Augalas – Taukė vaistinė
Vaistinė taukė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 40–100 cm aukščio. Taukės šaknys yra ilgos, storos, šakotos, juodu paviršiumi, baltu vidumi. Šakniastiebis juodas ir trumpas. Taukės stiebas yra storas, tuščiaviduris, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai dideli, šiurkštūs, pailgai kiaušiniški, galuose nusmailėjantys, apatiniai lapai yra kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žydi taukės violetiniais, kartais baltos spalvos žiedais, kurie yra sukrauti viršūnėse, nusvirusiuose žiedynuose–suktukuose. Žydėjimo laikotarpis gegužės–rugsėjo mėnesiai. Vaisius – skeltavaisis, skylantis į 4 blizgančius juodus riešutėlius.
Taukės yra paplitusios visoje Lietuvoje. Jos auga palei sodybas, patvoriuose, drėgnose pievose. Mėgsta derlingas ir drėgnas dirvas. Taukių yra priskaičiuojama virš 25 rūšių. Jos išplitusios Viduržiemio jūros pakrantėse, Europoje ir Rytų Azijos kraštuose.
Gydymo tikslams yra naudojamos taukių šaknys (Simphyti radix; Radix Symphyti). Jos yra kasamos vėlai rudenį (spalio–lapkričio mėnesiais) arba anksti pavasarį (kovo–balandžio mėnesiais). Nuvalomos ir nuplaunamos šaltu vandeniu. Storesnės šaknys skeliamos išilgai ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje ne aukštesnėje 50 ºC temperatūroje. Išdžiovintos šaknys gerai lūžta, juodu paviršiumi, balsvu vidumi.
Taukių lapai sudėti į kompostą pagreitina komposto fermentavimosi procesą.
Veikliosios medžiagos
Taukių šaknyse yra daug minkštinančių ir priešuždegimiškai veikiančių gleivių – net iki 30 % gleivių. Taip pat yra iki 6,5 % rauginių medžiagų, apie 0,29–0,32 % alkaloidų ( svarbiausi iš jų yra alantoinas, laziokarpinas, konsolidinas, cinoglosinas), iki 3 % asparagino, dervų, baltymų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų. Alantoinas veikia priešuždegimiškai yra stiprus antioksidantas. Jo taukės lapuose yra iki 13,000 ppm, o šaknyse iki 6,000–8,000 ppm. Yra taukėje ir kafeinės rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas, neuroprotektorius bei slopina uždegimus. Taukės lapuose yra rozmarininės rūgšties, kuri veikia antibakteriškai, slopina uždegimus taip pat naikina virusus ir yra antioksidantas bei neuroprotektorius. Rasta taukėse ir pirolizidino alkaloidų, bei sieros turinčių amino rūgščių – cisteino ir metionino. Deja taukėse taip pat yra daug hepatotoksiškai veikiančių medžiagų – pirolizidinų alkaloidų simfitino, intermedicino, echimidino, simlandino, likopazamino.
Apie 1960 ir 1970 metus iš taukės lapų buvo madinga spausti sultis ir dėti jų į ,, žaliuosius“ kokteilius. Šios praktikos šiai dienai atsisakyta. Laikoma, kad taukės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu, gleivinančiu, ląstelių regeneraciją skatinančiu poveikiu, gydo kaulų lūžius, greitina jų suaugimą.
FarmakokinetikaPirolizidino alkaloidai patekę per burną yra šalinami su šlapimu. Su šlapimu yra pašalinama 50–80% PA. Per odč jie beveik neabsorbuojami.
Naudojimas medicinoje
Taukėse esantis alantoinas skatina ląstelių dalijimąsi ir greitina gijimą. Todėl ji nuo seno yra vartojama nudegimams, žaizdoms, patempimams, sumušimams, suternkimams, raumenų plyšimams, venų išsiplėtimams, reumatinėms ligoms, kaulų lūžiams bei parodontozei gydyti. Kaulų lūžiams gydyti taukės preparatai vartojami tik išoriškai ir tik tol, kol kremzlinis audinys užpildys lūžio tarpu.
Tradiciškai taukės vartotos kaip sutraukianti, žaizdų gijimą skatinanti, minkštinanti priešuždegiminė priemonė. Senovėje vartotos skrandžio ir žarnyno opų gydymui, taip pat esant gerklės ir virutinių kvėpavimo takų sudirginimo reiškiniams.
Liaudies medicinoje geriamaisiais taukės preparatais gydytos plaučių ligos, bronchitas, plaučių tuberkuliozė, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė . Šaknyse esančios gleivės apsaugo virškinimo traktą nuo mechaninių pažeidimų ir cheminių dirginimų. Taukės nuoviras veikia raminamai, palengvina atsikosėjimą. Tačiau taukės preparatų vartojimo į vidų derėtų atsisakyti, nes jie veikia hepatotoksiškai ir kancerogeniškai bei mutageniškai. Taukės preparatų taip pat negalima vartoti išoriškai ant pažeistos odos. Taukės preparatai turi būti vartojami ne ilgiau kaip 4–6 sav. per metus.
Šiai dienai taukės preparatų vartojimas yra smarkiai susiaurėjęs. 2001 metais JAV FDA pateikė rekomendacijas, kuriose nerekomendavo taukės vartojimo į vidų dėl jose esančių pirolizidinų alkaloidų hepatoksinio poveikio. Yra aprašyti 4 dokumentuoti veno-okliuzinės ligos išsivystymo atvejai vartojant taukę. Reikėtų žinoti, jog taukės šaknyse minėtų alkaloidų yra daugiau nei lapuose. Senuose lapuose jų daugiau nei jaunuose. Taukės lapų arbatose yra maždaug 1/3 visų augale randamų alkaloidų dalis. Aoie 199o metus daug amerikiečių naudojo maisto papildus su taukėmis, bei ,, žaliuosius koktelius“ į kuriuos buvo dedama taukių. Tačiau veno- okliuzinę ligą galima nustatyti tik atliekant kepenų biopsinį tyrimą. Spėjama, jog taukės vartojimo mada sukėlė daug subklinikinių atvejų, tačiau pastarieji nebuvo diagnozuoti dėl gyventojų įpročių. Vartojant taukės preparatus išoriškai, nuodingieji alkaloidai beveik neabsorbuojami, todėl išoriniam vartojimui skirtų preparatų gali būti pardavime net tose šalyse, kur jų vartojimas į vidų yra uždraustas. Tuo tarpu herbologai dėl taukės vartojimo į vidų ginčijasi. Šiai dienai geriau vadovautis sveika nuovoka ir vengti taukę vartoti vidun.
Taukės vartojimo formos
Yra vartojami taukės užpilai ir nuovirai bei tepalai.Vokietijoje ir Šveicarijoje yra taukės tinktūrų, kuriose nėra pirolizidinų alkaloidų. Jos yra žymimos „PA free“, tačiau jose vis tiek aptinkamos milijoninės pirolizidinų alkaloidų dalys. Laikoma, kad tokias tinktūras vartoti vidun galima.
Dozavimas
Arbatos ( iš džiovintų lapų) – traidciškai vartotos taip: 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų, užpilami verdančio vandens stikline ir paliekami 30-40 minučių kad pritrauktų. Geriama iki 1/2 stiklinės 2 kartus per dieną. Galima gerti tik labai trumpą laiką. Šiai dienai nerekomenduotinos.
Taukės lapų tinktūra (PA-free tincture, 1:5; 65% alkoholio): 10 – 20 lašų (0.5–1 ml) iki 3 kartų per dieną.
Išoriniam vartojimui skirti taukės preparatai: Vokietijos farmakopėja išoriškai leidžia per dieną suvartoti ne daugiau kaip 100 mcg taukės preparatų, o gydymo laikas neturėtų viršyti 4 – 6 savaičių per metus.
Pašalinis taukės poveikis
Taukė yra nuodinga. Į vidų gali būti vartojama tik gydytojui paskyrus. Tuomet reikia būti atsargiems ir griežtai laikytis dozavimo.
Kancerogeninis, mutageninis poveikis – Taukėse esančios veikliosios mežiagos veikia kancerogeniškai, mutageniškai ir hepatotoksiškai. Taukės sąveika su kitais vaistais- Saldymedis – Vienas tyrimas atliktas su laboratoriniais gyvūnais leidžia manyti, jog PA toksiškumą galima sumažinti kartu vartojant gliciriziną arba gliciretinę rūgštį ( veikliosios saldymedžio mežiagos ).
- Eukaliptas – Taukės toksiškumą didina kartu vartojami eukalipto preparatai.
Kada taukės preparatų vartoti negalima
- Ilgalaikis vartojimas – Taukės preparatų negalima vartoti ilgą laiką dėl hepatotoksinio poveikio.
- Nėštumas ir maitinimas krūtimi – Taukės preparatų negali vartoti nėščios ir maitinančios motinos bei maži vaikai.
- Kepenų ir kiti susirgimai – Taukės preparatai nevartotini sergant kepenų ligomis, taip pat prasidėjus kaulėjimo procesams, esant alergijai ir onkologinių susirgimų metu.
- Odos pažeidimai -Taukės preparatų negalima tepti ant pažeistos odos. Nenaudotini durtinių žaizdų priežiūrai – nes sugyja žaizdos paviršius ir nėra užtikrinamas žaizdos drenažas.
Liaudiški receptai su taukėm
Taukės nuoviras
2 valg. šaukštai smulkintų taukės šaknų užpilami stikline verdančio vandens, 20–30 min ir viskas pakaitinama vandens vonelėje. Kai atvėsta, nukošti. Dedami kompresai ant sumušimų, kaulų lūžių vietų, skaudančių sąnarių.