Klausos sutrikimai skirstomi taip:
- Konduktyvus klausos sutrikimas
- Neurosensorinis klausos sutrikimas
- Centrinis klausos praradimas
- Anacusis arba visiškas klausos praradimas
Jis atsiranda sužeidus išorinę arba vidurinę ausį. Esant šiam pažeidimui garsas negali patekti į vidinę ausį. Negirdimi oru sklindantys garsai, tačiau garsai, kuriuos perduoda kaulai yra girdimi gerai.
Kokios dažniausios konduktyvaus klausos sutrikimo priežastys?
Konduktyvus klausos sutrikimas dažniausiai atsiranda po vidurinės ausies uždegimų, kurių metu gali prakiurti ausies būgnelis. Iki šeštojo gimtadienio beveik 80% visų vaikų bent kartą perserga vidurinės ausies uždegimu. Dauguma tokių uždegimų praeina be ilgalaikių pasekmių, tačiau rimti uždegimai gali sukelti laikiną klausos sutrikimą, įtakojantį vaiko kalbos raidą. Jei uždegimai užsitęsia, galimi negrįžtami vidurinės ausies pažeidimai, sukeliantys nuolatinį klausos sutrikimą.
Antrąja konduktyvaus klausos sutrikimo priežastimi gali būti pažeistas plaktukas, priekalas ar kilpelė ar kitos anomalijos išorinėje ar vidurinėje ausyje.
Neurosensorinis klausos sutrikimasNeurosensorinis klausos sutrikimas atsiranda tada, kai pažeidžiami sraigėje esančios plaukuotosios ląstelės ir klausos nervas. Šiuo atveju negirdimi ir oru ir kauliniu audiniu sklindantys garsai. Sraigėje esančios ląstelės nebegali garso vibracijų paversti elektroniniais signalais. Kai yra suardoma klausos nervo struktūra, todėl signalai nebepasiekia smegenų.
Neurosensorinio klausos sutrikimo priežastys:
- Neurosensorinis klausos sutrikimas gali atsirasti po infekcinės ligos, kuria persirgo mama nėštumo metu. Didesnė šio klausos sutrikimo rizika yra neišnešiotiems kūdikiams.
- Šis klausos sutrikimas gali būti paveldimas ir pasireikšti nuo gimimo ar vėliau vaikystėje.
- Kai kurios vaikų infekcinės ligos gali sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą, pvz. meningitas, kiaulytė, raudoniukė.
- Stiprus garsas (pvz.,sprogimas) gali pažeisti vidinę ausį ir sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą. Klausa palaipsniui silpsta ilgai būnant triukšme.
Šiam klausos sutrikimui būdinga tai, jog smegenų kamieno atsakas į garsą yra išnykęsm tačiau otoakustinės ir sraigės funkcijos yra išlikusios.
AnacusisTai yra visiškas klausos praradimas.
Įgimtos klausos praradimo priežastys
- Genetiniai susirgimai ir sindromai ( Waardenburgo, Usher, kraniofacialinis sindromas)
- Šeiminis kurtumas (70–80% autosominis recesyvinis paveldimumas)
- Įgimta toksoplazmozė ir kitos infekcijos nėštumo metu- raudonukė, citomegalovirusas , herpes simplex, TORCH infekcija
- Pirmojo nėštumo trimestro metu buvo vartojami ototoksiniai vaistai
Įgyto klausos praradimo priežastys
- Genetiniai sindromai ( Alporto sindromas, Alströmo sindromas, neurofibromatozė)
- Meningitas ir encefalitas
- Neišnešiotumas
- Hiperbilirubinemija, dėl kurios buvo reikalingi kraujo perpylimai
- Anoksija gimdymo metu ( Vertinimas pagal Apgar skalę 0–3 per 5 minutes nuo gimimo)
Buvo vartojami ototoksiniai vaistai - Traumos
Klausos sutrikimo (netekimo, praradimo) laipsnis yra nustatomas pagal audiometrinio tyrimo duomenis.
| Klausos praradimo laipsnis | Decibelai kai garsas nebegirdimas |
| Nežymus | 16–25 |
| Lengvas | 26–40 |
| Vidutinis | 41–65 |
| Stiprus | 66–95 |
| Gilus | 96 |
Nežymus klausos sutrikimas: Klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas: 26 – 40 decibelų.
Vidutinis klausos sutrikimas: Klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas: 41 – 55 decibelų.
Žymus klausos sutrikimas : Klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas: 56 – 70 decibelų.
Labai žymus klausos sutrikimas: 71 – 90 decibelų.
Gilus klausos sutrikimas (kurtumas): > 90 decibelų.
Klausos sutrikimo klasifikacija pagal Neimaną:
I laipsnio neprigirdėjimas 20-50 dB;
II laipsnio neprigirdėjimas 50-70 dB
III laipsnio neprigirdėjimas 70-80 dB
Kurtumas- daugiau nei 80 dB.
Susijusios problemosDažniausiai priklauso nuo to, kiek giliai yra pažeista klausa. Dažniausiai skaitymo sutrikimai. Šiems vaikams dažniau pasitaiko elgesio sutrikimai.
Pagal decibelus, girdimumo slenkstis yra 0 dB. Jei matuotume hercais, tai mes girdime nuo 20-20000 Hz.
Kai kalbame normaliai, garso dažnis yra nuo 250 iki 4000 Hz.
Tačiau prarasti 20-25 dB jau yra prastai.
Jei girdimumo slenkstis yra 40 dB, tai dar galima girdėti, kai yra kalba, tačiau jeigu labai klausomasi.
Jei yra prarandami 55 dB, tai žmogus girdės kažkokius garsus, bet jam bus sunku juos vertinti. Šiuo atveju galėtų padėti specialios priemonės. Jomis galima papildomai gauti apie 30 dB, kartais ir daugiau.
Jei klausos praradimas jau > 95 dB, tai galima girdėti labai didelius garsus –(pvaz. pneumatinio plaktuko0, tačiau ti bus suvokiama daugiau dėl vibracijos, o ne dėl paties girdimo triukšmo. Sakoma, kad daugiau nei 95 dB praradimas yra labai gilus.
Kai vertinama klausa, reikia išsiaiškinti tiek garso intensyvumą, tiek triukšmo dažnumą, nes gali būti, kad skirtingo dažnio garsai yra girdimi jiems esant skirtingo intensyvumo.