Pagyvenę žmonės ir vaistai- ką turėtų žinoti jaunas gydytojas
Šiek tiek farmakologijos
Pagyvenę žmonės yra jautresni skiriamiems vaistams nei jaunesnio amžiaus pacientai. Štai kodėl taip yra:
Su amžiumi vaisto įsisavinimas organizme keičiasi. Kodėl? Su amžiumi kinta absorbcija ir metabolizmas, dėl to vaisto koncentracija organizme gali būti didesnė.
Vyresnio amžiaus pacientų grupėje vaisto pasiskirstymo tūris taip pat yra didesnis, nes riebalinio audinio masė šiame amžiaus tarpsnyje yra didesnė nei raumeninio audinio masė.
Vaisto ekskrecija silpnėja, nes atitinkamai vyresniame amžiuje silpnėja inkstų ir kepenų funkcijos.
Dėl anksčiau minėtų poveikių, keičiasi ir vaistų farmakodinamika. Stiprėja kai kurių vaistų poveikis- ypač benzodiazepinų ir opiatų.
Kaip skirti vaistus vyresnio amžiaus pacientui?
Pagyvenusiems žmonėms vaistus reikėtų skirti atsižvelgiant į jų būklę.
Pradėti vaistų skyrimą mažesnėmis dozėmis – dažniausiai tik 1/2 rekomenduojamos dozės ir palaipnsniui ją didinti iki normalios gydyomosios dozės. Taisyklė čia yra paprasta – ,, Pradėk lėtai- gydyk lėtai“. Jeigu terapinės vaisto dozės pacientas netoleruoja- bandykite ją sumažinti. Daugelis vyresnio amžiaus pacientų gauna gydomąjį atsaką į subterapines vaisto dozes.
Bet koks nemalonus įvykis visų pirma turėtų būti vertinamas kaip susijęs su skiriamais vaistais- kol nėra įrodyta priešingai.
Visada būtina įvertinti ar naujai paskirtas vaistas nesukėlė naujų nemalonių reiškinių ar simptomų. Automatiškai neskirkite naujų vaistų, kad koreguotumėte paskirto vaisto pašaliį poveikį.
Kiekvieną kartą peržiūrėkite koks gydymas yra skiriamas jūsų pacientui. Atkreipkite dėmesį ar jam nėra skiriami antipsichotiniai vaistai- ypač jeigu pacientas yra gydomas stacionare ir krenta. Šie vaistai yra dažniausia kritimų priežastis slaugos namuose.
Atminkite, jog gydymo klaidų galimybė dramatiškai padidėja, jeigu pacientas yra gydomas daugiau kaip 3 preparatais. Vyresnio amžiaus žmonės neretai sumaišo panašiai atrodančias tabletes, jiems sunku atskirti vardinį vaistą nuo generinio vaisto pavadinimo ir taip toliau. Pasekmės- vaistų perdozavimas, apsinuojimai.
Vyresnio amžiaus žmonių tarpe dažna narkomanija. Jie neretai ilgus metus vartoja raminamuosius ( tokius kaip benzodiazepinai) arba stipraus poveikio nuskausminamuosius ar tiesiog antialerginius vaistus. Šie vaistai galėjo būti paskirti prieš daugelį metų nemigos, skausmo, ar nerimo gydymui ir po to nebuvo nutraukti.
Tokių vaistų negalima nutraukti staiga. Benzodiazepinus rekomenduojama nutraukti palaipsniui per 3-6 mėnesius, po to kai pacientui buvo paskirti vandenyje tirpstantys benzodazepinai ( pavyzdžiui oksazepamas, kuris pradeda veikti lėčiau, be to prie jo priprantama sunkiau).
Esant priklausomybei narkotinėms medžiagoms, pirmiausia reikia išsiaškinti kokia yra skausmo priežastis ( jeigu ji iš viso yra) ir bandyti skausmą malšinti nesteroidiniais priešskausminiais vaistais arba acetaminofenu.
Vyresnio amžiaus pacientams reikėtų venti ilgą veikimo pusperiodį turinčių narkotinių nuskausminančiųjų vaistų.
Taip pat reikia prisiminti ir apie savigydą. Beveik 75% vyresnio amžiaus žmonių vartoja vienokius ar kitokius maisto papildus, vitaminus ir žoleles. Paprastai jie nėra laikomi vaistinėmis medžiagomis ir dėl to renkant anamnezę šie preparatai tiesiog gali likti neaptarti.