Tyrimo pavadinimas – amoniakas ( NH3, ammonia)
Amoniakas susidaro skylant baltymams virškinamajame trakte. Jis gali buti aptinkamas prarijus kraują, kai prasideda stemplės ezofaginių venų kraujavimas. Pats didžiausias amoniako kiekis susiformuoja žarnyne, veikiant bakterijoms. Šiek tiek amoniako susidaro inkstuose. Kepenyse amoniakas metabolizuojamas iki šlapalo. Inkstuose amoniakas sudaromas sintezuojant gliutaminą inkstų kanalėliuose. Paprastai amoniakas kepenyse paverčiamas į šlapalą ir išskiriamas su šlapimu. Esant kepenų pakenkimams, amoniakas aptinkamas kraujyje. Pasiekus toksines amoniako koncentracijas, vystosi smegenų pakenkimai – enecefalopatija. Atitikimo tarp amoniako kiekio kraujyje ir smegenų pakenkimo nėra.
Amoniako kiekis kraujyje tiriamas norint išsiaiškinti kepenų pakenkimus. Ypač esant smegenų pakenkimo reiškiniams: sujaudinimui, mieguistumui, komai, rankų drebėjimui. Jis taip pat gali būti naudingas siekiant įvertinti sunkių kepenų susirgimų, pvz. cirozės gydymo efektyvumą.
Amoniako tyrimas paprastai atliekamas siekiant:
- paremti klinikinę hepatinės encefalopatijos diagnozę;
- esant neaiškios kilmės encefalopatijai;
- diagnozuojant Reye sindromą (tuomet GOT, GPT – norma, PT pailgėjęs, bilirubino – norma).Esant Reye sindromui, amoniako tyrimas gali būti atliekamas norint išsiaiškinti kepenų pakenkimo eigos prognozę.
- diferencijuojant kraujavimą iš virškinamojo trakto
- siekiant atmesti Reye sindromą.
- Amoniako tyrimas taip pat būtinas jeigu pacientui skirtas padidinto kaloringumo intraveninis maitinimas.
Šio tyrimo trūkumai
- esant hepatinei komai, amoniako koncentracija kartais gali būti normos ribose;
- Reye sindromas tik 80% atvejų pasireiškia hiperamonemija;
- amoniako koncentracijos padidėjimas nėra susijęs su ligos prognoze
- nedidelės prakaito priemaišos nuo odos paviršiaus labai iškraipo tyrimo rezultatą.
Esant padidėjusiems amoniako kiekiams ar jo požymiams (pvz. sujaudinimo reiškiniams), pacientui būtina skirti gydymą laktulioze. Laktuliozė sumažina amoniako gamybą žarnyne.
Tiriamas – serumas
Tyrimą siunčiant į laboratoriją jį būtina transportuoti ant ledo.
Pasiruošimas tyrimui
- Pacientas privalo nevalgyti 8 val prieš tyrimą. Galima gerti vandenį.
- Prieš tyrimą negalima mankštintis ir rūkyti.
Imama 5 ml kraujo į levandos spalva uždengtą mėgintuvėlį (su EDTA). Tai ypač jautrus tyrimas, kurio rezultatai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Mėgintuvėlis naudojamas šiam tyrimui turi būti laikomas ant ledo.
Amoniako norma kraujyje
- Suaugusieji : 15–45 mcg/dL (11–32 μmol/)
- Vaikai : 40–80 mcg/dL (28–57 μmol/L )
- Naujagimiai : 90–150 mcg/dL (64–107 μmol/L )
Amoniako kiekis kraujyje padidėja, kai yra
- Ūmus bronchitas
- Azotemija
- Cirozė
- Cor pulmonale
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto
- Širdies nepakankamumas
- Naujagimių hemolizinė liga
- Hepatinė encefalopatija
- Kepenų nepakankamumas
- Hiperalimentacija
- Leukemija
- Pericarditis
- Plaučių emfizema
- Inkstų nepakankamumas
- Reye sindromas
- Vartojamas heparinas
- Vartojami kai kurie diuretikai – furozemidas
- Vartojamas acetazolamidas
- Vartojama valproinė rūgštis
- Esencialinė hipertenzija
- Piktybinė hipertenzija
- Vartojamas neomicinas
- Vartojamas tetraciklinas
- Vartojamas difenhidraminas
- Vartojamas izokarbazinas
- Vartojamas traniciprominas
- Vartojamas heparinas
- Vartojama laktuliozė
Amoniako tyrimo rezultatus gali įtakoti
- Rūkymas
- Intensyvi fizinė veikla
- Dieta su pernelyg dideliu arba su pernelyg mažu baltymų kiekiu
- Tyrimo rezultatai gali padidėti jeigu vartojamas
- -Alkoholis
- -Acetazolamidas
- -Diuretikai
- -Heparinas
- -Narkotinės medžiagos
- -Valproinė rūgštis
Vartojant šiuos vaistus amoniako kiekis kraujyje sumažėja
- Neomicinas
- Tetraciklinas
- Difenhidraminas
- Izokarbazidas
- Fenelzinas
- Tranilciprominas
- Heparinas
- Laktuliozė