra?

Delyru yra vadinamas laikinas  ūmus smegenų veiklos sutrikimas kuris dažniausiai yra susijęs su kokiu nors fiziniu susirgimu.Jis pasireiškia visų pažintinių funkcijų pažeidimu ir elgesio pokyčiais. Kaip ir sergant demencija, esant delyrui sutrinka atmintis, kalba ir orientacija. Tačiau delyro simptomai atsiranda greičiau. Jie neretai išsivysto per kelias valandas ar dienas, o demencija vystosi per  mėnesius ir metus.

Etiologija
  • Vaistų vartojimas
  • Afektiniai sutrikimai (manija, ažituota depresija)
  • Hipoksinė būsena (išemija, širdies yda, plaučių embolija)
  • Infekciniai susirgimai
  • Šlapimo ar išmatų retencija
  • Traukulinės būsenos
  • Nepakankama mityba
  • Tireotoksikozė
  • Insultas
  • Metabolinė acidozė
  • Hipokalemija
  • Hipoglikemija
  • Potrauminė būsena
Klinika

Delyro metu sutrinka sąmonės būklė. Be to  sąmonės sutrikimo stiprumas gali keistis paros bėgyje. Delyras paprastai pradeda vystytis vakare arba naktį. Ligonį neretai  užplūsta gausios vaizdingos regos iliuzijos,  pamažu sutrinka orientacija laiko ir aplinkos atžvilgiu.  Apžiurint veido mimika ir judesiai yra pagreitėję,
dėmesys yra  išblaškytas, afektas kinta. Delyrui gilėjant gausėja haliucinacijų ir pagal jas keičiasi ligonio elgesys. Delyras gali būti labai sunkus, vystosi vadinamasis sujaudinimas „lovos ribose“ – tai yra blogas prognostinis ligos ženklas.

Sergant delyru paciento būsena labai greitai kinta. Taip pat gali būti vadinamųjų „liucidinių langų“ . Taip yra vadinamos  sąmonės prašviesėjimo būsenos. Paprastai psichozė sustiprėja vakare ir naktį. Neretai ji  trunka keletą dienų (3–5 d., kartais 1–2 sav.). Klinikinėje praktikoje ši būsena neretai yra sunkiai diagnozuojama. Literatūroje nurodoma, kad daugiau kaip 60 proc. atvejų delyro diagnozė nėra nustatoma.

Delyro klasifikacija

Delyras gali būti hiperaktyvus. Tada jis  pasireiškian padidėjusiu jausmingumu, budrumu ar ažituotu elgesiu. Hiperaktyvų delyrą yra lengviau atpažinti. Jis  gali išsivystyi nutraukus  alkoholio ar benzodiazepinų vartojimą.

Hipoaktyvų delyrą atpažinti sunkiau. Pacientas šiuo atveju yra prislopintas, jam būdingas sumažėjęs
budrumas  ar mieguistumas. Hipoaktyvūs delyrai gali išsivystyti dėl smegenų ar vidaus organų funkcijos sutrikimų.

Šių dviejų būsenų derinys  yra vadinamas mišriu delyru, ir jo simptomatika gali keistis.

Kaip atskirti delyrą ir demenciją?

Delyro metu yra didesnė sąmonės sutrikimo tikimybė, kai pacientas išreiškia, kad jo aplinkos suvokimas yra sumažėjęs. Nusilpęs dėmesys taip pat yra labiau pastebimas  sergant delyru nei demencija, delyro metu taip pat sumažėja gebėjimas išlaikyti ar nukreipti dėmesį kai yra bendraujama su kitu žmogumi. Haliucinacijos gali ištikti ir sergant  delyru, ir sergant demencija, abejomis ligomis, tačiau dažniau pasitaiko esant delyrui. Beveik pusė delyro ištiktų žmonių patiria haliucinacijas. Dažniausiai pasitaiko regos haliucinacijos, kurios juos gąsdina ir jaudina.  Kiti delyro bruožai – nerišli ( inkoherentiška kalba), sutrikęs miegas, o paciento aktyvumas gali labai mažėti arba labai padidėti.. Delyro simptomai gali svyruoti ir žmogus gali patirti aiškumo periodų, kai jis atrodo, regis grįžta į save. Tai retai nutinka, jei žmogus serga demencija.

Vienas iš  pagrindinių delyro bruožų yra tas, kad simptomų pradžia yra susijusiu su fiziniu susirgimu. Bet kuri fizinė liga gali sukelti delyrą, bet dažniausiai jo priežastis yra infekcijos, dehidratacija ir skausmas. Žmonėms, po chirurginės operacijosyra didesnė delyro išsivystymo rizika. Pagrindinis delyro gydymo principas yra nustatyti  ir gydyti jo priežastį. Jei pacientui yra įtariamas delyras, tuomet svarbu atlikti kruoščią fizinę paciento apžiūrą, kraujo tyrimus  ir kitus būtinus tyrimus.

Delyro klinikai yra būdinga

Ligos eiga – yra  kintama
Ligos trukmė –  Valandos–dienos (rečiau – savaitės)
Dažniausia ligos priežastis – Vaistų vartojimas, infekcijos, sisteminės ligos, alkoholis
Sąmonės būklė – yra  sutrikusi, gali greitai kisti
Kognityvinis pažeidimas – būdingi Dideli dėmesio sutrikimai (sunku koncentruoti), yra sutrikusi trumpalaikė atmintis
Suvokimo sutrikimai– būdingos haliucinacijos (regos ir kitos)
Miegas/budrumas –  Ciklas  yra sutrikęs
Psichomotorinis aktyvumas – gali būti padidėjęs, sumažėjęs arba nenuspėjamas
Sutrikimo baigtis-  Pokyčiai yra laikino pobūdžio
Būklės įvertinimas– yra būtinas neatidėliotinas gydymas

Delyro požymiai yra šie

Dezorientacija laiko ir vietos atžvilgiu, tačiau išlieka orientacija savyje
Haliucinacijos – Gausios regos iliuzijos ir haliucinacijos. Būna ir klausos, lietimo, uoslės bei skonio iliuzijų ir haliucinacijų
Kliedesiai – Ūminis vaizdinis kliedesys . Dažniausiai yra persekiojimo, fizinio susidorojimo kliedesys: „ ligoniui yra norima pakenkti ar nužudyti“). Kliedesiai yra paprastai susiję su haliucinacijomis
Psichomotorinis sujaudinimas
Afektų kintamumas
Miego sutrikimai
Ryškios vegetacinės reakcijos
Praėjus delyrui – yra stebima dalinė amnezija (tačiau ligoniai prisimena kliedesius, haliucinacijas)

Diferencinė diagnostika

Visada yra diferencijuoti delyrą ir demenciją. Delyrą nuo demencijos skiria staigi pradžia, trumpa trukmė ir sąmonės sutrikimai, kurie dažnai pasireiškia svyravimais tarp sujaudinimo ( ažitacijos)  ir letargijos. Dementiški pacientai yra didesnės rizikos grupėje, todėl bet koks staigus jų elgesio ar sugebėjimų pasikeitimas turi būti kruoščiais ištiriamas, kad būtų galima atmesti delyro diagnozę.

Demencijos diagnozė visada susideda iš dviejų pakopų: pirmiausia reikia pastebėti demencijos simptomus, antra- yra būtina  išsiaiškinti jų priežastis. Demencija gali būti netiksliai diagnozuojama, jeigu ji yra painiojama su delyru bei kitais sutrikimais (depresija, narkotikų vartojimų, senatviniu atminties silpnėjimu arba nedideliu kognityviniu sutrikdymu (mild cognitive impairment)).

Delyrai  gali pasireikšti ir kai nėra demencijos. Demencija ir delyras yra du skirtingi sutrikimai, tačiau abi būklės turi panašių bruožų.

Gydymo principai

• Susirgimo priežasčių išaiškinimas ir jų pašalinimas
• Simptominis medikamentinis gydymas
• Slauga
• Nuolatinis-dinaminis ligonio klinikinės būklės stebėjimas
ir vertinimas

Gydymui yra taikomi antipsichoziniai vaistai.  Gydant delyrą pagrindinis tikslas turi būti delyro gydymas, o ne paciento sedacija. Hiperaktyviam delyrui gydyti taikomi antipsichoziniai vaistai (APV) – haloperidolis arba chlorpromazinas. Haloperidolis turi platų terapinį langą ir minimalią kvėpavimo slopinimo riziką.
Chlorpromaziną reikėtų rinktis vietoje haloperidolio, kai yra siekiama sedacijos. Naujesni – atipiniai APV taip pat yra taikomi delyrui gydyti. Jei gydymas trunka ilgiau nei 7 d., rekomenduojama rinktis risperidoną, kai nėra būtinas sedacinis poveikis, ir olanzapiną – jeigu jis yra būtinas.

Jei yra ekstrapiramidinių simptomų, gydymui  rekomenduojami kvetiapinas ar ziprazidonas.
Benzodiazepinai. Benzodiazepinus (BZD) verta rinktis, kai delyras yra siejamas su alkoholio ar sedacinių preparatų vartojimo nutraukimu. Jie gali būti kaip alternatyva APV ar adjuvantinė terapija, kai APV neveiksmingi ar sukelia sunkių šalutinių poveikių.

Esant kepenų nepakankamumui, siūloma rinktis lorazepamą vietoje haloperidolio, skiriant jo kas keturias valandas. Tačiau BZD sukelia sedaciją, slopina kvėpavimą, tai gali būti pavojingia vyresnio amžiaus ligoniams.
Gydant vyresnio amžiaus ligonius reikia visada būti pasirengus galimiems ekstremaliems atvejams, ir tam skirtų vaistų visada reikia turėti po ranka.

Slaugos principai

Būtina stabilizuoti paciento aplinką. Pacientą reikia slaugyti tyliame, gerai apšviestame kambaryje. Naktį galima užtemdyti šviesas, tačiau reikia palikti pakankamai šviesos, kad neatsirastų suvokimo sutrikimų. Pacientą
turi supti pažįstami objektai ir jam pažįstami slaugytojai. Negalima laikyti televizoriaus paciento kambaryje. Paciento veiklą reikia organizuoti , kad ji netrikdytų miego laiko.