Žyma: Su kuo sąveikauja alijošiaus preparatai

Augalas – Alavijas ( Alijošius) 

Sinonimai – Alijošius, Kumárí (Ghirita), Kumari, Gawarpaltra, Indian
Alces, Aloe Vera, Aloe Indica, A. Barbados, A.Vera, Cape, Zanzibar, Curacao, Barbados aloes, burn plant, Aloe barbadenisis, Aloe africana, Aloe arborescens, Aloe barbadensis, Aloe Capensis, Aloe ferox, Aloe frutescens, Aloe Gel, Aloe indica, Aloe Latex, Aloe Leaf Gel, Aloe natalenis, Aloe Perfoliata, Aloe perryi, Aloe spicata, Aloe supralaevis, Aloe ucriae, Aloe Vera Barbenoids, Aloe Vera Gel, Aloe vera, Aloes, Aloès, Aloès de Curaçao, Aloès des Barbades, Aloès du Cap, Aloès Vrai, Aloès Vulgaire, Arborescens natalenis, Barbados Aloe, Burn Plant, Cape Aloe, Chritkumari, Curacao Aloe, Elephant’s Gall, Gel de la Feuille d’Aloès, Ghee-Kunwar, Ghi-Kuvar, Ghrita-Kumari, Gvar Patha, Hsiang-Dan, Indian Aloe, Jafarabad Aloe, Kanya, Kidachi Aloe, Kumari, Latex d’Aloès, Lily of the Desert, Lu-Hui, Miracle Plant, Plant of Immortality, Plante de l’Immortalité, Plante de la Peau, Plante de Premiers Secours, Plante Miracle, Plantes des Brûlures, Sábila.

Šeima– Lelijinių ( Liliaceae)

Lotyniškas  pavadinimas – Aloe vera, loe barbadenisis

Augalo aprašymas

Pasaulyje šiuo metu yra priskaičiuojama daugiau nei 360 alavijo rūšių. Tačiau manoma, jog tikroji alijošiaus gimtinė yra Afrika, iš kur keliautojai jį išplatino po visą pasaulį.

Alavijas yra sukulentas, turintis nuo 15 iki 30 medėjančių lapį. Alavijo lapai ilgi – gali siekti iki 50 cm ilgio ir 10 cm pločio. Alavijo lapas yra storas, mėsingas, sudarytas iš 3 sluoksnių. Išorinė lapo dalis kieta. Svarbiausia alavijui yra vidurinė lapo dalis- gleivių kupinas minkštimas, kitaip vadinamas alavijo geliu. Nustatyta, jog alavijas yra labai vandeningas augalas ir net  99% jo procentus sudaro vanduo. Alavijas vertinamas dėl dviejų produktų- gelio ir sulčių bei alavijo latekso ( gumos). Tai skirtingos cheminės medžiagos, pasižyminčios skirtingomis gydančiomis savybėmis.

Kaip auginti alijošių ?

Tikrasis alavijas yra daugiametis augalas. Savaime jis auga Rytų ir Pietų Afrikoje, Viduržiemio jūros pakrantėse.alavijai yra daugiamečiai sukulentai. Savaime paplitę sausringose Rytų ir Pietų Afrikos srityse. Viduržemio jūros pakrantėse Afrikoje, kitur auginamas. Tačiau jį gerai pažįsta ir šiaurės Europos gyventojai. Alavijas nuo seno mėgiama kambarinė gėlė.

Alijošių geriausia auginti  rytinėje pusėje netoli lango.

Alijošių geriausia yra dauginti šoniniais ūgliais. Nupjautą alijošiaus ūglį reikia 2-3 dienas padžiovinti, paskui pasodinti. Geriausia taip daryti vasaros pabaigoje. Per kelias savaites alijošiaus ūglis išsišaknys. Alijošiaus ūglio į vandenį merkti nereikia, nes tai dykuminis augalas- jis greitai pradės pūti.

Alijošiaus naudojimas vaistams

Alijošiaus gydomosios savybės

Alavijas gydymo tikslais buvo vartojamas jau senovės Egipte. Jau 1500 metais prieš mūsų erą alaviją naudojo odos ligų , hemorojaus gydymui bei plaukų slinkimui stabdyti. Nuo XVIII  amžiaus alavijas buvo vartojamas kaip stipri vidurius laisvinanti priemonė.

Šiuo metu alavijas garsėja kaip imunostimuliatorius. Jis naudojamas dėl savo vidurius laisvinančių bei uždegimus mažinančių savybių. Alijošiaus laisvina vidurius, naikina bakterijas ir grybelius, gali padėti kovojant su kirminais, stabdo kraujavimą, skatina tulžies gamybą, tonizuoja. Jo veikliosios medžiagos yra aloe-emodinas (1.66 proc.) antraceno dariniai, urano rūgštis, manozė, gleivės, gliukozė.

Pagrindinės jo veikliosios medžiagos yra antrachinonų glikozidai (aloinas arba kitaip vadinamas barbaloinas), alavijo emodinas, izobarbaloinas, nataloinas dervos, polisacharidai, steroliai, saponinai, chromonas. Alavijo sudėtyje taip pat  yra eterinių aliejų, , fermentų, vitaminų C  ir E, karotenoidų, fitoncidų, cinko ir nesočiųjų riebalinių rūgščių.

Išdžiovintos alijošiaus gleivingos sultys rytų kraštuose yra  vadinamos sabūru.

Sabūro pagrindinės veikliosios medžiagos yra šios:

Antrachinonai – pasižymi priešvirusiniu, antibakteriniu ir auglių augimą stabdančiu poveikiu.
Antrachinonas barbaloinas– labai dirginanti medžiaga, dirgina virškinamojo trakto gleivinę, tačiau raminančiai veikia odą.
Alonozidai A ir B– pasižymi stipriu vidurius laisvinančiu poveikiu.

Pagrindinės alavijo gelio veikliosios medžiagos yra šios:

Polisacharidas gliukomananas ( panašus į guaro gumą). Tai stiprus odos drėkiklis, kuris stabdo tromboksano gamybą. Tromboksanas trukdo gyti žaizdai.
Bradininkinazė– proteazių infhibitorius- šis fermentas slopina skausmą ir mažina audinių tinimą.
Magnio laktatas– blokuoja histamino išskyrimą, dėl ko yra slopinamas niežulys.
Tanninai– rauginės, sutraukiančios medžiagos, veikia lengvai antibakteriškai.

  1.Nudegimai  

Alijošiaus preparatai skatina makrofagų aktyvumą  ir randėjimo procesus,bei švarų žaizdos gijimą. Alijošiaus sultys skatina deguonies įsisavinimą, bei pasižymi švelniai dezinfekuojančiu, bei lengvai anestezuojančiu poveikiu ir mažina niežėjimą, skausmą , bei  tinimą. Kliniškai įrodyta, jog vietiškai naudojant alijočių žaizdos gyja greičiau nei jo nenaudojant .

 2.Vėžys 

Alijošiaus lapuose yra biologiškai aktyvaus cukraus Alo A, reguliuojančio imuninės sistemos grandžių veiklą. Alijošiaus gelis naudojamas odos vėžio vietiniam gydyme, bei po spindulinio gydymo. Geriami jo preparatai naudojami po chemoterapinio gydymo ciklofosfamidu ir 5- fluoruracilu. Alavijo preparatų negalima skirti parenteraliai vėžio gydymui- buvo užfiksuota mirčių atvejų. Iš alavijo išgaunamas polisacharidas acemananas pasižymi imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu. JAV FDA patvirtino jo vartojimą šunų ir kačių fibrosarkomos gydymui.

 3.Vidurių užkietėjimas 

Kartumynai gaminami iš alijošiaus lapų yra puiki laisvinamoji priemonė, kuri veikia švelniau už senos lapų preparatus.

 4.Krono liga 

 Alijošiaus sultys naudojamos Krono ligos gydymui. Tačiau šios ligos gydimui netinka alijošiaus kartumynai.

 5.Diabetas 

Alijošius stimuliuoja kasos sekrecinę funkciją  ir naudojamas esant 2 tipo diabetui. Alijošius taip pat padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyjesergant 2 tipo cukriniu diabetu.

 6.Nušalimai 

Alijošiaus gelis pagerina vietinę kraujotaką nušalimų atveju ir kartais padeda išvengti amputacijų.

 7.Pagirios 

Alijošiaus gelis mažina alkoholinę intokiskaciją ir palengvina pagirių sindromą.

 8.Hemoroidai 

 Indų ajurvedos specialistai rekomenduoja gerti po ½  stiklinės alijošiaus sulčių tris kartus per dieną esant   hemoroidų paūmėjimams. Vakarietiška medicina to daryti nerekomenduoja.

 9.Inkstų akmenligė 

Alijošiaus preparatai skatina normalaus inkstų epitelio atsinaujinimą bei slopina kristalų formavimąsi inkstų   kanalėliuose.

 10.Spinduliniai odos pakenkimai 

 Alijošiaus gelis naudojamas  odos gydymui po gydymo spinduliais .

 11. Odos ligos 

Yra klinikinių  psoriazės gydymo rezultatų, kurie buvo gauti tepant alijošiaus kremą 3 kart dienoje keturių savaičių bėgyje. Gauta remisija siekė vienerius metus. Alijošiaus gelis gali būti naudingas gydant žvynelinę (psoriazę), seborėjinį dermatitą, pleiskanas, nedidelius nudegimus, nubrozdinimus. Vietiškai tepant alvijo gelį ant pūslelinės pažeistų gleivinių buvo stebimas pagreitėjęs gijimas.

 12. Vidurių užkietėjimas 

Džiovintais alijošiaus lapais tradiciškai buvo gydomi vidurių užkietėjimai. Šiuo metu nėra tikslių tyrimų lyginančių įprastinių laisvinamųjų ir alijošiaus vidurius laisvinantį poveikį. 2002 metais FDA uždraudė Jungtinėse Amerikos Valstijose pardavinėti alijošių kaip vidurius laisvinantį preparatą. Taip pat uždraud alavijo dėtį į vidurius laisvinančių preparatų sudėtį.

 13. Herpetiniai bėrimai 

Taip pat pastebėta, jog alijošiaus gelis stipriai sumažino Juostinės pūslelinės sukeltus skausmus bei bėrimus. Gydant suaugusiųjų vyrų herpetinius lytinių organų bėrimus vandenyje tirpiu kremu buvo stebimas klinkinis efektas. Tačiau gilesnių tyrimų nebuvo atlikta.

 14. Opiniai burnos ir gleivinių  susirgimai 

Alijošiaus preparatai malšina burnos opų sukeltus skausmus ir pagreitina šių opų gijimą.

 15. Odos susirgimai 

Hidrofilinis alijošiaus kremas buvo efktyvus gydant psoriatinius odos pakenkimus. Alijošiaus turinčiais preparatais prižiūrint plaukus buvo stebimas pleiskanų sumažėjimas ir odos būklės pagerėjimas.  Šiuo metu nėra pakankamai duomenų jog alijošiaus preparatai efektyvūs gydant radiacinį dermatitą ar pragulas.  Yra duomenų, jog alijošiaus preparatai pagerina  žaizdų gijimą ir taisyklingą rando formavimąsi.

 16.Virškinimo trakto opaligė 

Alijošiaus gelis tinkamas alkoholinės etiologijos, bei priešuždegiminių preparatų sukeltų skrandžio ir dvylikapirštės  žarnos ligų  gydymui.

 17. Cukraligė 

Nedideli tyrimai pastebėjo, jog geriamieji alavijo preparatai gali padėti sergantiesiems diabetu sureguliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujuje. Tačiau, kad tai būtų patvirtinta, reikalingi gilesni tyrimai. Alavijo gelyje yra fitosterolių, kurie mažina glikuoto hemoglobino kiekius ir gliukozės kiekį nevalgius. Tačiau tyrimai kol kas atlikti tik su laboratoriniais gyvūnais.

 18.ŽIV infekcija 

Iš alavijo išgaunamas polisacharidas acemananas pasižymi imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu. Šį produktą taip pat bandoma naudoti patiems kovai su ŽIV infekcija. Tačiau nėra atlikta jokių klinikinių tyrimų, kurie leistų patvirtinti jo naudą prieš šią infekciją.

Alijošiaus vartojimo formos

 Gydymui naudojamas alijošiaus gelis, alijošiaus sultys, alijošiaus kartumynai.

 Alavijo gelis  – naudojamas nudegimų gydymui. Stabdo skausmą, greitina gijimą. Labiausiai tinka esant 1-2 laipsnio nudegimams. Nudgimų gydymui pradėtas naudoti net 1935 metais. Tačiau yra keletas klinikiniųn tyrimų, kurie neigiamai vertina komerciškai išleisto alavijo gelio naudojimą šiam tikslui. Gali būti, jog komerciniuose geliuose yra daug konservantų, kurie slopina gydantį alavijo gelio efektą. Šviežio alavijo gelis gali būti naudingas gydant veninės kilmės opas.

Vartojamas į vidų alavijo gelis gali būti naudojamas skrandžio opaligės gydymui. Jame yra medžiagų, raminančiai veikiančių skrandžio gleivinę. Šiai dienai yra atlikti 2 klinikiniai tyrimai, kurie leidžia manyti, jog alavijo gelis stabdo uždegiminius procesus virškinamajame trakte, gali pasitarnauti gydant opinį kolitą ir stabdant lėtinius viduriavimus.
Alavijo gelio dedama į kremus, odos priežiūras.

 Alavijo sultys . – Farmacininkai teigia, jog augalas sultims yra tinkamas kai lapo ilgis  pasiekia 35 centimetrus. Jį geriausia nupjauti apie pavakarius, tai yra po pietų.

 Liaudies medicinoje  

Paprastai yra  pjaunami švieži alijošiaus lapai nuo apatinės ir vidurinės stiebo dalies. Lapus būtinai reikia  nuplauti ir nusausinti. Augalo lapus būtina išlaikyti tamsioje vietoje 12-15 parų. Laikymo temperatūra turi būti 6-8 º C .
Alijošiaus lapai vaistams turi būti ne trumpesni kaip 15 cm. Jie yra nupjaunami pavasarį ir vasarą nuosubrendusių 2-4 metų amžiaus  sulaukusių augalų.
Alijošiaus sultims spausti imami švieži stambūs lapai. Jas būtina išspausti per 24 valandas.Alijošiaus lapus reikia susmulkinti, sudėti  į 6-8 sluoksnių marlę ir po to sultis pašildyti iki virimo.

Perkant alijošiaus preparatus būtina įsitikinti, jog preparato pagrindinė sudedamoji dalis tikrai yra alijošius.  Šio augalo preparatų imitacijų yra labai daug.

Nedidelių odos uždegimų gydymui pakaks alavijo kremo, kurio sudėtyje yra 0.5% alavijo. Žvynelinės gydymui paprastai naudojami 70% alavijo turintys preparatai.

Dozavimas

Šviežias alavijo lapų gelis: Lapas perpjaunamas išilgai, išgramdomas minkštimas ir dedamas ant odos. Jeigu degina ar dirgina odą- nuimti ir nuplauti su vandeniu.

Alavijo sultys – įprastai geriama po 1 valgomąjį šaukštą tarp valgių arba taip, kaip nurodė gamintojas.

Alijošius vidiniam vartojimui – siūloma nuo 100-200mg kas dien arba 50 -100 g alavijo ekstrakto vakare.Plataus klinikinio masto tyrimų, galinčių pagrįsti šį dozavimą nėra atlikta.

Alijošiaus vartojimas 

• Alijošiaus sultys išskiriamos su motinos pienu.
• JAV iš alijošiaus lapų gaunamas gelis pripažįstamas saugiu (priskiriamas GRAS kategorijai, -Generally Recognised As Safe)
• Didžiosios Britanijos medikai įtraukė jį į Farmakopėją.
• Vokietijoje jis priskiriamas prie bereceptinių vaistų.
• Prancūzijoje – prie tradicinės medicinos preparatų.
• Kanadoje – klasifikuojamas kaip vidurius laisvinantis vaistas.
• Japonijoje – įtrauktas į Farmakopėją.
• Išoriniam vartojimui alijošiaus preparatus galima tepti pagal norą ir reikalą.
• Saburo vakarų medicina nerekomenduoja vartoti per os, nes gali sukelti labai stiprius žarnyno spazmus, dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.

Pašaliniai Alijošiaus vartojimo reiškiniai

• Kraujo susikaupimas mažajam dubenyje, vartojant dideles alijošiaus dozes.
• Kontaktinis dermatitas ( retai)
• Žarnų gleivinės pažeidimai
• Kartais paradoksaliai sulėtėjęs žaizdų gijimas
• Žarnų gleivinės pigmentacija
• Šlapimo paraudimas (vartojant dažnai)
• Žarnyno spazmai
• Rimti elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (hipokalemija) vartojant dažnai ir didelėmis dozėmis.
• Savaiminiai abortai
• Viduriavimas su krauju, inkstų pakenkimai, mirtis- esant perdozavimams.
• Stebėti keli mirčių atvejai alijošium gydant vėžį.

Alijošiaus preparatai sąveikauja su:

• Antiaritminiais preparatais
• Širdį veikiančiais glikozidais
• Kalį išvarančiais preparatais
• Steroidais
• Tiazidais
• Cukrinį diabetą gydančiais vaistais
• Vaistais skirtais vidurių užkietėjimui gydyti
• Saldymedžio preparatais
• Ličio preparatais
• Alavijo gelis vartojamas vidun gali sutrukdyti kai kurių vaistų įsiurbimą, todėl jį geriau vartoti praėjus bent 2 valandoms po kitų vaistų suvartojimo.
• 2005 metais atlikti tyrimai parodė, kad alavijo gelis vartojamas kartu su vitaminu C ir E paskatino šių medžiagų absorbciją.
• Sabūras sąveikauja su vitamino K preparatais, mažina jų kiekį, taip pat didina digoksino toksinį poveikį.
• Sabūras sąveikauja su antiaritminiais vaistais, steroidais, kilpiniais diuretikais ir kitais vitamino K kiekį mažinančiais vaistais. Kartu jų vartoti nereikėtų.
• Vartojant šiuos preparatus , nerekomenduojama gerti alijošiaus preparatų.

Kada alijošiaus preparatų vartoti negalima

Alijošiaus preparatus ir sultis draudžiama gerti:

• Nėštumo, maitinimo  ir mėnesinių metu.
• Alijošiaus preparatų nesiūloma skirti kūdikiams, nes nėra pilnai įrodyta, jog šie preparatai yra visiškai saugūs.
• Alijošiaus negalima skirti esant kraujavimams iš tiesiosios žarnos
• Alijošiaus preparatų negalima gerti ilgiau nei 2 savaites. Manoma, jog ilgą laiką geriant alijošiaus preparataus padidėja rizika susirgti storžarnių vėžiu.
• Alijošiaus negalima skirti asmenims gydomiems Ličio preparatais.
• Jis neskirtinas, jeigu pacientas vartoja arterinį kraujo spaudimą mažinančius vaistus, bei šlapimą varančius vaistus.
• Pastebėta, jog piktnaudžiaujantys alijošiaus kartumynais asmenys dažniau serga tiesiosios žarnos vėžiu.
• Negalima gerti alijošiaus preparatų moterims, kurios vartoja kontraceptines tabletes.  Šis augalas nuo seno naudojamas vaisingumui skatinti. Taikant alijošiaus preparatus vietiškai, poveiko vaisingumui nepastebėta.
• Negalima skirti alijošiaus preparatų sergantiesiems alergija, bei alergiškiems lelijinių šeimos augalams (česnakams, lelijoms, tulpėms).
• Alijošiaus preparatai turi būti nutraukti kelis mėnesius prieš numatomą kolonoskopijos procedūrą. Nes alavijas nudažo žarnų gleivinę.
• Alijošiaus preparatų nereikėtų gerti be gydytojo sutikimo sergantiesiems inkstų, žarnų susirgimais, cukralige, hemoroidais, širdies ligomis ir esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimams.
• Alijošius netiks sergant tulžies pūslės uždegimais ir ligomis, kepenų susirgimais, esant žarnų osbtrukcijai, sergant inkstų ligomis. šlapimo pūslės uždegimais, esant gausioms mėnesinėms, kraujavimams iš gimdos.
• Alijošiaus sulčių ir jo preparatų nereikia vartoti, jeigu ant veido yra pūliuojančių jaunatvinių spuogų, kai yra labai išsiplėtusios veido poros ar padidėjęs veido plaukuotumas.
• Be gydytojo rekomendacijų alijošiaus nereikėtų vartoti sergant onkologinėmis ligomis.
• Vietiškai alijošiaus gelis nededamas ant gilių ar vertikalių žaizdų. Taip pat nenaudojamas, jeigu vietiškai pradėjo dirginti odą.

Ką apie alijošių sako Ajurveda?

Sanskrito kalboje alijošius yra vadinamas : Kumárí (Ghirita). Hindi kalboje jis vadinamas Kumari, Gawarpaltra
Ajurvedoje yra naudojamos alavijo ištraukos, džiovinti alavijo lapai taip pat džiovintos alavijo lapų sultys ir šaknys,
Ajurvedą alaviją priskiria  prie energetinių augalų. Jis yra kartaus, sutraukiančio, aštraus ir saldaus bei saldžiai saldaus skonio.Veikia visus audinius. Alavijas veikia kraujotakos, moterų lytinių organų, virškinimo, nervų bei šalinimo sistemas. Mažomis dozėmis vartojamas alijošius veikia skrandį tonizuojančiai. Didelės alavijo dozės laisvina vidurius, skatina mažojo dubens kraujotaką ir mėnesines, veikia antihelmintiškai, kaip kartumynas, gydo žaizdas, taip pat skatina atjauninimą. Jis naudojamas gydant vidurių užkietėjimus, virškinimui paskatinti, sveikatai pagerinti, taip pat kaip sutraukianti priemonė. Alavijo stiebai ir žiedai yra tinka nuo vidurių pūtimo, yra neblogi kartumynai. Alavijo šaknys veikia diuretiškai, gerina atsikosėjimą, mažina karščiavimą.

Ajurvedoje alavijas yra naudojamas kaip prieškirmėlinė priemonė, iš jo gaminami plaukų dažai, juo skatinamas plaukų augimas, gydomi akių susirgimai, peršalimai, hemorojus (gydymui naudojama augalo lapų košelė).

• Alavijo lapų košele sumaišyta su medumi ir ciberžole yra gydomi peršalimai ir kosulys.
• Alavijo sultys vartojamos kartu su asfetidos derva  yra naudojamos kolikos bei vaikų plaučių uždegimų gydymui. Išoriškai lapų sultys yra naudojamos odos uždegimams, opoms gydyti.
• Anti- Váyu yra vartojamas šonkaulių skausmams,  širdies skausmams, patinimams po traumų, blužnies padidėjimui gydyti( išoriškai ir vidiniai, naudojama alavijo tyrelė).
• Šutinti alavijo lapai su kumino sėklomis ir pasaldinti cukrumi vartojami dizenterijos gydymui.
• Alavijo sultys, sumaišytos su imbiero aliejumi yra trinamos į galvos odą esant nemigai.
• Alavijo lapų tyrele gydomas konjunktyvitas.
• Alavijo ir sviesto mišinys dedamas ant skausmingų opų esant arteritams.
• Alavijo ir ciberžolės mišinys nadojamas blužnies ir padidėjusių limfmazgių gydymui.
• Alavijo šaknų tyrė su ciberžole dedama ant sergančių ir uždegimo apimtų krūtų.Naudojama esant karščiavimui, vidurių užkietėjimui, sausgylių uždegimui, geltai, hepatitui, kepenų padidėjimui, sergant lytiškai plintančiomis ligomis, lytinių organų pūsleline, amenorėja, dismenorėja, menopauzės metu, vaginitais, esant augliams, taip pat reguliuoja cukraus ir medžiagų apykaitą. Laikoma, jog ji tonizuoja kraują ir virškinamąjį traktą, gydo inkstų ligas, astmą, tuberkuliozę ir kitus plaučių susirgimus, taip pat ausų infekcijas, nutukimą, bei ligas, kurių metu praradnamas svoris. Išoriškai tepama ant odos pažeidimų.
• Aprūkymai su alijošimi daromi skaudant dantims.Alavijo sultys su išrūgomis yra vartojami šlapimo išsiskyrimo skatinti.
• Alavijo šaknis su  chiráyatá air imbieru yra vartojamos karščiavimui slopinti.
• Alavijo uogų sultys geriamos gerklės skausmui gydyti.
• Alavijo sultys su pipirais – reumatiniams skausmams malšinti.
• Alavijo vaisių milteliais sumaišytais su medumi yra gydomas lėtinis vaikų kosulys.
• Alavijo šaknis ir guæúchi ištrauka yra naudojamos kosuliui slopinti ir karščiavimui mažinti.
• Alavijas neskiriamas nėščioms motinoms.

Ilgalaikis alijošiaus vartojimas

Išoriškai vartojamas gelis – laikoma, jog galima vartoti ilgą laiką, yra saugus.

Sabūras – alavijo sakai – ilgą laiką vartoti kasdien negalima. Dirgina žarnyno gleivinę. Jeigu vartojamas ilgiau nei 1-2 savaites, gali sukelti pripratimą prie laisvinamųjų. Būtina daryti pertraukas.

Nėštumas

Alavijo nerekomenduojama naudoti vidiniam vartojimui nėštumo metu- sukelia žarnyno spazmus, gali iššaukti persileidimus.

Alavijo gelis išoriškai yra saugus. Laikoma, jog gali vartoti nėščios ir maitinančios motinos bei vaikai.

Alijošiaus vartojimas liaudies medicinoje

 Bronchitų, plaučių uždegimų ir vidurių užkietėjimui gydyti alijošių siūloma vartoti taip 

100 g alijošiaus sulčių sumaišoma su  su 100 g medaus ir geriama 15-20 minučių  prieš valgį po 1 arbatinį šaukštelį. Gerti reikia apie 3 savaites. Tinka tuomet, kai antibiotikai jau nebeskiriami.

Vaistinėje pagamintos alijošiaus sultys yra geriamos  2 valgomuosius šaukštus  2-3 kartus per dieną. Kartais po 50 gramų alijošiaus sulčių yra patariama gerti rytais  ir vakarais  prieš miegą po 50 g alijošiaus sulčių. Taip jos geriamos vieną savaitę.

Alijošiaus linimentas

Skirtas odos pažeidimų gydymui.

Jam pagaminti imama

• 78 dalys alijošiaus sulčių,
• 11 dalių ricinosaliejaus,
• 0,1 dalies eukalipto eterinio aliejaus
• 11 dalių emulsiklio

Alijošių aliejus masažui

Alijošiaus sulčių galima lašintiį alyvuogių aliejų arba į vaikišką kremą. Paprastai masažiniam aliejui gaminti yra imama 3-4 alijošiaus sulčių lašai.

Alijošius voniai

Gydanti aromatinė vonia su alijošiumi

2 citrinų žieveles apvirti, įlašinti kelis lašelius alijošiaus sulčių. Pilti į paruoštą vonią. Papildomai galima įlašinti 2-3 lašelius migdolų aliejaus.

Gydomoji levandų ir alijošiaus vonia

• 500 ml vandens
• 2 arbatiniai šaukšteliai levandų žiedų
• 2 arbatiniai šaukšteliai ramunėlių žiedų

Užvirinti ramunėles ir levandų žiedus. Leisti atvėsti. Į nuovirą įmaišyti 15-30 ml alijošiaus sulčių, įlašinti kelis lašelius eterinio levandų aliejaus ir pilti į maloniai šiltą vonią.

Odą raminantis purškalas su alijošiumi

Jeigu sukandžiojo vabzdžiai, odą padės nuraminti toks purškalas

• 1  arbatinis šaukštelis alijošiaus sulčių,
• 4 arbatiniai šaukšteliai sodinių hamamelių ekstrakto,
• 30  gysločio tinktūros kašų,
• 30 medetkos tinktūros lašų,
• 30  kraujažolės tinktūros lašų,
• 24  levandų eterinio aliejauslašai,
• 6  arbatmedžių eterinio aliejaus lašai.

Viskas sumaišoma ir saugoma tamsioje vėsioje vietoje.  Prieš purškiant ant odos būtina suplakti. Saugoti galima iki 6 mėnesių.

Naminė alijošiaus kaukė sausai veido odai

Šią kaukę mėgsta naudoti Arizonos kosmetologai. Ją paruošite per 30 sekundžių, tačiau kaukės rezultatais džiaugsitės mažiausiai keletą dienų. Ši kaukytė tinka patinusiai, sausai ir išvargusiai veido odai. Alavijas padės atsigauti veido odai, nuims patinimus, o citrinos aliejus pagerins odos spalvą ir pataisys nuotaiką.

3 valgomieji šaukštai natūralaus jogurto arba kefyro
1 valgomasis šaukštas atšaldyto alavijo, alavijo gelio arba sulčių
1 valgomasis šaukštas medaus
1-2 lašeliai citrinos aliejaus

Viską sumaišyti švariame dubenėlyje  ir tepti ant išsausėjusios odos. Palaikyti kaukytę 15 minučių ir po to nuplauti.