Žyma: Smegenų mirtis

Smegenų mirties kriterijai

Smegenų mirtis yra negrįžtamas smegenų veiklos baigtis. Smegenų mirtis pavirtinama esant šioms sąlygoms:

• Nėra hipotermijos, t.y. temperatūra nėra žemesnė nei <32.2°C
• Nėra vartojama centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų.

Smegenų mirtis patvirtinama kai yra:

1.Arefleksija (išskyrus paprastus spinalinius refleksus), t.y. nėravyzdžio, ekstraokulinių, ragenos, vėmimo ir kosulio refleksų.

2. Nėra savaiminio kvėpavimo judesių.Tai yra patvirtinta apnėjos mėginiu:

 Apnėjos mėginys yra atliekamas taip: 

Pacientas oksigenuojamas, Po to atjungiama ventiliacija ir pacientui skiriamas deguonis per trachėjinę kaniuklą 8-12 l/min. Stebima ar pacientas kvėpuoja. Po 10 minučių paimamas arterinių kraujo dujų  mėginys.Laikoma, jog pacientas nekvėpuoja kai PCO2>60 mmHg ir nėra kvėpavimo judesių. Jeigu tyrimo metu vystosi hipotenzija arba aritmija, vėl prijungiama ventiliacinė įranga.

3. Paciento būklės patikitimai yra negrįžtami.

Paciento būklės pokyčiai laikomi negrįžtamais po 12 stebėjimo valandų, jeigu negrįžtamų pokyčių būklė jau yra diagnozuota ir nėra tlikta patvirtinančių tyrimų. 24 valandos stebėjimo yra rekomenduojamos esant smegenų anoksiniams pokyčiamas kai nėra patvirtinančių tyrimų.

4. Teigiamas EEG tiesios linijos tyrimas. Atliekant EEG tyrimą, užrašoma tiesi linija.

5. Teigiamas smegenų kraujotakos nebuvimo tyrimas, kai atliekamas smegenų branduolinis skenavimas arba smegenų arteriograma.

Lietuvos SAM patvirtina šiuos smegenų mirties kriterijus: ir jų nustatymo tvarką

1. Smegenų mirtis– negrįžtama visų galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis (toliau tekste -smegenų mirtis), nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos dar veikia.

 Ekskliuduojami:  apsinuodiję ligoniai, veikiami farmakologinių preparatų (narkotikų,neuroleptikų, migdomųjų, raminamųjų, raumenų relaksantų), hipotermijos būsenose(kūno temperatūra žemesnė kaip 35 laipsniai), esantys metabolinėje arbaendokrinologinėje komoje.

Diagnozuojant smegenų mirtį, ligonis yra komos būklėje, jam atliekama dirbtinė plaučiųventiliacija, yra nustatytos komos priežastys, įrodytas negrįžtamas smegenųstruktūros pakenkimas.

 Smegenų mirtis konstatuojama, jei gydant ligonį nustatomi ir ne mažiau kaip 24 val. nuo nustatymo pradžios išlieka šie kriterija i:

1.1. vyzdžiai nereaguoja į šviesą;
1.2. nėra ragenų refleksų;
1.3. nėrareakcijos į skausmą;
1.4. nėra kosulio ir vėmimo refleksų;
1.5. nėra vestibulookuliariniųrefleksų;
1.6. nėraokulocefalinių refleksų;
1.7. nėra spontaninio kvėpavimo.

2. Visi septyni smegenų mirties kriterijai turi būti nustatyti ir patvirtinti tyrimo pradžioje bei pakartoti po 12 ir 24 valandų.
2.1. Jei po 12 valandų suaugusiesiems pakartotinai nustatomi smegenų mirties kriterijai,elektroencefalogramoje registruojama izolinija, t.y. išnykusi smegenų elektrinėveikla, konstatuojama smegenų mirtis.
2.2. Konstatuojant smegenų mirtį vaikams iki 1 metų amžiaus, būtina 48 valandų stebėjimo trukmė ir elektroencefalogramoje turi būti registruojama izolinija.
2.3. Nustačiusvisus smegenų mirties kriterijus, atlikus 4 pagrindinių galvos smegenųkraujagyslių angiografiją, kuri patvirtintų visišką smegenų kraujotakos nebuvimą, galima konstatuoti smegenų mirtį nepriklausomai nuo ligonio stebėjimo trukmės.

3. Smegenų mirties kriterijus nustato, konstatuoja ir patvirtina 3 gydytojų konsiliumas:

3.1. neurologas arba neurochirurgas;
3.2.anesteziologas-reanimatologas;
3.3. gydantis arba budintis gydytojas.

3.4. Atliekant neurofiziologinius tyrimus ir galvos smegenų kraujagyslių angiografiją, konsiliume papildomai dalyvauja tos srities gydytojas specialistas, o konstatuojant smegenų mirtį vaikams – pediatras ar vaikų neurologas.