Bakteriurija

Kas tai yra bakteriurija?

Bakteriurija- tai bakterijų buvimas šlapime. Ji yra šlapimo takų infekcijos požymis.

Bakteriurija gali būti simptominė- kai stebimi šlapimo takų infekcijos požymiai ir besimptominė –kai šlapimo takų infekcijos klinikinių požymių nėra.

Kada stebima bakteriurija?

Bakteriurija dažniausiai nustatoma  kai yra įvestas kateteris į šlapimo takus arba esant šlapimo takų infekciniams susirgimams.

Norint nustatyti bakteriuriją imamas imamas  sterilus šlapimo tyrimas, bei atliekamas šlapimo pasėlis. Šlapimo tyrimas steriliam ištyrimui imamas po to kai buvo išimtas senas kateteris ir įvedus naują kateterį į šlapimo takus.

Bakterijos gali patekti į šalpimo takus

  • įvedant kateterį,
  • pakilti kateteriu aukštyn į šlapimo takus kateterio vidiniu paviršiumi
  • arba patekti į šlapimo takus pro aplinkinius audinius.

Šį procesą joms palengvina ir tai, kad aplink kateterį ir ant šlapimtakių gleivinės susiformuoja biofilmas, prie kurio ir prilimpa bakterijos. Susiformavus apsauginei plėvelei- biofilmui, bakterijos mechaniškai nenuplaunamos žemyn su šlapimo srove, ir yra gerai apsaugotos nuo antibiotikų, kurie paprastai skiriami infekcijos gydymui. Netgi esant ypatingai kokybiškai ligonio priežiūrai, nuo 3 iki 10 procentų ligonių su įvestu į šlapimo takus kateteriu išsivysto bakteriurija.

Kuo pavojinga bakteriurija?

Esant bakteriurijai 10 -25 ligonių išsisvysto šlapimo takų infekcijos reiškiniai. Kai kuriems ligoniams gali išsivystyti sepsis. Pasitaiko, kad esant ilgalaikei kateterizacijai išsivysto grybelinė šlapimo takų infekcija.

Šlapimo takų infekcija moterims gali išsisvystyti ir praėjus kažkiek laiko po kateterio ištraukimo.

Rizikos faktoriai šlapimo takų infekcijai išsisvystyti
  • Kateterizacijos trukmė
  • Moteriška lytis
  • Diabetas
  • Uždaros sistemos atvėrimas
  • Neoptimalios aseptinės technikos naudojimas
Klinikiniai  šlapimo takų infekcijos požymiai ir simptomai

Esant įvestam kateteriui į šlapimo takus, šlapimo takų infekcijos klinika gali pasireikšti neįprastai.

Ligoniai gali skųstis nuovargiu, bendru silpnumu, karščiavimu, nugaros skausmais, apetito išnykimu.

Gali būti stebimas karščiavimas ir sepsio reiškiniai, sutrikusi sąmonės būklė, sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, tachinpnėja.

Esant kateterio užsikišimams ar užsilenkimams, šlapimo pūslės akmenligei ir periurinarino trakto infekciniams susirgimams šlapimo takų infekcija gali vystytis labai greitai.

Neretai bakteriurija stebima esant  ūmaus spielonefrito ar lėtinio pielonefrito reiškiniams.

Diagnostika

Atliekamas sterilaus šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis.

Tyrimas atliekamas visiems pacientams, kuriems gresia sepsis, t.y.:

  • Sergantiesiems  granuliocitopenijomis
  • Pacientamas po organų transplantacijos ir gydomiems imunosupresiniais vaistais
  • Nėščioms moterims
  • Pacientams  po urologinės operacijos

Įtarus bakteriemiją (bakterijų buvimą kraujo srovėje), atliekami kraujo kultūros tyrimai.

Šlapimo tyrimas imamas tik sterilia adata ir atliekamas tik aseptinėmis sąlygomis.

Piurija (pūlingas šlapimas) gali būti bakteriurijos prognostinis požymis, tačiau šis tyrimas ne visuomet patvirtina šlapimo takų infekciją ar bakteriemiją.

Moterims , kurioms buvo pašalintas kateterijas, sterilus šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis turi būti atliekamas visuomet per  48 valandas  po kateterio pašalinimo. Tyrimą privalu atlikti neatsižvelgiant į tai ar yra klinikiniai ligos požymiai, ar jų nėra.

Bakteriurijos gydymas

Esant simptominei bakteriurijai gydoma antibiotikais.

Paprastai gydymui  skiriami fluorochinolonai. Gydymas taikomas 14 d.

Gydant atsižvelgiama į šlapimo pasėlio ir kraujo pasėlio tyrimų duomenis.

Moterims su asimptomine bakteriurija ir vyrams, kuriems neseniai buvo pašalintas kateteris, gydymas turi būti taikomas atsižvelgiant į šlapimo pasėlio rezultatus.

Bakteriurijos profilaktika

  • Vengti kateterizacijos ir bet kokių invazinių procedūrų.
  • Kiek galima anksčiau pašalinti šlapimo kateterį iš šlapimo takų.
  • Tobulinti aseptinės technikos įgūdžius ir optimizuoti aseptines procedūras
  • Naudoti tik uždaras šlapimo drenažo sistemas.
  • Rutininės šlapimo takų kateterio  keitimo procedūros nerekomenduojamos.

Profilaktinis antibiotikų skyrimas yra abejotinas. Fluorokinolonų skyrimas gali nežymiai sumažinti bakteriurijos reiškinius esant šlapimo takų infekcijos simptomams. Yra duomenų, jog naudojant furazonu impregnuotus kateterius traumatologiniams pacientams, bakteriurija pasireikšdavo rečiau.

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *