Glikopeptidai

Glikopeptidai

Glikopeptidams priskiriami

  • Vankomicinas
  • Telavancinas
  • Teikoplaninas

Šiuo metu dar yra kuriami du glikopeptidams priskiriami vaistai

  • Orivatancinas
  •  Dalbavancinas

Kuo ypatingi glikopeptidai?

Vankomicinas veikia Gr+ mikroorganizmus. Tačiau yra daug jam atsparių enterokokų štamų, ypač tarp  E. fecium enterokokųis . Jie netgi vadinami Vankomicinui rezistentiškais enterokokais (VRE).

Retai bet pasitaiko vankomicinui rezistentiškų stafilokokų, tačiau taip būna tikrai retai. Iš esmės Vankomicinas gerai gydo stafilokokų sukeltas infekcijas.

Telavancino struktūra skiriasi nuo vankomicino, todėl jis geriau veikia MRSA.

Glikopeptidų veikimo spektras

Gerai veikia: MSSA, MRSA, streptokokus, Clostridium difficile
Vidutiniškai veikia: enterokokus
Blogai veikia: visus Gr- mikroorganizmus

Pašaliniai glikopeptidų vartojimo reiškiniai

Vankomicinas pasižymi ototoksiniu ir nefrotoksiniu poveikiu. Nefrotoksinis poveikis atsiranda gydant didelėmis vankomicino dozėmis.

Skiriant vankomiciną taip pat gali išsivystyti  ,, raudono žmogaus sindromas”. Tai histamininio tipo reakcija, kurios metu pacientą pila karštis, jis būna raudonas, gali nukristi arterinis kraujospūdis. Ši reakcija nėra tikroji alerginė reakcija ir jos galima išvengti vankomiciną leidžiant labai lėtai. Papildomai galima skirti antihistamininių vaistų.

Telavancinas taip pat veikia nefrotoksiškai. Skiriant telavanciną taip pat gali pasikeisti skonio pojūčiai bei stebimas putotas šlapimas. Telavancinas taip pat gali sukelti ,,raudono žmogaus sindromą”.

Kaip dozuojami glikopeptidai?

Skiriant glikopeptidus siūloma matuoti vaisto koncentraciją prieš pat suleidžiant pakartotinę vaisto dozę. Manoma, jog  kuo didesnė ši dozė, tuo vaistas yra nefrotoksiškesnis.

Svarbu žinoti

Geriamas vankomicinas beveik nesirezorbuoja virškinamajame trakte. Todėl jis skiriamas viduriavimamas sukeltiems Clostridium difficile gydyti.

Jeigu vankomicinas yra leidžiamas į veną, žarnų spindyje jo koncentracija nėra pakankama, kad užmuštų C. difficile bakterijas.

Jeigu vankomicino koncentracija prieš suleidžiant kartotinę dozę yra per didelė, pirmiausia reiktų išsiaiškinti ar tyrimas buvo paimtas teisingai. Jeigu buvo taip, tai  rekomenduojama  didinti laiko tarpą tarp vaisto skyrimo.

Vankomicinas veikia stafilokokus, tačiau MSSA jis veikia silpniau nei beta laktamai. Jeigu pacientui nustatyta MSSA, gydymui siūloma naudoti nafciliną arba cefazoliną.

Jau yra pradėti fiksuoti vankomicinui rezistentiškų stafilokokų atvejai. Todėl šį vaistą reikia skirti tik gerai apgalvojus.

Bakterinis telavancino poveikis pasireiškia greičiau nei vankomicino. Tačiau kad šis vaistas yra kliniškai efektyvesnis už vankomiciną, duomenų nepakanka.

Kokias ligas gydo glikopeptidai?

Vankomicinas yra pirmo pasirinkimo vaistas gydant MRSA sukeltas infekcijas. Jis taip pat tinka empriniam gydymui kai yra įtariama MRSA infekcija, bei bendruomenėje įgytos pneumonijos gydymui. Vankomicinas taip pat tinka kitų Gr+ mikroorganizmų sukeltų infekcijų gydymui, jeigu pacientas yra alergiškas beta laktamų grupės antibiotikams

Telavancinas rekomenduojamas tik odos ir jos priklausinių infekcijų gydymui.Nes jis veikia vankomicinui atsparias šių mikrobų formas.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *