Žyma: Kuo ypatinga kulkšnė?

Augalas – Kulkšnė saldžialapė, Astragalas

Lotyniškas pavadinimas –Astragalus membranaceus

Sinonimai – astragalus, milkvetch, locoweed, goat’s-thorn, Huang qi, Astragalus hoangtchy, A. membranaceus, A. mongolicus,  Астрагал, Astragale, Astragale à Feuilles de Réglisse, Astragale Queue-de-Renard, Astragale Réglissier, Astragali, Astragalo, Astragalus Membranaceus, Astragalus mongholicus, Astragli Membranceus, Beg Kei, Bei Qi, Buck Qi, Chinese Astragalus, Huang Qi, Huang Se, Hwanggi, Membranous Milk Vetch, Milk Vetch, Mongolian Milk, Ogi, Phaca membranacea, Radix Astragali, Radix Astragalus, Réglisse Bâtarde, Réglisse Sauvage.

Šeima – pupinių ( Fabacea)

Augalo aprašymas

Kulkšnėmis  yra vadinami šiaurės Kinijos kalnuose augantys krūmokšniai. Labiausiai paplitė yra Junano ir Sičuano provincijose. Augalas taip pat auga ir Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.  Astragalas yra gerai pažįstamas tradicinei kinų bei persų medicinai.  Pasaulyje auga bene 2000 kulkšnės rūšių, tačiau Kinijoje auganti šio augalo rūšis yra bene geriausiai mokslininkų ištyrinėta.

Lietuvoje augančios kulkšnės ( Smėlinės kulkšnės)  yra daugiametės, jos užauga iki 40-120 cm aukščio. Kulkšnės šaknis yra stora ir šakota. Stiebas storas, kylantis arba gulsčias, išsišakojęs, ties bambliais jis yra raudonai dėmėtas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais. Lapai beveik bekočiai, 8-20 cm. ilgio, neporomis plunksniški, sudaryti iš 9-15 lapelių. Kulkšnių lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, apskritai ar nežymiai įlenkta viršūne, kartais su labai mažu dygleliu; jų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė- šviesesnė, pilkai žalia, padengta vos matomais plaukeliais. Žiedai įstriži, gulsti, kartais nulinkę. Kulkšnės žiedynas – kekė, kuri gali siekti 12-16 mm. ilgio. Vainikėlis žalsvai geltonas, vėliau rudas. Kulkšnės žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, sėklas subrandina  liepos-spalio mėnesiais. Ankštis tribriaunė, iki 4 cm. ilgio, pjautuviškai išsilenkusi, su 14-20 sėklų ir ilgu snapeliu viršūnėje. Sėklos yra 2-3mm skersmens, suplotos, lygios, šiek tiek blizgančios, žalsvai gelsvos arba rusvos. Dauginasi kulkšnės daugiausia sėklomis. Auga miškuose, kirtimuose, krūmuose, šlaituose, smėlio karjeruose.

Vaistams vartojamos jaunos lapuotos viršūnės. Jos pjaunamos žydėjimo pradžioje ir džiovinamos pastogėje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pjaunant reikia palikti apie 1/4 nenupjautų augalų sėkloms subrandinti. Žaliavoje yra glicirizino, asparagino, flavonų, vitamino C, saponinų, kiek alkaloidų, mikroelementų, karčiųjų, mineralinių ir kitų medžiagų.

Pavolgio gyventojai kulkšnės preparatus vartoja nervų ligoms gydyti. Ukrainiečiai- nuo reumato, šlapimo išsiskyrimui skatinti, viduriams laisvinti, kosuliui palengvinti, odos išbėrimams gydyti. Karpatų gyventojai nuovirą geria nuo inkstų akmenligės, inkstų uždegimo, reumato, kankinant kosuliui, esant kvėpavimo takų uždegimui, odos išbėrimams. Bulgarai nuovirą geria nuo virškinamojo trakto uždegimo, padidėjus kraujospūdžiui, maitinančių moterų pieno išsiskyrimui skatinti, nuo odos išbėrimų.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra naudojamos 7 metų sulaukusio augalo šaknys, kurios yra renkamos anksti pavasarį ir yra vardinamos fuorto. Europoje vaistams  taip pat yra vartojamos jaunos lapuotos  kulkšnės augalo viršūnės. Jos yra pjaunamos  augalo žydėjimo pradžioje ir džiovinamos pastogėje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pjaunant reikia palikti apie 1/4 nenupjautų augalų- kad subręstų sėklos.

Veikliosios medžiagos

Kulkšnės sudėtyje yra daug flavonoidų, polisacharidų, triterpenų glikozidų (astragalozidų  I-VII), amino rūgščių ir nedaug mikroelementų. Kulkšnės lapuose yra glicirizino, asparagino, flavonų, vitamino C, saponinų,  alkaloidų, mikroelementų, kartumynų, mineralinių medžiagų.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai kulkšnės preparatai buvo naudojami peršalimui ir gerklės skausmams gydyti. Taip pat esant širdies skausmams, kepenų uždegimams, infekcijoms gydyti bei imunitetui sustiprinti. Kinų tyrinėtojai teigia, jog jų atlikti tyrimai leidžia manyti, jog kulkšnė stiprina imunitetą, gali prailginti vėžiu sergančių žmonių gyvenimą. Tačiau vakarų pasaulis šių tyrimų rezultatų patvirtinti negali. Tradicinėje kinų medicinoje kulkšnė yra vienas iš dažniausiai vartojamų preparatų. Ji dažniausiai skiriama ne kokios nors konkrečios ligos gydymui, tačiau bendram organizmo gyvybinių funkcijų paskatinimui ir jų pusiausvyros atstatymui. Kinai tiki, jog kulkšnė sužadina gyvybines galias, skatina kraujo gamybą, normalizuoja hormoninę pusiausvyrą ir pagerina kraujo cirkuliaciją. Tikima, jog astragalas skatina  apsaugines organizmo funkcijas – wei chi bei slopina nerimą. Europoje ir Rusijoje liaudies medicina kulkšnę vartoja arterinės hipertenzijos gydymui, inkstų ligų, geltos gydymui. Iš kulkšnės šaknies gaminamas sirupas, kuriame yra daug seleno, tačiau jo nepatariama naudoti vaikams iki 2 metų.

Specifinės kulkšnės vartojimo situacijos

Kulkšnė yra minima maždaug 100 mūsų eros metuose parašytame senovės kinų medicininiame traktate Shen Nung Pen Tsao Ching. Čia ji yra vadinama huang qi. Į lietuvių kalbą šis pavadinimas yra verstinas kaip ,, geltonasis vadas“. Augalas taip vadintas dėl specifinės geltonos spalvos ir tonizuojančio poveikio. Tradicinėje kinų medicinoje jis vartotas esant naktiniam prakaitavimui bei chi energijos trūkumui –  nuovargiui, bendram silpnumui, apetito nebuvumui, taip pat viduriavimui gydyti.

 Sisteminė raudonoji vilkligė 

Vienas Kinijoje atliktas tyrimas leido manyti, jog kulkšnė gali  stiprinti sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige imunitetą ir pagerinti jų būkle. Tačiau ar šį augalą gali saugia naudoti sergantieji autoimuninėmis ligomis kol kas nėra aišku.

 Inkstų funkcijos nepakankamumas 

Kuklšnės preparatai buvo skirti dializuojamiems pacientams. Tyrėjai teigė, jog jų imunitetas sustiprėjo lyginant su negydytais žmonėmis. Vienok teiginiui patvirtinti reikalingi detalesni tyrimai.

 Antivirusinis poveikis 

Taip pat Kinijoje buvo atliktas pradinis tyrimas skiriant kulšnę sergantiesiems virusiniu hepatitu. Tyrėjai mano, jog astragalas gali būti naudingas šiems ligoniams, tačiau jį reiktų vartoti bent du mėnesius.

 Būklė po infarkto 

Kulkšnė taip pat buvo skiriama patyrusiems miokardo infarktą, tačiau rezultatai kol kas nėra patikimi.

Išleidimo formos

Gydymui vartojama džiovintos kulkšnės šaknies vandeninė ištrauka arba tinktūra.

Dozavimas

Per dieną siūloma suvartoti nuo 9 iki 15 g džiovintos šaknies. Džiovinta šaknis yra pavirinama kelias minutes, po to jai leidžiama prisitraukti.

Kulkšnės tinktūrą siūloma vartoti po 3-5 ml iki trijų kartų dienoje.

Sirupas iš kulkšnės : siūloma vartoti esant seleno nepakankamumo požymiams. Vaikams iki 10 metų skiriama po 1 lašą vieneriems gyvenimo metams. (3 metų vaikas- 3 lašai) . Suaugusiems skiriama po 10-15 lašų iki 1 kartą per dieną.

Pašalinis kulkšnės poveikis

Kol kas nėra pakankamai duomenų apie pašalinį kulkšnės poveikį.

Kulkšnės sąveika su kitais vaistais

Kol kas nėra duomenų apie kulkšnės sąveiką su kitais vaistiniais preparatais.

Kada kulkšnės preparatų vartoti negalima?

Augalas nėra pakankamai gerai ištyrinėtas, todėl jo nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms.

Kinų tradicinė medicina nerekomenduoja naudoti kulkšnės esant stipriam širdies nepakankamumui, ypač stipriam nerimui arba esant imuninės sistemos sudirginimo reiškiniams. Ji taip pat neskiriama esant aukštai temperatūrai, uždegimo reiškiniams bei išskiritinio sausumo reiškiniams, kuriems būdingas troškulys, odos sausumas ir vidurių užkietėjimas. Jos taip pat nereikėtų vartoti tik ką susirgus gripų. Jeigu visgi nutarėte vartoti- geriau vartoti su kitais preparatais skatinančiais prakaitavimą.

Liaudiški receptai su kulkšne

Kulkšnės ištrauka arterinės hipertenzijos gydymui

Vieną valgomąjį šaukštą džiovintos saldžialapės kulkšnės žolės sudėti į termosą ir vakare užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens. Rytą nusunkti ir gerti. Užpilą išgerti per dieną. Vartoti 5-6 dienas. Po to daryti pertrauką.

Kulkšnės nuoviras atsikosėjimui palengvinti

2 valgomuosius šaukštus švariai nuplautų ir susmulkintų saldžialapės kulkšnės žiedų sumaišyti su medumi. Pakaitinti iki 60-70°C temperatūros. Gerti 3 kartus per dieną po valgomąjį šaukštą, užsigeriant šilta aviečių arbata. Žiemą vartoti džiovintus augalo žiedus.