Žyma: Takažolės vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos

Augalas – Takažolė

Lotyniškas pavadinimas – Polygonum aviculare

Sinonimai – rūgtis,  kasočiai, kiaulažolė, kiauliabarščiai, kiauliažliogis, kietažliogis, kietažolė, kimžolė, naryčios žolė, padraika, veja, vėjažolė, Allseed Nine-Joints, Anjubar, Armstrong, Aviculaire, Beggarweed, Bian Xu, Bird’s Tongue, Birdweed, Centinode, Centinodia, Cow Grass, Crawlgrass, Doorweed, Herbe aux Cent Nœuds, Herbe à Cochon, Herbe aux Panaris, Herbe des Saints-Innocents, Hogweed, Knot Grass, Knotweed Herb, Lengua de Pajaro, Lis Glané, Mexican Sanguinaria, Ninety-Knot, Pigrush, Pigweed, Polygoni Avicularis Herba, Polygonum aviculare, Red Robin, Renouée des Oiseaux, Sanguinaria, Sparrow Tongue, Swine Grass, Swynel Grass, Tire-Goret, Trainasse, Vogelknoeterichkraut, Yerba Nudosa, Горец птичий

Šeima – Rūgtiniai – Polygonaceae Juss.

Augalo aprašymas

Takažolė yra vienmetis, besidriekiantis pažeme žolinis augalas. Iš vienos augalo šaknies išauga daug nariuotų, plikų, 5–30 cm ilgio, šliaužiančių ar kylančių, nevijoklinių, šakotų stiebų.  Takažolės lapai yra maži, smulkūs, pražanginiai, beveik bekočiai, lancetiški ar ovalūs. Žiedai labai smulkūs, baltai žali, po 1–5 sukrauti lapų pažastyse. Žydi takažolės birželio–spalio mėnesiais, Vaisius – tribriaunis riešutėlis.
Takažolės yra labai dažnos piktžolės. Jos auga  ne tik laukuose, bet ir daugiausia mindomose vietose: ant takų, kiemuose, pakelėse. Rečiau aptinkamos prie vandens telkinių. Gali sudaryti ištisus masyvus ir išstumti kitus augalus. Takažolės paplitusios visoje Europoje ir Azijoje iki pat stepių.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra renkama visa antžeminė augalo dalis. Takažolės  žolė (Polygoni avicularis herba; Herba Polygoni avicularis) yra renkama  augalo žydėjimo  metu. Rudenį gali būti renkamas ir atolas.  Žolė yra pjaunama pagal šaknis ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 50–60 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė yra silpno kvapo, sutraukiančio skonio, stiebai lenkiami lengvai lūžta.

Veikliosios medžiagos

Takažolėse  yra flavonoidų, iš kurių svarbiausi yra kvercitrinas, kemferolis, rutinas, avikuliarinas. Rasta jose ir kumarinų, vitaminų C, K, karotenoidų, fenolkarboninių rūgščių ( galinės, beta- kumarinės, chlorogeninės), dervų, gleivių. Gausu jose rauginių medžiagų  ( iki 1,8 – 4,8 %), flavonoidų (iki  9,4 %):avikuliarino, hiperino, izoramnetino, miricetino, kvercetino, kemferolio. Taip pat eterinių aliejų, kumarinų ( skopoletino, umbelifrerono), antrachinonų, silicio rūgšties junginių (iki 4,5%),  kalio, kalcio, magnio, geležies ir mikroelementų. Veikliosios takažolės medžiagos pasižymi šlapimą varančiu, sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, skausmą malšinančiu,priešuždegiminiu,  bei  atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu.

Naudojimas medicinoje

Takažolės nuovirai vartojami šlapimo takų ir inkstų akmenligei . Jie  tirpdo tulžies pūslės ir inkstų akmenis todėl yra ypač naudingi pradinėse ligos stadijose. Taip pat skatina  šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą iš gimdos, bei slopina viduriavimus. Takažolės nuoviras pagreitina kraujo krešumą, skatina tulžiės išsiskyrimą, tonizuoja gimdos raumenis, mažina kraujo spaudimą bei gerina plaučių darbą, muša temperatūrą, -todėl yra vartojamas viršutinių kvėpavimo takų ligomis gydyti, atsikosėjimui lengvinti, ypač kai vargina sausas kosulys, astma, tuberkuliozė. Nuoviru taip pat gali būti skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimui. Liaudyje manoma, jog takažolės nuoviras gali padėti gydant nevaisingumą. Geriamas taip pat esant nemigai, gastritui, reumatui, opinei skrandžio ligai.
Takažolės arbatas  rekomenduojama duoti vaikams nuo inkstų ir kepenų akmenligės profilaktiškai. Be to, liaudies medicina dar takažolę vartoja apetitui žadinti, karščiavimui mažinti, viduriavimui, gastritui gydyti. Išoriškai takažolės voniomis, kompresais gydomi furunkulai (votys), egzemos, dermatitai, spuogai, radikulitas ar podagra. Takažolių nuoviru taip pat plaunama galva siekiant sustiprinti plaukų šaknis, išnaikinti pleiskanas, pagreitinti  jų augimą, išnaikinti pleiskanas.

Šviežia takažolių žolės tyrelė dedama ant nudegimų. Takažolės sultys geriamos kartu su kitomis vaistažolėmis gydant viduriavimus ir hemorojų.

Takažolės vartojimo formos

Iš takažolės žolės gaminami nuovirai ir homeopatiniai preparatai. Jos dedama  į atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Pašalinis takažolės poveikis– Takažolės skatina kraujo krešėjimą.

 

Takažolės sąveika su kitais vaistais– Augalas mažai ištyrinėtas, duomenų nėra.

Kada takažolės preparatų vartoti negalima

•  Kraujo krešėjimo sutrikimai  -Takažolių negalima vartoti esant  padidėjusiam kraujo krešumui, taip pat kai yra tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimai.
•  Nėštumas ir maitinimas krūtimi  – Takažolės preparatų neturėtų vartoti nėščios ir maitinančios moterys.

Liaudiški receptai su takažolėm

Takažolės nuoviras

1 valgomasis  šaukštas smulkintos takažolių žolės užpilamas 1 stikline šalto vandens, paverdama 5–10 min., nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną 30 min. prieš valgį atsikosėjimui palengvinti.