Epiglotitas yra antgerklio uždegimas ir patinimas, kuris sukelia dalinį kvėpavimo takų nepraeinamumą. Dažniausiai ši liga yra virusinės infekcijos sukeltas susirgimas. Antgerklis yra atvartas, kuris dengia gerklę, kad ryjant maistas nepatektų į kvėpavimo takus, bet nuslinktų žemyn į stemplę. Epiglotitas yra būklė, kuriai gydyti yra reikalinga skubi medicininė pagalba, nes negydomas gali baigtis mirtimi.
EpidemiologijaŪmus epiglotitas dažniausiai paliečia vaikus nuo 2 iki 8 metų , tačiau ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Berniukai serga džniau nei mergaitės – santykis 2.5:11. Suaugusiems rizikos veiksniai susirgti epiglotitu yra rūkymas sumažėjęs imuniteto lygis . Didesnę rizika susirgti šia liga turi sergantieji cukralige.
Etiologija ir patogenezė
Epiglotitą gali sukelti traumos, cheminiai produktai ir virusai. Dažniausiai epiglotitas yra virusinės kilmės. Seniau dažniausias epgilotito sukėlėjas buvo Gripo b tipo virusas, tačiau šiuo metu ši priežastis yra reta.
Epiglotitą neretai sukelia šie mikroorganizmai ir virusai: Streptococcus pneumoniae, Haemophilus parainfluenzae, Varicella-zoster, 1 tipo Herpes simplex virusas, bei Staphylococcus aureus.
Kitos epiglotito priežastys
Epiglotitas, kurį sukelia nudegimai, vadinamas terminiu epiglotitu. Terminis epiglotitas įvyksta, kai yra geriami karšti skysčiai, valgomas kietas karštas maistas arba piktnaudžiaujama draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis. Neretai epiglotitą sukelia narkomanijoje vartojami įrankiai – įkvėpiami metalo gabalėliai nuo kreko traukimo vamzdelio ar marihuanos cigaretės galiuko. Šiuo atveju epiglotito klinika yra panašiį infekcijos sukeltą epiglotitą.
Retos epiglotito priežastys
- JAV dykumose gyvenančio rudojo atsiskyrėlio voro įkandimai į ausį- atsiranda masyvūs tinimai.
- Buivolinių žuvų valgymas- gali sukelti alerginę reakciją ir patinimą.
- Buka trauma ar svetimkūnis gerklose taip pat gali sukelti epiglotitą.
Ligai būdinga greita eiga. Susirgimas gali išsivysti per kelias valandas, tačiau gali vystyti iki iki kelių dienų.
Ligos klinikai yra būdinga
- Staigi pradžia, staigus karščiavimas. Karščiavimas gali būti nedidelis, suaugusiems iki 37,8 ° C ir mažesnis. Terminiam epiglotitui būdingas subfebrilitetas – 37,2 ° C.
- Gerklės skausmai. Rijimo sutrikimai. Vaikams neretai stebimas stiprus seilėtekis, nes dėl skausmo jie vengia ryti, sunkiai šneka, užkimsta.
- Ūmaus kvėpavimo nepakankamummo požymiai. Vaiko padėtis dažniausiai yra tipiška.Vaikai gali sėdėti „uostytojo pozicijoje“ (angl. tripod positioning) kai kūnas yra pasviręs į priekį ir galva bei nosis palenktos į priekį ir į viršų, lyg jie užuostų pyragą netoliese. Kvėpuojama paprastai per atvirą burną. Vaikai beveik nejuda, nes jiems sunku kvėpuoti, kvėpavime gali dalyvauti ir tarpšonkauliniai raumenys. Neretai yra girdimas inspiracinis stridoras, kuris yra labiausiai būdingas epiglotito požymis. Stridoras įkvepiant yra girdimas dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo. Toks vaikas stengiasi sėdėti labai ramiai ir beveik nejuda.
- Gali būti stebima tachikardija. Vaiko būklė dažniausiai yra sunki.
Dažniausiai diagnozuojama pagal tipinę ligos eigą. Apžiūros metu nustatomas ryklės uždegimas ir antgerklio patinimas bei vienokio ar kitokio laipsnio kvėpavimo takų nepraeinamumas. Pacientai gali būti intubuojami apžiūros metu.
Kiti tyrimai:
- Pilnas kraujo vaizdas
- Arterinio kraujo dujų tyrimas
- Kraujo pasėlis
Vaikas tuojau pat gabenamas į ligoninę. Greitosios pagalbos mašinoje vaikui leidžiama sėdėti tėvams ant kelių, reikia stengtis kuo mažiau jį judinti ar jaudinti.
Vaikui skiriamas drėkintas deguonis. Jeigu vaikas atsisako deguonies kaukės- jokiu būdu jo nejaudinti ir leisti tėvamas laikyti deguonies kaukę netoli vaiko veido. Jeigu nėra laiko- deguonį būtina skirti tuoj pat, negaištant laiko jo drėkinimui.
Kadangi būklė gali būti labai sunki, greitosios pagalbos mašinos personalas turi būti pasirengęs gaivinimui.
Jokiu būdų neleisti nieko kišti į vaiko burną. Net termometro- tai gali sukelti gerklų spazmus ir visškai užspausti kvėpavimo takus. Personalas turi būti ypatingai švelnus ir atsargus, kad neišsivystytų gerklų spazmas ir nebūtų užspausti kvėpavimo takai.
Tolimesnio gydymo principai
Gydymo stacionare trukmė, paprastai priklauso nuo trukmės intensyviosios terapijos skyriuje.
Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai
- Intubacija
- Deguonies terapija
- Antibiotikai infekcijai gydyti
- Kortikosteroidai
- Skysčių pusiausvyros atstatymas
- Veiksmingas būdas užkirsti kelią epiglotitui yra skiepai. Vaikai turi būti paskiepyti Haemophilus influenzae b tipo (Hib) kombinuotosios DTaP / IPV / Hib vakcinomis. Jos taip pat apsaugo nuo difterijos, poliomielito, stabligės ir kokliušo.
- Vengti kontakto su sergančiais epiglotitu.