Žyma: Vaistinės česnakūnės veikliosios medžiagos

Augalas – Vaistinė česnakūnė

Lotyniškas pavadinimas – Alliaria petiolata,  A. officinalis Bieb.

Sinonimai – Garlic Mustard Hedge Garlic, Jack-by-the-hedge, Knoblauchsrauke

Šeima – Bastutinių (Brassicaceae)

Augalo aprašymas

Vaistinė česnakūnė  yra dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Ji išauga iki 20-100 cm. Česnakūnės  stiebas yra status, tvirtas, briaunotas, prie pagrindo yra apaugęs baltais, ilgais, atsilošusiais arba žemyn nulinkusiais plaukeliais. Vaistinės česnakūnės lapai yra pliki, pamatiniai ilgakočiai, karbuoti, stiebiniai trumpakočiai, širdišku pamatu, nelygiai dantyti, nusmailėjusia viršūne. Žydi česnakūnė smulkiais, baltais, stieboviršūnėje susitelkusiais žiedais. Pražįsta anksti pavasarį ir žydi  nuo balandžio iki birželio, o kartais ir iki pat liepos mėnesio. Sėklas sunokina liepos-rugpjūčio mėnesiais. Česnakūnės vaisiai yra ankštaros. Jų sėklos yra pailgos, raukšlėtos, tamsiai rudos. Augalas dauginasi sėklomis.

Česnakūnės nėra retos. Jos auga šviesiuose lapuočių miškuose ir krūmuose, upių slėniuose, miškų pakelėse ir aikštelėse, žvyrynuose, ūksmėtose vietose, šiukšlynuose, parkuose. Yra medingos. dažnas. Augalo lapas sutraiškytas ir patrintas kvepia česnaku. Česnakūnė yra Europos gyventoja. JAV ir Kanadoje paskelbta invaziniu ir ekologinei sistemai kenksmingu augalu.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui naudojamos česnakūnės šaknys,  lapai o kartais ir žiedai.Šaknys yra kasamos anksti pavasarį, lapai skinami augalams žydint. Lapai skinami visą vasarą, jos  sėklos renkamos visiškai sunokusios.

Vaistinė česnakūnė yra valgoma. Nedideliais kiekiais jos virtus lapus galima dėti į padažus ar salotas. Maltos česnakūnės sėklos naudojamos kaip prieskonis. Suomiai jos lapų dedama į salotas. Kaukazo gyventojai česnakūnes vertina kaip prieskoninį augalą. Vaistinės česnakūnės lapai primena česnakų kvapą ir skonį, tik ne tokie aitrūs. Anglijoje česnakūnės šaknys tebėra  vartojamos vietoje garstyčių arba krienų. Prancūzai augalo šaknimis mėgsta paskaninti  sriubas.

Iš augalo taip pat išgaunami geltonos spalvos dažai.

Veikliosios medžiagos

Česnakūnės šaknyse yra baltymų, angliavandenių, eterinių aliejų. Eteriniuose aliejuose yra heterozido, sinigrino, kuris vandenyje virsta į aglikoną, taip pat alil izotiocianatų. Lapuose taip pat gausu vitamino C, karotino, flavonoido aliarozido. Sėklose yra net iki 30 proc. aliejaus, taip pat eterinio garstyčių aliejaus, mineralinių ir kitų medžiagų.

Naudojimas medicinoje

Vaistinė česnakūnė nuo senovės naudota kaip antiseptinė, žaizdas gydanti, stimuliuojanti, atsikosėjimą gerinanti ir šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.

Liaudies medicinoje vaistinė česnakūnė  taip pat buvo naudojama žaizdoms, nudegimams ir votims gydyti. Naudota ir kraujui valyti, išprakaitavimui,  bei kaip profilaktinė priemonė nuo skorbuto.

Pašalinis vaistinės česnakūnės poveikis– Nenustatytas.

Vaistinės česnakūnės sąveika su kitais vaistais – Nenustatyta

Kada vaistinės česnakūnės preparatų vartoti negalima – Augalas mažai ištyrinėtas, duomenų trūksta.