Pirmine arterine hipertenzija yra vadinamas padidėjusio arterinio kraujospūdžio sukeltas simptomų kompleksas . Hipertenziniu laikomas toks AKS, kai sistolins kraujo spaudimas yra didesnis nei 160 mmHg ir diastolinis kraujo spaudimas yra didesnis už 95 mmHg.Jie turi būti nustatyti trijų skirtingu laiku atliktų matavimu metu.
Arterinio kraujospūdžio padidėjimas gali būti trumpalaikis – būna po fizinio darbo, emocijų ir panašiai. Toks AKS padidėjimas rya vadinamas situacine hipertenzija.
Vyresnio amžiaus žmonėms sistolinis AKS gali būti aukštesnis dėl amžinių (dažniausiai kartu atsiradusių aterosklerozinių) kraujagyslių sienelės pakitimų. Vyresniame amžiuje vystosi kraujagyslių sustandėjimas, ypač aortos, dėl ko mažėja jų elastingumas. Vyrų amžiniai AKS pakitimai yrašiek tiek didesni negu moterų. Nuo 70-jų gyvenimo metų AKS vėl pradeda nežymiai mažėti.
Hipertenzija labiau būdinga ,,simpatikotonikams” arba labilios nervų sistemos žmonėms, kurie linkę reaguoti greitai ir stipriai. Tai yra taip vadinami ,,hiperreaktoriai”.
Hipertenzijos klasifikacija
Sistolinė hipertenzija – Išskiriama sistolinė hipertenzija. Ji yra sąlygojama širdies minutinio tūrio padidėjimo ar stambiųjų kraujagyslių (daugiausia aortos) sienelės sustandėjimo.
Diastolinė hipertenzija -ją sukelia kraujagyslių periferinio pasipriešinimo padidėjimas. Daugumai sergančiųjų sistolinė ir diastolinė hipertenzija būna kartu, bet ne taip jau retai pasitaiko ir izoliuota sistolinė hipertenzija.
Kai hipertenzijos priežastis yra išaiškinta, klinikoje ji yra vadinama simptomine hipertenzija, arba antrine hipertenzija. Visais kitais atvejais hipertenzija yra vadinama pirmine arba esencialine hipertenzija. Pagal senąją terminologiją tai yra hipertoninė liga.
Pirminė hipertenzija sudaro 90 % visų hipertenzijų. Jos priežastys nežinomos. Žinomi tik pirminės arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai.
Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai
• apsunkintas paveldėjimas (yra 50 %)
• gausus druskos vartojimas su maistu
• viršsvoris
• nesaikingas alkoholio vartijimas
• neuropsichiniai faktoriai
Inkstinės kilmės hipertenzija – lėtinis glomerulonefritas ir lėtinis pielonefritas, a. renalis stenozė (vadinama renovaskuline hipertenzija). Jos sudaro apie 8 % visų hipertenzijų.
Endokrininė hipertenzija. Ji pasitaiko apie ~ 1%. Šią hipertenzijos rūšį dažniausiai sukelia Kušingo sindromas aba feochromacitoma.
Hipertenzija sergantis žmogus gan ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Neretai arterinės hipertenzijos sindromas yra diagnozuojamas atsitiktinai pamatavus AKS.
Nusiskundimai – Tipiškiausias ir ankstyviausias nusiskundimas yra rytiniai galvos skausmai pakaušio srityje, kartais pulsuojantys, savaime praeinantys iki vidurdienio. Jie būna esant ir gana saikingai hipertenzijai. Diagnostinę vertę šis nusiskundimas turi tik tada, kai skausmai reguliarūs, kartojasi kas dieną, lokalizuojasi pakaušio srityje, savaime praeina iki vidurdienio.
Kiti subjektyvūs ir objektyvūs kraujagyslių sistemos pakitimai atsiranda išsivysčius hipertenzijos komplikacijoms.
Komplikacijos
Arterinė hipertenzija labiausiai pažeidžia širdį, kraujagysles, centrinę nervų sistemą . Tai yra arterinės hipertenzijos organai-taikiniai.
Širdinės komplikacijos
AH didina kairiojo skilvelio darbinį krūvį ir sukelia jo hipertrofiją, o vėliau ir jo dilataciją. Tai dažniausiai yra nustatoma atlikus EKG, bet žymiai tiksliau ir patikimiau diagnozuojama atlikus širdies echoskopiją. Sistolinė kairio skilvelio funkcija ilgai išlieka gera, tuo tarpu jo diastolinė kairiojo širdies skilvelio funkcija greitai blogėja net esant saikingai hipertenzijai.
Širdies pažeidimas pasireiškia adekvačiu fiziniam krūviui dusuliu, vėliau , kai liga progresuoja toliau, atsiranda ortopnoe, širdinės astmos priepuoliai, krūtinės angina. Auskultuojant gali būti išklausomas skilvelinis galopo ritmas, būna įvairūs širdies ritmo sutrikimai. Tiriant yra nustatomi kairės širdies nepakankamumo požymiai.
Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai
Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, mirgėjimu akyse, spengimu ausyse, kraujavimais iš nosies. Sunkesniais atvejais atsiranda ir kartojasi tranzitorinės galvos smegenų išemijos epizodai, taip pat vystosi akių dugno arterijų pakitimai, vystosi insultai.
Inkstų komplikacijos
Inkstų kraujagyslių pažeidimai pasireiškia nikturija, nežymia proteinurija ir lėtai progresuojančiu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Periferinių arterijų pažeidimai
Periferinių arterijų pažeidimas neretai pasireiškia protarpiniu šlubavimu.
Tyrimo ypatumai
Renkant anamnezę, yra būtina išsiaiškinti ar ligonis nesirgęs inkstų ligomis, ar nežino, koks AKS buvo anksčiau, taip pat išsiaiškinti ar yra apsunkintas paveldėjimas.
Įprastinio fizinio tyrimo metu nustatomi šie požymiai:
• padidėjęs AKS.
• veido hiperemija.
• kietas, gero prisipildymo pulsas.
• stiprus keliantis, išplitęs širdies viršūnės trinksnis, gali būti pasislinkęs į kairę ir žemyn.
• I tonas ties širdies viršūne gali būti duslesnis, II tonas ties aorta sustiprėjęs.
• funkcinis sistolinis ūžesys ties širdies viršūne.
• nutukimas
Arterinės hipertenzijos eiga yra labai lėta, bet progresuojanti. Šios ligos eiga daug priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, dietos, žalingų įpročių, gydymo kokybės.