Žyma: Vaistažolė – paprastoji jonažolė

Augalas – Jonažolė paprastoji

Lotyniškas pavadinimas – Hypericum perforatum, Hyperici Herba

Sinonimai – Jonažolių žolė, brandžolė, Jonžolė,  Joninžolė, Joniukas, Jėzaus žaizdų žolė, kiaurinė, kiauris, laurinžolė, Marijos žoliukė, raudonukė, strudenėlis, švento Jono žolė, žolinės, Amber, Amber Touch-and-Heal, Barbe de Saint-Jean, Chasse-diable, Demon Chaser, Fuga Daemonum, Goatweed, Hardhay, Herbe à la Brûlure, Herbe à Mille Trous, Herbe Aux Fées, Herbe Aux Mille Vertus, Herbe Aux Piqûres, Herbe de Saint Éloi, Herbe de la Saint-Jean, Herbe du Charpentier, Herbe Percée, Hierba de San Juan, Hypereikon, Hyperici Herba, Hypericum perforatum, Klamath Weed, Millepertuis, Millepertuis Perforé, Rosin Rose, Saynt Johannes Wort, SJW, Tipton Weed

Šeima – Hypericaceae Juss.

Augalo aprašymas

Paprastoji jonažolė yra daugiametis 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Jonažolės  žydi birželio-rugpjūčio mėnesais.  Jų vaisius – atsidaranti dėžutė. Jonažolės paplitusios visoje  Lietuvoje. Jos mėgsta saulėtas vietas ir kalkingus dirvožemius.Mėgsta augti  sausuose miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose. Yra ir retesnių jonažolės rūšiųjonažolės rūšys: gulsčioji jonažolė (Hypericum humifusum L.), sparnuotoji jonažolė (Hypericum acutum Moench), keturbriaunė jonažolė (Hypericum maculatum Crantz), plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum), dailioji jonažolė (Hypericum pulchrum L.) ir kalninė jonažolė (Hypericum montanum L.). Senovės Graikijoje tikėta, kad jonažolės kvapas nubaido piktąsias dvasias. Senovės graikai manė, jog šis augalas turi magiškų savybių. Jau antikos laikais jonažolę vartojo sėdmens nervo skausmams malšinti ir kaip priešnuodį nuodingiems roplių įkandimams gydyti. Europoje jonažolės dažniausiai vartotos išoriškai žaizdoms gydyti. Jonažolės pavadinimas taip pat siejamas su Šv. Jono Krikštytojo vardu. Jonažolės žieduose yra aliejinių liaukučių, kurias sutraiškius lieka raudona dėmė. Senovėje manyta, jog tai Šv. Jono kraujas.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui yra naudojama  augalo antžeminė dalis – jonažolės žolė (Hyperici herba; ankstesnis pavadinimas: Herba Hyperici). Žydėjimo pradžioje (birželio-liepos mėnesį) yra  pjaunamos 25-30 cm ilgio jonažolės viršūnės. Žaliava turi būti džiovinama greitai, kad nepajuostų. Jonažolės turi būti džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra kartoko skonio, balzamo kvapo.

Veikliosios medžiagos

Jonažolės žolėje yra  1,5 % kondensuotų naftodiantronų –  antracenų (hipericinas, pseudohipericinas, izohipericinas) jų yra 0.10%–0.15%. Jie skatina kapiliarinę kraujotaką, taip pat slopina postinaptinius serotonino receptorius, presinaptinius alfa-2 receptorius, bei mažina dopamino ir norepinefrino aktyvymą. Šios medžiagos taip pat veikia pūslinės, Epšteino Baro, A ir B gripo, citomegalo, hepatito C ir ŽIV virusus. Jonažolėse taip pat yra pie 10 % rauginių medžiagų, 10 % dervų,  maždaug 11.71%  priešuždegimiškai  veikiančių flavonoidų ( svarbiausi iš jų yra rutinas, kvercetinas, izokvercetinas, hyperinas, hyperozidas, kemferolis,luteolinas), biflavonoidų ( amenotoflavono- būdingas priešopinis ir priešuždegiminis poveikis) eterinio aliejaus, karotino, vitamino C. Jonažolėse taip pat yra taninų, kurie veikia sutraukiančiai ir dezinfekuojančiai ir skatina žaizdų gijimą. Jonažolėse esantis florogliucinolis hyperforinas slopina serotonino, GABA ir L- glutamato metabolizmą. Jose taip pat yra apie 0.059%–0.350% eterinių aliejų ( monoterpeno pineno ir seskviterpenų)- kuriems yra būdingas antivirusinis ir priešbakterinis poveikis.

Gydomosios jonažolių savybės 

Jonažolės pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinių regeneraciją skatinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu, žaizdų gijimą skatinančiu poveikiu. Pirmajame praėjusio amžiaus pusmetyje Dioskoridas pažymėjo jonažolių naudą gydant nudegimus, karščiavimus ir sėdmeninio nervo neuralgijas. Nuo senovės jomis būdavo gydoma depresija, pervargimas, išsekimas, kepenų susirgimai, nervų pakenkimai, naktinis šlapinimasis į lovą, odos sužeidimai ir žaizdos bei skrandžio opos.

Jonažolės preparatais yra  gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus, depresija. Išoriškai jonažolės aliejumi yra  gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, stomatitas. Jonažolė pasižymi ir kepenų veiklą, kraujotaką, virškinimą gerinančiomis savybės. Jonažolės preparatais yra gydomas naktinis šlapinimasis, inkstų susirgimai, hipotireozė, skatinamas  žaizdų gijimas.

Moksliniais tyrimais  yra patvirtinta, kad jonažolė padeda nuo neurozių, nervinio išsekimo, streso, nerimo ir depresijos. Beje, ji yra nebloga prganizmą tonizuojanti priemonė, kurią geriau gerti rytais.

Išdžiovintą ir susmulkintą jonažolės žolę galima naudoti kaip arbatą.

Farmakokinetika

Jonažolės preparatai pradeda veikti praėjus 2-2.6 valandoms po suvartojimo. Stipriausias poveikis yra stebimas praėjus 5 valandoms po suvartojimo. Jonažolės preparatų pasišalinimo pusperiodis yra 24-48 valandos.

Kad jonažolės pradėtų veikti ją reikia gerti ilgą laiką – nuo 4 iki 6 savaičių. Stabilizuojantis jonažolės poveikis pasireiškia vartojant jos preparatus 4 dienas. Absorption 2.0 to 2.6 hours

Jonažolės preparatai yra metabolizuojant per CYP 3A4 fermentų sistemą, kuri metabolizuoja beveik 50% visų gydymui vartojamų vaistų.

Specifinės jonažolės  vartojimo situacijos  Depresija 

Jonažolės veiklioji medžiaga hiperacinas suteikia jonažolei raminantį poveikį. Jis reguliuoja serotonino ir noreepinefrino gamybą, Serotoninas yra būtina mūsų emocijas reguliuojanti medžiaga. Jonažolė veikia kaip natūralus antidepresantas, mažina nerimą, susirūpinimą, baimę. Ji ypač tinka moterims – menopauzės ir PMS sukeltiems nuotaikos  svyravimams slopinti. Vokietijoje ši žolė depresijai gydyti vartojama net 4 kartus dažniau nei populiarus vaistas Prozac.

Šiuolaikiniai herbalistai laiko, jog jonažolės tinka tik švelnios ar vidutinės formos depresijos gydymui. Ji netinka esant sunkiai depresijai ir bipoliniams sutrikimams. Gydant depresiją ji gali būti derinama su vaistine melisa. Ji švelniai ramina nuovargio reiškinius esant depresijai. Pagal savo poveikį depresija veikiančius asmenis  jonažolė veikia panašiai veiksmingai  kaip sertralinas, citalopramas ir fluoretinas. Vienok dažniausiai depresijos gydymui  vien tik jonažolės preparatai nėra pasitelkiami. Kartais papildomai turi būti skiriami ir kiti preparatai, taip pat ir adaptogenai- eleuterokokas, šizandra, melisa, rozmarinas, bazilikas, levanda.

 Nervų ligos 

Jonažolės preparatai taip pat naudingi gydant menopauzės metu esančią įtampą ir nerimą, bei miegio sutrikimus Jonažolės gali būti naudingos po insultų ir galvos traumų. Šiuo atveju jas patariama derinti su ginkmedžio, taškuonės ir ženšenio preparatais. Jonažolių preparatai taip pat gali būti naudingi gydant neuralgijas, diabetinę nefropatiją, trišakio nervo neuralgiją. Yra duomenų, jog jonažolės preparatai padėjo mesti rūkyti.

 Antimikrobinis ir antivirusinis poveikis 

Jonažolės sudėtyje esantis hiperacinas pasižymi ir antimikrobiniu poveikiu. Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad jis veikia daugelį virusų, tokių kaip herpes I ir II , hepatitas C, ŽIV. Jonažolės preparatai stabdo infekcijos plitimą ir pagreitina žaizdų gijimą. Antivirusinis jonažolės poveikis yra stipresnis vartojant jas kartu su baziliko, čiobrelio, raudonėlio, melisos ir rozmarino preparatais.

 Žaizdų ir opų gydymas 

Jonažolių aliejus taip pat vartojamas gastritų, opų, odos ir gleivinių uždegimų, nudegimų, pragulų, sunkiai gyjančių žaizdų gydymui.

 Viduriavimai 

Paprastosios jonažolės preparatai turi sutraukiančių savybių, todėl vartojami viduriavimui stabdyti.

 Vietinis gydymas 

Jonažolės tinktūra arba aliejus ant odos turi būti tepami tik praskiesti, nes gali nudeginti. Jonažolės aliejus gali būti naudingas gydant pūslinės sukeltus bėrimus ir tarpšonkaulinę neuralgiją. Juo galima tepti odą esant neuralgijoms, žaizdoms, odos nudegimams, nervų pažeidimams, dantenų susirgimams, dantų skausmams po danties ištraukimo, hemorojui. Kremu su jonažolėmis galima gydyti odos uždegimus.

Jonažolės vartojimo formos

Gydymo tikslais yra vartojama džiovinta jonažolės žolė ir žiedai, poliežuvinės kapsulės, tabletės, aliejus, tinktūros, kremai. Daugumoje jonažolės preparatų yra standartizuota 0.3% hypericino dozė. Įprastinėse  išleidimo formose jonažolės yra dozuojamos po 100mg, 300 mg, 500 mg (standartizuoto hipericino dozė paprastai yra 0.30%) bei 250 mg (standartizuota hipericino dozė 0.14 %). Tačiau net perkant standartizuotus jonažolės preparatus nėra garantijos, jog preparatas bus tikrai veiksmingas. Rinkoje pasirodė ir jonažolės preparatų, kuriuose taip pat yra ir standartizuotas hyperforino kiekis. Geros kokybės jonažolių tinktūra turi būti tamsiai rauono vyno spalvos ir stipriai kvepėti jonažolėmis.Jonažolės taip pat neretai įeina į įvairių gydančių vaistažolių mišinių sudėtį.

Dozavimas

Kapsulės: jonažolės kapsulės, kuriose yra standartizuotas  0.3% hypericino kiekis įprastai yra vartojamos po 300 mg iki 3-4 kartų per dieną.
Jonažolės žolė: 1 arbatinis šaukštelis džiovintos jonažolės užpilamas 1 stikline verdančio vandens, paliekama pritraukti 15-20 minučių. Geriama iki 2 puodelių per dieną.
Tinktūra (1:2 arba 1:5, 40% alkoholio):  įprastai yra vartojama po 40 – 80 lašų (2–4 ml) iki 3 kartų per dieną.
Vietinis gydymas:  esant odos žaizdoms ir uždegimamas aliejus ar praskiesta tinktūra tepami ant odos pažeidimų.

Kaip vartojama jonažolė?

Jonažolių preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites.

Pašalinis jonažolės poveikis

• Vidurių užkietėjimas
• Alergijos, fototoksinės reakcijos- pasitaiko vartojant jonažolės perparatus didelėmis dozėmis. Išnyksta nutraukus jonažolių vartojimą. Vartojant jonažoles yra būtina vengti tiesioginių  saulės spindulių.
• Galvos svaigimas, galvos skausmai
• Burnos sausumas
• Virškinimo trakto sudirginimo reiškiniai
• Nerimas
• Miego sutrikimai
• Odos niežulys
• Nervinių šaknelių jautrumo padidėjimas- pasireiškus būtina nutraukti jonažolių vartojimą.

Jonažolių  sąveika su kitais vaistais

•  Alkoholis ir anestetikai   -Jonažolės sąveikauja su alkoholiu, MAO inhibitoriais ( tačiau ši sąveika labai nedidelė), narkotinėmis medžiagomis, peršalimą gydančiais vaistais, simpatomimetikais, tiramino turinčiais maisto produktais (geltonaisiais sūriais, kai kuriais maisto konservantais, rūkytomis dešromis). Jonažolės nepotencijuoja alkoholio poveikio ir nesąveikauja su anestezijai naudojamais preparatais.
•  Paroksetinas  – Kartu vartojant jonažoles ir paroksetiną galima sedacija ir apsinuodijimo reiškiniai.
•  SSRI – Kartu vartojant jonažoles ir serotonerginius vaistus (amfetaminus, SSRI, zotloną, triciklius andidepresantus) gali išsivystyti serotoninis sindromas, kurio pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, sumišimas, raumenų įsitempimas, viduriavimas ir net mirtis.Jų kartu vartoti nereikėtų.
•  Cukraus kiekis  – Jonažolės gali mažinti cukraus kiekį kraujyje, todėl atsargiai jas reikėtų vartoti cukralige sergantiems pacientams.
•  Disulfiramas  – Jonažolės tinktūrų negalima vartoti kartu su disulfiramu.
•  Beta 2 agonistai  – Vartojami kartu su teofilinu ir beta-2 agonistais, jonažolės preparatai teoriškai gali didinti nerimą, nervingumą ar pabloginti panikos priepuolių eigą.
•  Kepenų fermentų sistemos  – Jonažolės preparatai gali veikti P-450 fermentinės sistemos aktyvumą ir sąveikauti su šios sistemos metabolizuojamais preparatais. Jie indukuoja kepenų fermentus CYP34, CYP1A2 (tik moterims), tačiau nesąveikauja su CYP2D6, N-acetiyltransferaze 2, ar ksantino oksidaze.
•  Proteazių inhibitoriai  – Protezių inhibitoriai- yra duomenų, jog jonažolės preparatai gali sumažinti indinaviro kiekį sveikų individų kraujyje. Tačiau nėra duomenų ar jonažolė blogina šio preparato efektyvumą ŽIV infekuotų asmenų tarpe.
•  Ciklosporinas  – Ciklosporinas ir takrolimus- jonažolės sąveikauja su šiais preparatais, slopina jų efektyvumą, nevartotinos kartu.
•  Kontraceptiniai preparatai  – Peroraliniai kontraceptikai- nėra duomenų apie poveikį ovuliacijai, tačiau vartojant kartu su jonažolėmis didėja kraujavimai iš gimdos bei  3-ketodesogestralio kiekiai kraujuje. Kartu nevartotini, nes gali padidinti nepageidaujamo nėštumo riziką.

Kada jonažolės vartoti negalima?

•  Arterinė hipertenzija – Jonažolės negalima vartoti esant aukštam kraujospūdžiui
•  Vidurių užkietėjimas  – Jonažolė nevartojama esant vidurių užkietėjimui
•  Nėštumas  – Jonažolės negalima vartoti nėštumo metu. Jonažolės gali sukelti persileidimą.
•  Maitinimas krūtimi  – Jonažolės preparatų nereikėtų vartoti maitinančioms motinoms, nes jos gali slopinti prolaktino gamybą ir mažinti išskiriamo pieno kiekį.
•  UV spinduliai  – Nereikėtų vartoti vasarą, prieš kaitinimąsi saulėje,  prieš švitinantis spinduliais .
•  Kai kurie vaistai  – Jonažolė nevartojama kartu su vaistais – digoksinu, ciklosporinu, teofilinu,  kontraceptiniais vaistais, antidepresantais, MAO inhibitoriais
•  Prieštraukuliniai preparatai  – Jonažolės nevartojamos jeigu yra gydoma prieštraukuliniais preparatais, nes mažina jų poveikį.
•  Depresija  -Jonažolė nevartojama esant sunkios eigos depresijai.
•  Imunosupresinės būklės – Jonažolės nevartojamos po organų persodinimo operacijų, taip pat naudojant ciklosporiną ar taikant imunosupresinį gydymą.

Liaudiški receptai su jonažolėmis

Jonažolės užpilas

2 valgomieji  šaukštai smulkintos jonažolės žolės yra  užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir paliekamas 2 val., kad prisitrauktų. Sergant gastritu paprastai yra geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Liaudyje yra vartojamas kepenų susirgimams bei tulžies pūslės akmenligės gydymui. 

Jonažolės arbata

Jeigu jonažolė naudojama depresijos gydymui, – eksperimentuoti patiems nereikėtų. Čia jonažolė gali nepadėti, jeigu depresija  yra sunki ir  tęsiasi daug metų. Jei liga lengva ar vidutinio sunkumo – jonažolės arbatą galima gerti tris kartus per dieną po stiklinę pusvalandį prieš valgį. Geriama septynias dienas, po to tris dienas negerti. Ir taip visą pakaitomis mėnesį. Po mėnesio padarius dviejų savaičių pertrauką kursą galima kartoti.

Jonažolės poveikį papildo  ir sustiprina juozažolės, mėtos, melisos, čiobreliai, siauralapiai gauromečiai, t.y. augalai, pasižymintys nervų sistemą raminančiomis, antidepresiškai veikiančiomis savybėmis.

Jonažolės aliejus

200 g žviežių jonažolės žiedų užpilti  200 ml saulėgrąžų arba alyvuogių  aliejaus. Kaskart pamaišant aliejus yra laikomas 2-3 savaites tamsioje vietoje, kol ištraukiamos veikliosios medžiagos. Tada aliejus perkošiamas ir supilamas į tamsaus stiklo butelį. Aliejumi tepami iššutimai, pragulos, opos, žaizdos. Aliejus taip pat gali būti lašinamas į nosį slogai gydyti.

Jonažolės nuoviras plaukų stiprinimui

Du valgomuosius šaukštus jonažolės žiedų užpilti litru verdančio vandens. Jonažolės nuoviru plaunami plaukai gražėja ir stiprėja, jie mažiau riebaluojasi.  Šis nuoviras taip pat tinka nutrintoms kojoms gydyti- pilamas į vonelę ir mirkomos kojos.

Jonažolės stomatitui gydyti

1 valgomąjį šaukštą džiovintų jonažolės ir 1 valgomąjį šaukštą paprastosios kraujažolės žolės užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Po valandos nukošti. Šiuo užpilu skalauti gerklę 3-4 kartus per dieną.

 

Jonažolės naktiniam šlapinimuisi 

1 arbatinį šaukštelį džiovintos paprastosios jonažolės ir 1 arbatinį šaukštelį skėtinės širdažolės žolės užpilti viena stikline  verdančio vandens. Po valandos nukošti ir duoti gerti vakare, bet ne prieš pat  miegą.

Jonažolės venų uždegimams gydyti

Į 2 litrus šilto vandens reikia  įpilti 5 valgomuosius šaukštus jonažolės tinktūros ir šiuo tirpalu sudrėkinti audeklą. Dėti kompresą ant skaudančių kojų.