Žyma: Legioneliozė

Tyrimo reikšmė

Legionierių liga yra vadinamas atipinis plaučių uždegimas, kurį sukelia  Legionella pneumophila.

Jį sukelia gramneigiamos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Šios lazdelės augas mitybinėse terpėse, turinčiose cisteino ir geležies jonų, mielių ekstrakto. Augimo temperatūra 25 – 45° C. Legionelių paprastai randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: vandenyje, kai kurių pirmuonių organizmuose, vandens saugyklose, dirvožemyje ir taip toliau. Vandens sistemose nusėdęs dumblas ir rūdys  pagerina legionelių dauginimosi sąlygas.. Daugėjant kondicionavimo įrangos , įvairių vandens baseinų, sūkurinių vonių bei kitos vandens įrangos buityje, legionelių plitimo pavojus padidėja.  Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20 – 45 °C. Žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C legionelės jau nesidaugina. Legionelės puikiai išsilaiko aerozoliuose . Kuo didesnė santykinė drėgmė, tuo puikiau išsilaiko šie mikroorganizmai, pvz., kai santykinė drėgmė padidėja nuo 30 – 80 % legionelių išlikimo trukmė pailgėja nuo 3 iki 15 min.

Legioneliozės požymiai primena gripą, kuriam būdinga aukšta temperatūra, sujaudinimo reiškiniai, pleuritiniai skausmai, mialgijos, kvėpavimo sutrikimas, kosulys ir atsikosėjimas krauju. Legionelioze dažniausiai suserga vidutinio amžiaus vyrai (50 – 65 m.). Dažniau šia liga serga vyrai, (vyrų ir moterų santykis yra 3:1.),  rūkoriai, sergantieji lėtiniais imunosupresiją sukeliančiais susirgimais bei gydomi imunosupresiniais vaistais.

Legionelės  dažniausiai gyvena vandentiekio sistemose bei oro kondicionavimo įrenginiuose . Jų gyvybinei veiklai palaikyti būtina šilta ir drėgna aplinka. Legionelės taip pat aptinkamos dirvožemyje, todėl žemės ūkio darbuotojai ir  žemės kasimu užsiimantys asmenys taip pat yra rizikos grupėje susirgti šia liga.

Profesiniai rizikos veiksniai susirgti legionelioze yra šie:  statybos, žemės ir santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis.

Legioneliozė diagnozuojama nustačius antikūnius prieš Legioneles. Antikūnių titras paprastai yra žemas pirmąją susirgimo savaitę. Jis pradeda kilti antrą ir trečiąją ligos savaitę ir yra didžiausias penktąją susirgimo savaitę. Vėliau jis pradeda kristi, tačiau jo kritimas gali vykti net kelerius metus.

Ligos diagnostikai paprastai pirmasis kraujo tyrimas atliekamas pirmąją savaitę (ūmios fazės metu). Antrasis tyrimas turi būti atliktas praėjus 3-6 savaitėms nuo karščiavimo pradžios, tai yra konvalsecentinės fazės metu. Jeigu tarp dviejų tyrimų antikūnių  titras pakilo  keturis kartus  , tai yra >1:128 , pacientas serga Legionelioze. Jeigu vienkartinio tyrimo metu antikūnių titras yra bent 1:256, tai reiškia buvusį susirgimą. Tokia antikūnių titro vertė negali būti laikoma Legioneliozę patvirtinačiu tyrimu, nes  net  nuo 1% iki 16% sveikų suaugusiųjų antikūnių titrai yra panašių verčių.

Legioneliozės diagnozės laboratoriniai kriterijai

1.Bet kokio Legionella mikroorganizmo išskyrimas iš kvėpavimo takų sekreto, plaučių audinio ar kraujo.

2. Specifinių antikūnų prieš pirmos arba kitų serologinių grupių Legionella pneumophila arba kitų Legionellarūšių atsako nustatymas netiesioginiu imunofluorescenciniu antikūnų metodu arba mikroagliutinacijos metodu;

3. Specifiniių  Legionella antigenų nustatymas šlapime, naudojant patvirtintus reagentus

Tikėtina jog asmuo serga Legionelioze kai:

• Yra nustatomas vienkartinis aukštas antikūnų prieš pirmos arba kitų serologinių grupių Legionella pneumophila ar kitas Legionella rūšis titras;
• Yra nustatomas specifinis antigenas kvėpavimo takų sekrete arba tiesioginiu fluorescenciniu antikūnų metodu (DFA) kvėpavimo takų sekrete ar plaučių audinyje, naudojant patvirtintus monokloninius reagentus.

Nustačius Legioneliozę, pacientas paprastai gydomas makrolidų arba chinolonų grupės antibiotikais.

Norma

Tyrimas neigiamas

Pasiruošimas tyrimui

Specialus pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 7 ml kraujo į raudonu dangteliu užsukamą mėgintuvėlį.

Tyrimo rezultatų vertinimas

Padidėjęs antikūnių prieš legioneles  kiekis kraujuje yra nustatomas kai yra sergama legionelioze. Vertinami abudu tyrimai. Pirmojo tyrimo rezultatas ir po 3 savaičių paimto tyrimo rezultatas.

Tyrimas yra teigiamas, jeigu vienkartinis titras yra 1:256 arba titras pakilo 4 kartus.

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

Įvykus kraujo mėginio hemolizei tyrimo rezultatai bus netikslūs.