Stevija saldžioji

Augalas – Stevija saldžioji, saldžioji stevijaStevija

Lotyniškas pavadinimas –  Stevia rebaudiana

Sinonimai – Sweetleaf, Medaus žolė, Clear Stevia Extract, Mr. Stevia, Stevia, Stevia—Alcohol Free, Stevia Power, Suncare (derinyje su kitais augaliniais preparatais), Symfre

Šeima – Astrinių  (Asteraceae)

Augalo aprašymas

Stevijos yra Pietų Amerikos džiunglių augalai , kurių natūralios augimvietės yra Brazilijoje ir Paragvajuje. Išvertus iš majų kalbos, žodis stevija reiškia medus, todėl ji neretai yra vadinama ir medaus žole. Tai daugiametis astrinių šeimos augalas, labai mėgstantis šviesą ir šilumą.  Dirbtinėmis sąlygomis stevija pradėta auginti ir Europoje, Japonijoje , Korėjoje, Tailande ir Kinijoje. Europiečiai ją pirmą kartą išsamiau aprašė 1887 metais, o pramoniniu būdų šį augalą auginti  pirmieji pradėjo japonai 1970 m. Nuo tada ją maisto pramonėje ėmė naudoti vis daugiau valstybių. Stevijos lapai yra labai saldūs, ir jų ištraukos yra naudojamos kaip cukraus pakaitalas, kuriame nėra kalorijų. Stevijos lapai yra naudojami žolių mišiniuose. Pietų Amerikos indėnai augalo lapus naudojo cukraligės gydymui. Antrojo Pasaulinio karo metu Anglijoje ji buvo auginama kaip cukraus pakaitalas. Šiuo metu daugiausia stevijos sunaudojanti šalis yra Japonija. 1970-1971 m. Japonijoje buvo uždrausta vartoti dirbtinius saldiklius, ir tai padėjo stevijai populiarėti. 1981 m. šis saldiklis sudarė apie 40 proc. Japonijos saldiklių rinkos. 1980 m. Brazilijoje, bei 1985 m. Kinijoje  buvo leista  steviją naudoti maistui. 2008 m. JAV oficialiai leista rebaudiozidą A naudoti kaip maisto priedą. 2011 m. ES oficialiai leido naudoti stevijos saldiklius kaip maisto priedą.

Stevijos neretai dedama į sportinius ir gaivinamuosius gėrimus. Ji naudojama kaip kavos ir arbatos saldiklis- dažniausiai stevijos pakelis yra žalios spalvos. Jos dedama į kepinių mišinius ir kepinius. Komerciniai stevijos saldikliai yra žinomi kaip SweetLeaf ( saldiklis iš stevijos ištraukos) Truvia ir Pure Via ( abiejuose saldikliuose yra stevijos).

Medicinoje ir  maisto pramonėje naudojami stevijos lapai. Šiuo metu pasaulyje yra auginama apie 300 Stevijos rūšių. Daugiausia Stevijos yra išauginama Kinijoje. Šiek tiek mažiau Centrinėje Amerikoje, Tailande ir Izraelyje.

Europos Sąjungoje leidžiama prekiauti tik steviolio glikozido (rebaudiozido) produktais – t.y. įprasto pavidalo saldikliais, kurių saugumas yra patvirtintas moksliškai.

Leistina stevijos paros dozė Europoje

 2010 metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė mokslinę nuomonę (išvadą), kad šis saldiklis nėra kancerogeniškas, genotoksiškas arba susijęs su toksiškumu reprodukcijai (vystymuisi), ir buvo nustatyta 4 mg/kg kūno masės per parą leistina paros dozė .

Kokia situacija  su stevija Lietuvoje?

Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p. 16) 23 straipsniu-  turi būti nurodomas kiekvieno maisto priedo, taip pat ir saldiklių, pavadinimas ir E numeris arba prekinis pavadinimas, kuriame turi būti nurodytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir E numeris. Vietoje žymėjimo „stevia (augalinis bekaloris saldiklis)“,  turėtų būti ženklinama taip – saldiklis E 960 steviolio glikozidas”.

Veikliosios  stevijos medžiagos

Stevijos sudėtyje yra įvairių diterpenų glikozidų. Pagrindiniai iš jų yra steviozidas, dulkozidas ir rebaudiozidai A ir E. Steviozidas yra nuo 100 iki 200 kartų saldesnis už cukrų. Steviozidas šiuo metu yra saldžiausia natūrali gamtinė medžiaga, kuri yra saldesnė už cukrų, jo savybės taip pat nekinta apdorojant termiškai. Didžiausi steviozido kiekiai yra augalo lapuose- juose yra iki 10% steviozido. Jis ir lemia saldų augalo skonį.Kitos veikliosios stevijos medžiagos yra jhanolis, austroinulinas,  6-O-acetylaustroinulinas, 7-O-acetylaustroinulinas, triterpenai (amyrin acetatas, lupeolis), steroliai (stigmasterolis, beta-sitosterolis), rutinas, sterebinai A-H, flavonoidai (apigenin-4′-O-gliukozidas, luteolin-7-Ogliukozidas, kaempferol-3-O-ramnozidas, kvercetinas,kvercetin-3-O-gliukozidas, kvercetin-3-O-arabinozidas, centaureidinas),  taip pat arabinozė ir taninai. Yra stevijoje ir eterinių aliejų, kurių pagrindiniai yra seskviterpenai ( karofilenas, karofileno oksidas, nerolidolis, farnezenas, humulenas) ir monoterpenai (linaloolis, terpinen-4-olis).  Stevijos lapuose taip pat yra aptikta karofileno oksido bei spatulenolio.

Vartojant steviją, cukraus kiekis kraujyje nedidėja. Todėl ji tinka sergantiesiems cukralige. Stevijos lapai taip pat neturi kalorijų, todėl yra laikomi netukinančiu cukraus pakaitalu. Kai kurie preliminariniai tyrimai leidžia manyti, jog stevija netgi mažina cukraus kiekį kraujyje, tačiau tam teiginiui patvirtinti dar reikalingi kiti tyrimai. Odontologai taip pat vertina steviją, nes ji neskatina dantų ėduonies.

Kiek kartų stevija yra saldesnė už cukrų?
 Steviozidas  – yra nuo 100 iki 200 kartų saldesnis už cukrozę.
 Rebaudiozidas C  – yra 50 kartų saldesnis už cukrozę.
 Dulkozidas  – yra 30 kartų saldenis už cukrozę.
 Žali stevijos lapai  yra 10-15 kartų saldesni už cukrų.

Stevijos farmakokinetika

Virškinamajame trakte steviozidas virsta į steviolbiozidą ir steviolį ir gliukozę. Didžioji šių medžiagų dalis yra konjuguojama kepenyse ir pašalinama lauk su tulžimi per virškinamąjį traktą.

Stevijos vartojimo būdas

Maistui gaminti gali būti naudojami smulkinti lapai arba nevalytas, tamsus stevijos koncentratas, tačiau šiuose produktuose jaučiasi ir savotiškas augalo skonis. Kavos, arbatos saldinimui yra naudojamos  stevijos tabletės. Ruošiant konditerijos gaminius ar kitus šiltus patiekalus, maisto saldinimui paprastai naudojamas stevijos ekstraktas milteliais. Šaltiems desertams naudojamas stevijos sirupas. Verdant uogienes, kompotus dažniausiai naudojami natūralūs stevijos lapai, šakelės. Gaminiai su stevija  išsilaiko ilgai, kaip ir įprastai paruošti su cukrumi.
Stevijos saldikiai saldesni už cukrų nuo 10 (lapai) iki 300 (steviozidas) kartų, todėl jos reikia žymiai mažiau. Ekstrakto paprastai reikia naudoti tik ant peiliuko galo.

Rebaudiozidas ( rebaudioside , rebiana) yra veiklioji iš Stevijos išskiriama medžiaga, kurią JAV FDA priskiria prie ,,bendrai laikomu saugiomis“ medžiagų (GRAS). Ši medžiaga gali būti dedama kaip dirbtinis saldiklis į gėrimus ir maisto produktus. Saldikliuose iš stevijos paprastai nėra dedama jokių papildomų priedų, ji yra natūralios kilmės- taigi mažesnė turėtų būti ir jos žala sveikatai.  Vienok stevijos skonį mėgsta ne visi- kai būdingas šioks toks ,, metalo“ prieskonis. Tai ko gero yra vienintelis jos trūkumas.

Dėl antibakterinių savybių stevija naudojama dantų pastų, kosmetinių priemonių gamyboje.

 JAV FDA  neleidžia naudoti stevijos augalo lapų ar grynų jos ištraukų kaip maisto papildų , nes yra bijomasi pašalinių poveikių sveikatai. Šiuo atveju yra baiminamasi dėl galimo nekontroliuojamo gliukozės kiekio sumažėjimo bei neaiškaus augalo poveikio inkstams, širdies ir kraujagyslių bei reprodukcinei sistemoms.

Stevijos naudojimas medicinoje

Atsargiai reikėtų vartoti steviją ir norintiems sulieknėti – tai ne stebuklinga piliulė. Steviją reikėtų vartoti atsargiai ir nepiktnaudžiauti cukraus pakaitalais.

Azijos šalyse stevijos dedama į raugintas daržoves, džiovintas jūros gėrybes bei sojos padažą. Šiuose kraštuose vyrauja nuomonės jog stevija veikia kontraceptiškai, tonizuoja virškinimo traktą ir minkština odą. Kol kas šie teiginiai nėra moksliškai pagrįsti.

 Stevija ir cukraligė 

Bandymais su laboratoriniais gyvūnais nėra pilnai įrodytas cukraus kiekį mažinantis stevijos poveikis. Patikimų tyrimų su žmonėmis šiuo klausimu nėra atlikta. 1986 metais Brazilijoje buvo tirti 16 savanorių, kuriems buvo skiriama po 20 g Stevijos 5 kartus dienoje. Prieš tyrimą ir po jo buvo atliekami gliukozės tolerancijos mėginiai. Kontrolinei grupei buvo skiriama po 250 mg arabinozės tuo pačiu dažniu. Tiriamojoje grupėje buvo nustatyti žemesni glikemijos rodikliai.

 Stevija ir arterinė hipertenzija 

106 Kinijos pacientai vienerius metus vartojo steviozidą. Tyrimas buvo multicentrinis, atliktas dvigubu aklu randomizuotu būdu. Prieš pradedant tyrimą pacientai 30 dienų laikėsi dietos. Vartojančiųjų steviozidą arterinio kraujospūdžio rodikliai buvo statistiškai mažesni nei kontrolinėje grupėje. Arterinis kraujospūdis mažėjo sekančiai: sistolinis AKS buvo 12 mmHg, o diastolinis AKS buvo 8 mmHg mažesnis nei kontrolinėje grupėje.

Išleidimo formos

Stevija gali būti išleidžiama kapsulėmis ( po57 mg), vartojama kaip švieži lapai, šviežių lapų ekstraktas, stevijos žolės milteliai, skystas Paragvajaus lapų ekstraktas ( 4:1 vandeninis tirpalas). Ji taip pat gali būti dedama į kitų vaistažolių mišinius. Kai kurie preparatai gali būti standartizuoti – tai reiškia, kad juose turi  būti mažiausiai 90% steviozidų.

Dozavimas

Mėgstantiems natūralumą, rekomenduojami smulkinti lapai arba nevalytas, tamsus stevijos koncentratas, tačiau šiuose produktuose jaučiamas ir savotiškas augalo skonis. Jį turėtų vartoti atsargiai sergantieji cukriniu diabetu. Kavos, arbatos saldinimui naudojamos tabletės ar tiesiog stevijos lapų milteliai. Ruošiant konditerijos gaminius ar kitus šiltus patiekalus, naudojamas stevijos ekstraktas milteliais. Smaližiams, gaminantiems namuose ledus, žele tortus ar kitus šaltus desertus, tinkamiausias būtų stevijos sirupas. Stevija tinkama ir konservuojant. Jos saldumas apdorojant maisto produktus  termiškai nekinta. Verdant uogienes, kompotus dažniausiai  yra naudojami natūralūs stevijos lapai, šakelės. Gaminiai išsilaiko ilgai, kaip ir įprastai paruošti su cukrumi. Vėlgi- sergantieji cukralige turėtų būti labai atsargūs.
Dėl antibakterinių savybių stevija  taip pat naudojama dantų pastų, kosmetinių priemonių gamyboje.

Kokia stevijos dozė yra saugi?

Laikoma, jog saugi stevijos dozė yra mažesnė nei 1 gramas per dieną. Stevijos saldikiai saldesni už cukrų nuo 10 (lapai) iki 300 (steviozidas) kartų, todėl jos reikia žymiai mažiau. Ekstrakto paprastai reikia naudoti tik ant peiliuko galo.

 Kiek konkrečiai galima vartoti stevijos kol kas nėra pilnai išsiaiškinta . Siūloma ją vartoti kaip cukrų. Gamintojai siūlo vartoti steviją nuo 3 iki 6 kartų per dieną. Jokių pašalinių reiškinių nebuvo nustatyta vartojant po 250 mg stevijos 3 kartus dienoje.

Pašaliniai vartojimo reiškiniai

Rafinuotos stevijos ištraukos gali sukelti lengvus pašalinius reiškinius – pykinimą ar pilnumo jausmą skrandyje.

Vieno tyrimo rezultatai parodė, jog 5% stevijos ištraukos tirpalas laboratoriniams gyvūnams( moteriškos ir vyriškos giminės žiurkėms) sukelia nevaisingumą. Tačiau kitų laboratorinių tyrimų metu šių rezultatų pakartoti nepavyko.

1991 metais atliktas tyrimas su žiurkėnais skiriant jiems po 2.5 mg/kg steviozido. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių žiurkėnų augimo ar dauginimosi sutrikimų.

Stevijos preparatai taip pat gali mažinti arterinį kraujospūdį bei veikti diuretiškai. Kol kas šio reiškinio mechanizmas nėra aiškus.

Vartojant didelėmis dozėmis gali pasireikšti CNS astenizacija, galvos svaigimas ir galvos skausmai, virškinimo trakto dirginimo požymiai- vidurių pūtimas ir pyinimas, taip pat nefrotoksiniai reiškiniai bei raumenų skausmai.

1985 ir 1996 metais buvo pranešimų, jog steviolis- stevijos glikozidų metabolizmo produktas pasižymi mutageniniu poveikiu, tačiau tyrimų su žmonėmis šiuo klausimu nėra atlikta. Šiai dienai šie pranešimai laikomi kontraversiškais, nes tyrimai buvo atlikti su audinių kultūromis.

Stevijos sąveika su kitais vaistiniais preparatais
  •  Cukraus kiekį reguliuojantys preparatai  -Stevijos preparatai gali sumažinti cukraus kiekį kraujuje ir sąveikauti su cukraus kiekį reguliuojančiais preparatais. Nevartotini kartu.
  •  Arterinį kraujospūdį mažinantys preparatai  -Stevijos preparatai gali sąveikauti su kraujospūdį reguliuojančiais preparatais ( ypač su kalcio kanalėlių blokatoriais ir diuretikais ). Vartojant kartu būtina atidžiai sekti AKS rodiklius.
Stevijos vartojimo kontraindikacijos

 Nėštumas ir maitinimas krūtimi  – Stevijos metabolizmo produktas steviolis gali veikti mutageniškai- nors tai  patvirtinančių tyrimų su žmonėmis nėra atlikta. Nėščiosioms ir maitinančioms motinoms būtų saugiau nevartoti stevijos vadovaujantis sveika nuovoka.