Pavasarinis adonis yra daugiametis žolinis augalas. Jo šakniastiebis yra trumpas, storas, rudai juosvas. Adonis yra daugiastiebis, jo 2-4 stiebai yra statūs, 2-4, paprasti arba šakoti. Išauga iki 10-30 cm aukščio. Lapai yra 2-4 kartus plaštakiškai suskaldyti. Adonio žiedai dideli, šviesiai geltoni, arba tamsiai raudoni, išauga stiebų ir šakelių viršūnėse. Vaisius – sutelktinis riešutėlis.
Pavasarinis adonis paprastai žydi balandžio-birželio mėnesiais. Augalas yra labai dekoratyvus ir labai nuodingas. Lietuvoje savaime jis neauga, bet kartais yra auginamas darželiuose. Dauginamas šakniastiebiais ir sėklomis. Yra žinomos dvi adonio rūšys- viena iš jų A. vernalis žydi geltonais, kita-A. annua žydi tamsiai raudonais žiedais. Gamtinis adonio arealas yra Centrinė ir Pietų Europa, Rusija, Vakarų Sibiras, Vidurio Azija. Vakarų Europoje jis yra retas ir saugomas augalas. Augalas gali augti bet kokioje dirvoje. Pavasarinis adonis puikiai auga akmens soduose. Mėgsta saulėtas vietas, bet gali augti ir pavėsyje. Adonis annua nemėgsta persodinimų ir žūsta.
Augalo vardas yra kilęs iš senovės graikų legendos apie jaunuolį, kuris žuvo medžiodamas šerną. Ten kur krito jo kraujo lašai- išaugo gražiai žydinti gėlė.
Adonis vartotas širdies ligų, ypač aritmijų gydymui. Tačiau augalas yra labai nuodingas ir dėl to jo atsisakoma, nors ir yra išlikęs kai kuriose Europos šalių farmakopėjose. Plačiau yra vartojami homeopatiniai šio augalo preparatai.
Naudojamos augalo dalysGydymo tikslais yra vartojama pavasarinio adonio žolė. Ji yra pjaunama prie žemės, virš rusvų stiebą gaubiančių lapų. Vaistinė mėdžiaga yra renkama nuo augalo žydėjimo pradžios iki pradedant bręsti vaisiams. Surinkta žaliava nedelsiant džiovinama, kad nepradėtų irti joje esantys širdį veikiantys glikozidai. Džiovinama yra pastoviai vartant, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, arba džiovykloje 50-60° C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė turi likti žalia, tik jai būdingo silpno kvapo, kartaus skonio, o žiedai turi išlikti geltoni. Laikoma sausoje vietoje ne ilgiau kaip 2 metus. Patiems vartoti džiovinto adonio žolės negalima. Galima stipriai apsinuodyti. Ji turi būti ruošiama tik specialistų.
Veikliosios medžiagosAugalo žolės veikliosios medžiagos yra alkaloidai, širdį veikiantys glikozidai. Jų kiekis įvairuoja nuo 0,13-0,83 %. Iš viso yra žinoma apie 20 rūšių adonio žolėje aptinkamų glikozidų, iš kurių svarbiausi yra : K strofantinas-b ir cimarinas. Specifinis adonio kardenolidas yra adonitoksinas, kuris hidrolizuojasi iki adonitoksigenino ir 1-ramnozės. Be glikozidų augalo žolėje yra aptinkama yra 2,6-dimetoksichinono, fitosterinų, 0,59-1,2 % flavonoidų (adonivernitas), 6,8-9,4 % steroidinių saponinų, 0,6-1,2 % organinių rūgščių, vitamino C, karotino, cholino, kumarinų, 4 % alkoholio adonito. Širdį veikiančių glikozidų šio augalo žolėje kinta priklausomai nuo augalo vegetacijos fazės. Didžiausias kiekis glikozidų būna augalo žydėjimo ir brendimo periodu.
Augaliniai preparatai iš adonio žaliavos yra ruošiami tik tada, kai žalaivoje yra įvertinamas širdį veikiančių glikozidų aktyvumas (VVV – varlių veikimo vienetais). 1 g žolės turi turėti ne mažiau kaip 50-60 VVV glikozidų.Adonio veikliosios medžiagos yra įvairių širdį veikiančių glikozidų mišinys. Šie glikozidai stiprina širdies raumens darbą, kelia bendrą tonusą, skatina šlapimo išsiskyrimą, sumažina tinimus, pasižymi raminančiu poveikiu. Adonio preparatai veikia greitai, jiems nebūdingas kumuliacinis poveikis, jie greitai pasišalina ir yra mažiau toksiški nei digitalio preparatai. Jie išplečia širdies vainikines kraujagysles. Ilgą laiką buvo vartojami širdies darbą reguliuojančių preparatų gamybai. Šiuo metu yra vartojami rečiau. Seniau, adonio preparatai taip pat vartoti kaip kirminus varanti priemonė.
Naudojimas medicinojeAdonio preparatai yra vartojami esant lengvam lėtiniam širdies nepakankamumui, o taip pat kaip centrinę nervų sistemą raminantys vaistai esant tachikardijai, vegetodistonijai, neurozėms. Patiems šiais preparatais gydytis negalima, jie turi būti vartojami tik esant gydytojo paskyrimui.
Išleidimo formos
Iš pavasarinio adonio žolės yra gaminami užpilai (šiuo metu beveik nebegaminami). Pardavime taip pat yra sausasis adonio ekstraktas, kuris įeina į tablečių sudėtį kartu su kalio bromidu. Adonio-bromo tabletės skiriamos esant padidėjusiam nerviniam jautrumui.
Preparatas Adonizidas (Adonisidum) yra spiritinė adonio žolės ištrauka.
DozavimasParenkamas tik gydančio gydytojo.
Pašalinis pavasarinio adonio poveikisAdonio preparatais galima apsinuodyti, todėl jie turi būti vartojami tik gydytojo priežiūroje. Pašaliniai reiškiniai yra širdies ritmo sutrikimai, pykinimas, vėmimas.
Adonio sąveika su kitais vaistiniais preparatais
Širdį veikiantys glikozidai – Adonio preparatai stiprina širdies veikiančių glikozidų (digoksino) poveikį, jų negalima vartoti kartu. Kalcio preparatai – Adonio preparatai sąveikauja su kalcio preparatais, gali stimuliuoti širdies susitraukimus. Jų taip pat negalima vartoti kartu. Kortikosteroidai – Adonio preparatai sąveikauja su hormonais kortikosteroidais ( deksametazonu, hidrokortizonu, metilprednizolonu, prednizolonu ir pan.) ir gali sumažinti kalio kiekį kraujuje. Jų negalima vartoti karti Chinidinas – Adonio preparatai sąveikajua su chinidino preparatais. Jų negalima vartoti kartu. Vidurius laisvinantys preparatai – Adonio preparatai sąveikauja su vidurius liuosuojančiais vaistais ir gali sumažinti kalio kiekį kraujuje. Jų negalima vartoti kartu. Šlapimą varantys preparatai – Adonio preparatai sąveikauja su šlapimą varančiais preparatais ir gali sukelti hipokelemiją, jų negalima vartoti kartu. Kada adonio preparatų vartoti negalima
- Virškinamojo trakto susirgimai – Adonio preparatų negalima vartoti ligoniams, sergantiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opomis, gastritu, enterokolitu.
- Nėštumas – Adonio preparatų negalima vartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms bei vaikams
- Hiperkalcemija – Adonio preparatų negalima vartoti esant hiperkalcemijai.
- Hipokalemija – Adonio preparatų negalima vartoti esant hipokalemijai.