Juodasis bastutis yra vienmetis žolinis augalas, išaugantis nuo 30 cm iki 1 m aukščio. Juodosios garstyčios stiebas yra status, šakotas, apatinė jo dalis ir lapai- gauruoti. Jo šakelės plonos, jų pažastyse paprastai yra antociano dėmė. Bastučio viršutiniai lapai yra lancetiniai, apatiniai- lyros formos, karpyti. Žydi bastučiai gelsvais arba ryškiai geltonos spalvos žiedais. Jų vaisiai- sėklytės, išsidėsčiusios 1-2,5 cm ankštyje. Sėklytės- apvalios, tamsiai rudos spalvos- 1,0-1,6 mm dydžio. Sėklos subręsta rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Medicininiais tikslais bei prieskoniams ruošti yra naudojamos juodųjų garstyčių sėklos. Jauni garstyčių lapai yra valgomi. Kaukaze jų lapai, žiedai ir sėklos yra naudojami kaip prieskoniai, bei sūrių gamyboje.iš juodosios garstyčios sėklų yra gaminamos Dižono garstyčios. Augalas išplitęs visoje Europoje. Lietuvoje juodoji garstyčia auga nuo senų laikų. Kaip vaistažolė ji buvo naudojama dar antikos laikais. Pitagoras minėjo juodąsias garstyčias kaip vaistą skorpionų įkandimams gydyti.
Naudojamos augalo dalysDžiovintos ir susmulkintos gartsyčių sėklos yra naudojamos garstyčių trauklapiams gaminti.
Veikliosios medžiagosJuodojo bastučio sėklose yra gana daug riebiųjų aliejų (apie 35 %.), Riebiajame garstyčių aliejuje yra vertingų eruko, oleino, linolio, palmitino, lignocerino ir linoleninės rušgšties. Gausu jose ir t eterinių aliejų (1-4 %), baltymų, gleivių bei nedaug įvairių rūgščių. Jose yra aptinkama glikozido sinigrino, fermento mirozino, gleivių, yra mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies ir kitų), vitaminų (karoteno, vitaminų E, B1, B2, B6, C, niacino, folio rūgšties), fermentų.
Naudojimas medicinojeTradiciškai jos yra naudojamos išoriškai kaip refleksiškai dirginanti priemonė-tinka esant kosuliui, bronchitams ir plaučių uždegimų metu bronchopneumonijai (pvz., vartojami garstyčių trauklapiai), pleistrai. Garstyčių aliejus ir trauklapiai taip pat tinka esant raumenų ir sąnarių skausmams, neuralgijoms.Juodieji bastučiai stiprina kraujotaką, šiek tiek varo skysčius ir taip palengvina širdies darbą bei ligonio savijautą.
Garstyčių milteliai seniau buvo naudoti vėmimui sukelti, taip pat kaip apetitą gerinanti bei laisvinanti priemonė. Garstyčios taip pat nuo seno naudojamos odos balinimui, plaukų priežiūrai. Garstyčios taip pat naudotos kaip skysčius varanti priemonė.
Pašalinis juodosios garstyčios poveikisVartojamos dideliais kiekiais juodosios garstyčios gali nudeginti gerklę ir burnos gleivines. Literatūroje minima, jog apsinuodijus garstyčiomis pradedama viduriuoti, gali sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla, bei ištikti koma. Jeigu garstyčių kompresas pernelyg ilgai laikomas ant odos- galima nudeginti odą iki pūslių.
Juodosios garstyčios sąveika su kitais vaistaisGarstyčios, vartojamos didelėmis dozėmis, gali sumažinti cukraus kiekį kraujuje. Vartojant glikemiją mažinančius vaistus, garstyčiomis piktnaudžiauti negalima. Siūloma nevartoti juodųjų garstyčių ir jų preparatų 2 savaites prieš numatomą chirurginę intervenciją ir 2 savaites po jos.
Kada juodosios garstyčios preparatų vartoti negalimaManoma, jog juodosios garstyčios vartojamos kaip maistinis prieskonis ir įprastinėmis maistinėmis dozėmis yra saugus. Juodosios garstyčios preparatų nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims bei mažiems vaikams.
Liaudiški receptai su juodosiomis garstyčiomisJuodųjų garstyčių kompresas skaudant sąnariams ar kosint
Sumaišyti lygiomis dalimis susmulkintas juodojo bastučio sėklas, kvietinius miltus bei šiltą vandenį ir į šį mišinį įpilti šiek tiek acto.
Taip paruoštais kompresais patariama gydyti peršalimo ligas, plaučių uždegimą, kosulį, podagrą bei reumatą.
Juodosios garstyčios nuo vidurių užkietėjimo
Pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų juodojo bastučio sėklų, užgeriant vandeniu, patariama gerti 2 kartus per dieną.
Šitaip paruoštomis garstyčių sėklomis patariama gydyti vidurių užkietėjimą, tulžies pūslės ir žarnyno ligas bei skausmus.