Augalas – Salieras valgomasis
Augalo aprašymas
Valgomasis salieras yra dvimetis augalas, išaugantis iki 30-100 cm aukščio. Jo šakniavaisis yra storas, verpstiškas, su geltonai baltu ar rusvu akytu minkštimu. Saliero stiebas žalios spalvos, tiesus, su išilgine vagele. Jis labai šakotas. Saliero lapai susitelkę į stiebelius, plunksniški. Salieras žydi baltos spalvos žiedais, susitelkusiais į žiedynus. Vaisiai- sėklos. Salierai žydi nuo vasaros vidurio iki pat rudens – liepos- rugsėjo mėnesiais.
Salierai yra dauginami sėklomis arba daigais. Geriausiai jie auga dirvoje, kurioje prieš tai augo kopūstai, agurkai, bulvės. Salierus sėjami kartu su grūdinėmis kultūromis 2 ar 3 centimetrų gylyje. Juos galima sėti ir pavasarį ir rudenį. Vasaros metu juos reikėtų tręšti bent 3-4 kartus.
Valgomasis salieras žmonijai gerai pažįstama daržovė. Salierus augino senovės egiptiečiai, graikai bei romėnai. Antikos laikais salierai buvo auginami kaip dekoratyvūs ir vaistiniai augalai. Graikijoje salierų vainikais vainikuodavo sprotinių varžybų nugalėtojus, o jų lapais švenčių dienomis puošdavo šventyklas ir namus. Manoma, kad valgomojo saliero tėvynė yra Viduržemio jūros šalys. Senovės Indijos, Tibeto, Egipto bei Kinijos gydytojai salierais gydydavo onkologines ligas ir vidaus organų susirgimus. Juose daug mikroelementų ir mineralų, todėl nuo seno salierai vertinami kaip dietinis produktas, skatinanti širdies ir kraujagyslių veiklą, gerinantis medžiagų apykaitą, palaikantis reikalingą mineralų pusiausvyrą.
Naudojamos augalo dalys
Gydymo tikslams yra renkami salierų lapai ir šaknys, Salierų lapai yra pjaunami lieos- birželio mėnesiais, jų sėklos yra renkamos rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais, o šaknys yra kasamos antrųjų metų rudenį.
Salierų lapai gydymui renkami tik dideli, juos galima rinkti beveik visą augalo vegetacijos laikotarpį. Jie džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Saliero sėklos renkamos tik antraisiais metais.
Maistinė salierų vertė
Salierį šaknys yra yra malonaus kvapo bei salstelėjusio ir šie tiek karstelėjusio skonio. Kulinarijoje yra naudojamas visas augalas- sėklos, šaknys, lapai bei stiebai. Salierus galima valgyti ištisus metus- naudoti šviežius ir džiovintus stiebus bei lapus. Salierų šaknys tinka sriuboms, troškintiems bei sūdytiems patiekalams. Salierų stiebai ir lapai nepamainomas sriubų ingredientas. Jie taip pat pagerina pupelių, baklažanų, bulvių ir jūros patiekalų skonį. Džiovinti salierai ir jų sėklos yra dedami į prieskonių mišinius. Jie tinka mėsos, paukštienos, žuvies ir grybų patiekalams pagardinti.
Veikliosios medžiagos
Salierų šaknyse yra iki 10 – 20% sausųjų medžiagų, iš jų 2-4% cukrų, 1-2,5 % baltymų, eterinių aliejų, asparagino, manito, gleivių, kalio, kalcio, fosforo ir natrio druskų, rūgštynių rūgšties, šiek tiek vitaminų B1, B2, B bei PP. Valgomųjų salierų lapuose yra daug vitamino C- iki 110 мg % , karotino, vitaminųA, В1, В2,B6, РР,E, K taip pat kalio, kalcio ir fosforo. Salierų lapuose yra flavonoidų ir furanokumarinų, taip pat rūgštinių rūgšties. Salierai yra puikus dietinis produktas, turintis pakankamai daug ląstelienos. 100 g salierų stiebų yra tik 16 cal.
Pagrindinės veikliosios medžiagos
Eteriniai aliejai ( iki1.5–3%) iš jų- limonenas (60–70%), ftalidai ir beta-selinenas
Kumarinai
Furanokumarinai (bergaptenas)
Flavoniodai (apiinas)
Salierus nuo seno rekomenduoja naudoti nutukusiems ir neurozėmis sergantiems asmenims. Salierai pasižymi žvalinančiu poveikiu. Jie tinka sergantiesiems inkstų ligomis, esant skausmingoms mėnesinėms, kai reikia skatinti šlapimo išsiskyrimą, taip pat užkietėjus viduriams. Šlapimą varančiu poveikiu pasižymi salierų sultys. Salierai taip pat sureguliuoja virškinimo organų veiklą, skatina apetitą, padeda užgyti sunkiai gyjančioms žaizdoms. Naudingi ir varginant lėtiniam vidurių užkietėjimui- jie nebloga vidurius laisvinanti priemonė. Nuo seno salierai naudojami podagros, artritų gydymui. Smulkintus salierų lapus galima dėti ant žaizdų ir pūlinių. Iš salierų taip pat yra gaminami šlapimą varantys vaistai. Manoma, jog salierai gerina inkstų veiklą ir padeda šarminti organizmo terpę. Jie gali būti naudingi esant šlapimo pūslės uždegimui, sergant astma ir bronchitu.
Pagrindinis poveikis
Antireumatinis
Slopina vidurių pūtimą
Malšina spazmus
Skatina diurezę
Mažina arterinį kraujosūdį
Dezinfekuoja šlapimą
Veikia priešuždegimiškai
1970 -1980 metais atliktų tyrimų metu buvo patvirtinta, jog eteriniai salierų aliejai veikia centrinę nervų sistemą raminančiai.
1995 metais indų mokslininų atlikti tyrimai patvirtino, kad salierų sėklos pasižymi kepenis apsaugančiu poveikiu.O jų ištraukos taip pat gali padėti mažinat lipidų kiekį kraujuje.
2013 metais Irane atlikti tyrimai patvirtino, jog salierų sėklos mažina arterinį kraujospūdį.
Salierų vartojimo formos
Yra vartojami džiovinti salierų lapai ir šaknys, salierų sultys, jų užpilai.
Dozavimas
Salierų Sultys
Šviežių salierų sultys yra geriamos po 1 ar 2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.
Salierų užpilas
2 valgomuosius šaukštus susmulkintų salierų šaknų užpilkite 1 stikline šalto vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite. Šio antpilo patariama gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.
Pašalinis salierų poveikis- Alergijos – Salierai gali sukelti alergines reakcijas, ypač jeigu yra alergija skėtinių šeimos augalams.
- Inkstai – Salierai gali sudirginti inkstus.
- Arterinis kraujospūdis – Vartojami didelėmis dozėmis salierai gali sumažinti arterinį kraujospūdį.
- Gimdos susitraukimai – Vartojami didelėmis dozėmis salierai gali skatinti gimdos susitraukimus.
Salierai gali sąveikauti su kraujo krešėjimą reguliuojančiais vaistais.
Kada salierų preparatų vartoti negalima- Nėštumas – Salierų negali vartoti nėščios ir maitinačios motinos bei maži vaikai.
- Inkstų susirgimai – Salierų negali vartoti sergantieji inkstų akmenlige ir ūmiais inkstų susirgimais.