Augalas – Virgininė vilkakojė
Lotyniškas pavadinimas – Lycopus virginicus Sinonimai – Gypsywort, Ajuga, Archangle, Ashangee, Chanvre d’Eau, Green Wolf’s Foot, Gypsy Weed, Gypsywort, Hoarhound, Lycope, Lycope d’Amérique, Lycope d’Europe, Lycope de Virginie, Lycopi Herba, Lycopus americanus, Lycopus europaeus, Lycopus Europea, Lycopus virginicus, Menta de Lobo, Patte-de-Loup, Paul’s Betony, Sweet Bugle, Water Bugle, Water Hoarhound, Water Horehound, Virginia Water Horehound, Wolfstrapp, BuggleweedŠeima – Notrelinių (Lamiacea)
Augalo aprašymasVirgininė vilkakojė yra vienmetis žolinis augalas. Vilkakojės gali išaugti iki 15-60 cm aukščio. Jų stiebas tiesus, lygus. Lapai pailgai kiaušiniški, trumpais koteliais, dantyti. Vilkakojės žydi baltais arba violetiniais žiedais. Jų žydėjimo laikotarpis trunka nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens.
Virgininės vilkakojės auga Šiaurės Amerikoje,- jų augimo arealas driekiasi nuo Labradoro iki Floridos ir Britų Kolumbijos. Vilkakojės auga šlapiose vietose, mėgsta pavėsį. Labiausiai mėgsta augti pelkėtose pievose ir šlapiuose miškuose. Virgininė vilkakojė yra Europoje išplitusios paprastosios vilkakojės giminaitė. Abu augalai veikia panašiai, tačiau stipresnio poveikio yra Virgininė vilkakojė.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslais yra naudojama antžeminė augalo dalis ir žiedai. Vaistinė medžiaga gali būti naudojama šviežia arba džiovinta.
Veikliosios medžiagosPagrindinė veiklioji vilkakojės medžiaga yra litosperminė rūgštis. Tačiau joje yra ir daugiau nenustatytų rūgščių. Šios rūgštys mažina skydliaukę stimuliuojančio hormono bei tiroksino kiekius. Jos taip pat trukdo skydliaukės antikūniams prisijungti prie skydliaukės audinio ląstelių. Būtent todėl virgininė vilkakojė gali būti naudinga sergantiesiems hipertireoze ir Greivso liga. Vilkakojės sudėtyje taip pat yra tanino rūgšties, riebalinių rūgščių, kartumynų, lykopino ir flavono glikozidų.
Naudojimas medicinoje
Tradiciškai virgininė vilkakojė buvo naudojama kosulio slopinimui bei kaip raminanti priemonė. Šiuo metu augalas vartojamas dėl savo skydliaukės veiklą slopinančių savybių. Virgininė vilkakojė gali būti naudinga sergantisiems vidutinio laipsnio skydliaukės hiperaktyvumu. Virgininės vilkakojės veikia raminančiai, stabdo kraujavimą, skatina širdies veiklą, slipina skydliaukės veiklą ir mažina glikemiją. Virgininės vilkakojės preparatais taip pat bandoma gydyti cukraligę. Tačiau šio augalo populiarumas nėra labai didelis. Istoriškai jos buvo tyrinėtos dėl kraujavimą stabdančių savybių ir kažkada buvo įtrauktos į JAV farmakopėją. Šiuo metu augalo vartojimas yra labai ribotas. Virgininė vilkakojė dažniau dedama į vaistažolių mišinius skirtus skydliaukės hiperfunkcijos gydymui. Čia ji neretai derinama su citrinine melisa (Melissa officinalis) ir kietagrūdžiu(Lithospermum ruderale).
Vigininės vilkakojės vartojimo formos
Džiovintos vilkakojės gali būti vartojamos arbatos pavidalu. Taip pat yra išleidžiamų ir vilkakojės tinktūrų.
Dozavimas
Vokietijos farmakopėja rekomenduoja virgininę vilkakoję vartoti po 1-2 g džiovintos žolės per dieną.
Virgininės vilkakojės tinktūros gali būti vartojama ne daugiau kaip 1-2 ml per dieną.
Pašalinis vilkakojų poveikis Skydliaukės veikla – Kadangi augalas veikia skydliaukės funkciją, vieniems be gydytojo priežiūros šio augalo preparatais gydytis nepatariama. Virgininės vilkakojės preparatai slopina skydliaukės funkciją bei mažina cukraus kiekį kraujuje. Virgininių vilkakojų sąveika su kitais vaistais- Skydliaukės veiklą reguliuojantys preparatai – Virgininės vilkakojės preparatai slopina skydliaukės funkciją ir mažina cukraus kiekį kraujyje.
- Cukraus kiekį reguliuojantys preparatai – Jie gali sąveikauti su skydliaukės veiklą bei cukraus kiekį reguliuojančiais vaistais.
- Nėštumas ir maitinimas krūtimi – Virgininės vilkakojės preparatų negalima vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims ir mažiems vaikams.
- Hipotireozė – Virgininės vilkakojės preparatų negalima vartoti sergantiems hipotireoze.
- Cukraligė – Sergantieji cukralige turėtų pasitarti su gydytoju dėl šios vaistažolės vartojimo.