Žyma: Vaistažolė-Hierochloe odorata

Augalas – Stumbražolė kvapioji

Lotyniškas pavadinimas – Hierochloe odorata

Sinonimai –  sweet vernal grass, holy grass, vanilla grass, buffalo grass, Sweet grass, Duftendes Mariengras, Anthoxanthum odoratum, Chiendent Odorant, Flouve Odorante, Grass, Spring Grass, лядник, пахучий колосок, горькая трава, священная трава, сладкая трава, плоскуша, томковица, туровка, чаполоть, плоскушка, пестречный пырей, горькая плоскуха, горчак, чапула, чапол пахучий, чаполоть, плескуха.

Šeima – Migliniai ( Poaceae)

Augalo aprašymas

Kvapioji stumbražolė yra daugiametis žolinis augalas. Ji išauga iki 50–60 centimetrų aukščio žolinis augalas. Stumbražolės stiebas yra plikas, šakniastiebiai labai ilgi. Vaisingųjų stumbražolės ūglių viršutinis lapas turi ilgą makštį ir siaurai lancetiškus, iki 3 cm ilgio lapalakščius. Varputės stambokos, trižiedės. Žydėti pradeda gegužės – birželio mėnesiais. Stumbražolės  žydi gegužės mėnesį, maždaug 15–18 dienų. Sėklas subrandina birželio mėnesio viduryje.  Stumbražolės mėgsta  augti  drėgnose bei pelkėtose pievose, upių pakrantėse, krūmuose bei miško kirtimuose. Stumbražolės yra paplitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Šiaurės Amerikos indėnai stumbražolę vertino dėl jos kvapumo. Stumbražolės dėdavo į taikos pypkę, aprūkydavo palapines baidydami vabzdžius, naudojo įšventinimams. Indėnų moterys dėdavo stumbražolės į čiužinius ir pagalves, kad atvaikytų parazitus. Ankstyvosios krikščionybės laikais stumbražolėmis smilkydavo ir puošdavo bažnyčias. Iš čia ir kilo jos pavadinimas, kuris lietuviškai reiškia ,,šventa žolė“. Senovės lietuviai pastebėjo, jog stumbražolę mėgsta stumbrai- manoma, jog iš čia ir kilo lietuviškas augalo pavadinimas.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra pjaunama stumbražolės žolė. Ji pradedama pjauti augalui pražydus- nuo balandžio iki birželio mėnesio. Šiuo metu surinktoje žolėje yra daugiausia kumarinų. Jos  atželia ir antrą kartą, tada jas galima pjauti rugsėjo mėnesį. Pjaunama ne aukštesnė kaip 50 cm ilgio žolė. Nupjauta žolė yra džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Veikliosios  stumbražolės medžiagos

Stumbražolėse yra daug B grupės vitaminų (В1, В2, В5, В6, В9, В12, С, Н, РР), o taip pat vitaminų C, H, PP. Jose taip pat daug mikroelementų ir mineralų- kalio, magnio, cinko, vario, seleno, mangano, fosforo, natrio, geležies. Taip pat aptikta organinių rūgščių, – kumaro, ferulinės ir malilotinės rūgščių, alkaloidų ir kartumynų. Vitamino C atsargos šio augalo lapuose  viršija 1 %, o šluotelėse – 0,2 % . Labiausiai stumbražolės yra vertinamos dėl eterinių aliejų ir kumarinų, kurie šiai žolei suteikia specifinį kvapą.

 Stumbražolės veikliosios medžiagos veikia priešuždegimiškai ir baktericidiškai . Jos lapų ištrauka gali būti naudinga mažinant karščiavimą, taip pat liaudies medicinoje vartota tuberkuliozės gydymui.

Naudojimas medicinoje

Liaudies medicinoje stumbražolės vartotos gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, eneterokolito, kolito, nervinės anoreksijos ir kitų virškinimo sutrikimų gydymui. Kvapiosios stumbražolės preparatai  skatina apetitą ir  skrandžio sulčių išsiskyrimą. Naudota stumbražolė ir plaukų stiprinimui, grybelinių odos susirgimų, žaizdų plovimui, taip pat trūkinėjančiai ir sausai odai prižiūrėti. Šiai dienai stumbražolės medikai jau nebevartoja.

Maistinės stumbražolės savybės

Apvytusius ir  džiovintus stumbražolės jau nuo XVII amžiaus Europiečiai naudojo alkoholinių gėrimų gamyboje. Stumbražolė taip pat yra naudojama silkės patiekalų pagardinimui, jos taip pat dedama į alkoholinius gėrimus.

Išleidimo formos

Liaudies medicinoje vartojama džiovinta stumbražolių žolė.

Pašalinis stumbražolės poveikis

•  Alergija  -Stumbražolės preparatai gali sukelti alergijos reiškinius, ypač jeigu yra alergija miglinių šeimos augalams.
•  Galvos skausmai, nemiga  – Vartojant stumbražolę didelėmis dozėmis gali atsirasti stiprūs galvos skausmai, nemiga ir šlapimo takų sudirginimo reiškiniai ( manoma, jog taip yra dėl joje esančių kumarinų).

Stumbražolės sąveika su kitais vaistais

 Kraujo krešėjimą veikiantys preparatai  – Stumbražolės gali sąveikauti su kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais ir juos slopinti, todėl kartu nevartotini.

Kada stumbražolės preparatų vartoti negalima

•  Alergija  – Stumbražolės preparatų neturėtų vartoti alergiški miglinių šeimos augalams asmenys.
•  Nėštumas ir maitinimas krūtimi  – Stumbražolės preparatų negali vartoti nėščios, maitinančios moterys ir maži vaikai. Stumbražolės veikliosios medžiagos yra išskiriamos per motinos pieną.
•  Virškinimo trakto susirgimai  – Stumbražolės preparatų negalima vartoti sergant ūmiais virškinimo trakto susirgimais.
•  CNS sutrikimai  – Stumbražolės preparatų negali vartoti sergantys nemiga, depresija, neurozėmis asmenys.
•  Operacinis gydymas  – Dvi savaites prieš numatomą chirurginę operaciją stumbražolės vartojimą reikėtų nutraukti, siekiant kad po operacijos neišsivystytų kraujavimas.

Liaudiški receptai su stumbražole

Stumbražolės trauktinė

Jai paruošti reikės 500 ml geros kokybės degtinės ir 1-2 stumbražolės stiebelių.  Stumbražoles reikia užpilti degtine ir leisti pritraukti 10 dienų.

Kokteilis su stumbražole- Lenkiškas martinis

Išeiga:

50 ml stumbražolės trauktinės
25ml obuolių degtinės
25 ml laimo sulčių
90 ml obuolių sulčių
2 lašai vanilės esencijos
5 vynuogės
obuolio griežinėlis papuošimui.

Visus kokteilio komponentus sudėti į šeikerį ( išskyrus obuolius ir vynuoges),  gerai sukratomi ir išpilstomi į kokteilines taures su ledu ir vynuogėmis.