Paprastasis varputis yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 30–150 cm aukščio. Tai labai gaji piktžolė, išplitusi visoje Europoje ir Azijoje. Varpučio šakniastiebiai šliaužiantys, nariuoti, plačiai išsišakoję, intensyviai augantys. Jo lapai yra pražanginiai, plokšti, linijiški, šiurkštūs, žalios ar melsvai žalios spalvos. Stiebas status, tuščiaviduris, užsibaigiantis tankia sudėtine varpa, kuri yra sudaryta iš dviejų eilių iš šonų suplotų, bekočių varpučių. Varputėje yra 5 varpažvyniai – lancetiški, nusmailėję arba užsibaigiantys trumpu akuotu, plaukuoti šiurkščiais trumpais plaukeliais. Varpučio žiedai yra smulkūs, neišvaizdūs, žalsvos spalvos. Žydėjimo periodas birželio-rugpjūčio mėnesiai, vaisiai subręsta rugsėjį. Vaisius – vienasėklis, tamsiai rudas, plokščias grūdas.
Varputis yra sunkiai išnaikinama laukų piktžolė ir naudinga pašarinė žolė. Auga laukuose, pievose, dykvietėse, ganyklose, soduose.
Gydymo tikslais yra renkami varpučių šakniastiebiai (Graminis rhizoma). Jie yra kasami arba anksti pavasarį, arba vėlai rudenį, kai dirbami laukai. Į dirvos paviršių iškelti varpučių šakniastiebiai sugrėbiami grėbliu, iš jų išrenkamos priemaišos. Juos reikia nuplauti tekančiame vandenyje ir džiovinti paskleidus plonu sluoksniu, kaskart pavartant. Galima džiovinti ir saulėje. Tinkamai išdžiovinta žaliava yra šviesiai gelsvos spalvos, bekvapė, saldžiai gleivingo skonio.
Veikliosios medžiagosVarpučio šakniastiebiuose yra cukrų, sacharidų: 3–8 % triticino, levuliozės, manito, inulino. Aptikta juose ir alkoholių – manitolio bei inozitolio. Gausu juose ir vitamino C bei karotino, o taip pat ir daug gleivių- net iki 10 %. Varpučiuose aptikta ir mažai ištirtų glikozidų, riebalinio aliejaus, baltymų, šiek tiek eterinio aliejaus, saponinų ir kt.
Naudojimas medicinojeVarputis pasižymi šlapimą varančiu, gleivinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, kraujavimą stabdančiu ir prakaitavimą skatinančiu poveikiu. Jis taip pat švelniai reguliuoja druskų apykaitą.
Tradiciškai varputis buvo vartojamas šlapimo takų uždegimui gydyti bei inkstų akmenligės profilaktikai. Juo taip pat tradiciškai yra gydomos kepenų ligos, bronchitas, podagra, reumatas, odos pažeidimai, furunkulai. Varpučio kompresai dedami ant skaudančių sąnarių. Varpučiuose yra daug gleivinančių medžiagų, dėl ko jie yra vartojami kaip pagalbinė priemonė esant viršutinių kvėpavimo takų katarams, atsikosėjimui palengvinti. Jis taip pat gali būti naudojamas šlapimo išskyrimui paskatinti, taip pat esant užkietėjusiems viduriams. Šakniastiebių nuoviras taip pat švelniai slopina uždegimus, stiprina organizmą.
Dažniausiai varpučiai yra dedami į vaistažolių mišinių sudėtį, taip pat gali būti dedami į vonias ar ruošiami jų užpilai.
Pašalinis kvapiojo šalavijo poveikisManoma, jog vartojamas maistinėmis dozėmis paprastasis varputis yra saugus vartoti.
Kvapiojo šalavijo sąveika su kitais vaistaisVarpučio preparatai skatina diurezę. Vartojami didelėmis dozėmis gali sumažinti kalio kiekį kraujuje. Nevartotini kartu su šlapimą varančiais preparatais.
Kada varpučio preparatų vartoti negalimaVarpučio preparatai nevartojami esant širdinės ar inkstinės kilmės edemoms, taip pat širdies ir inkstų nepakankamumui.
Nėra duomenų apie varpučio poveikį nėštumo ar žindymo metu, todėl varpučio preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims bei mažiems vaikams.
Liaudiški receptai su varpučiuVarpučio užpilo ruošimas ir vartojimas
2 valgomieji šaukštai smulkintų varpučių šakniastiebių užpilami viena stikline verdančio vandens, leidžiama pritraukti ir po 10 min nukošiama. Užpilas gali būti ruošiamas ir šaltu būdu. Tuomet žaliavą reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti 10–12 val. Geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.