Kaulų scintigrafinis tyrimas

 

 Tyrimo reikšmė

 

Kaulų scintigrafinis tyrimas dažniausiai atliekamas norint nustatyti ar yra vėžio metastazių kauluose. Jis taip pat naudojamas  kaulų būklės sekimui sergant degeneraciniais kaulų susirgimais. Šis tyrimas taip pat naudingas diagnozuojant kaulų lūžius pacienams, kurie skundžiasi pastoviais kaulų skausmais, kai rentgeninis ištyrimas buvo nepakankamai informatyvus. Diagonzavus kaulų scintigrafinius pokyčius, ligoniui paprastai atliekamas gilesnis ištyrimas, nes kaulų scintigrafiniai pokyčiai nėra specifiniai tam tikrai ligai. Šio tyrimo metu diagnozuojamas tik radioaktyvių medžiagų kaupimasis kaulų audinyje. Tačiau kodėl šios medžiagos kaupiasi kauluose, galima pasakyti tik atlikus tyrimus skaneriu.

Atliekant kaulų scintigrafinį tyrimą pacientui  į veną suleidžiama radioaktyvios medžiagos (dažniausiai technecio -99m). PO 1 arba 3 valandų su scintiliacine kamera išmatuojamas kaulų radioaktyvumas. Duomenis perduodami į kompiuterį ir atsakymas pateikiamas kaip dviejų išmatavimų pilkas paveikslėlis. Paprastai kauluose stebimas maždaug vienodas radionuklidinės medžiagos kaupimasis, išskyrus tas vietas kur vyksta kaulo augimas (kaulo epifizio plokštelėse). Tos vietos, kur yra padidėjęs radioaktyvios medžiagos kaupimasis, matomos kaip labai tamsios dėmės ir vadinamos karštais taškais. Karšti taškai taip pat gali būti uždegiminėse vietose (esant artritui, kaulų lūžiams, osteomielitui arba augliams). Vietos, kuriose radioaktyvi medžiaga nesikaupia, vadinamos šaltaisiais taškais.Šis tyrimas yra labai informatyvus . Jis parodo pakitimus kauluose anksčiau nei tokie tyrimai kaip paprastas rentgeninis tyrimas ar KT. Kaulų scintigrafija atliekama tiriamajam gulint ant nugaros. Skenavimo kamera lėtai slinkdama išilgai paciento kūno, nuskenuoja visą žmogaus skeletą. Pati kamera neskleidžia jokios radiacijos. Pacientas skenavimo metu turi ramiai gulėti.  Pats kaulų skenavimas užtrunka apie 30-40 minučių.Tyrimo metu pacientas paprastai nejaučia jokių nemalonių pojūčių. Jonizuojančiojo spinduliavimo dozė, kurią gauna tiriamasis, yra labai nedidelė, todėl jo sveikatai ji žalos nedaro.

Norma

Normalus radioaktyvaus audinio kaupimasis kauluose.

Tai verta žinoti:

• Pacientą privalu stebėti dėl galimų alerginių reakcijų tyrimo metu. Jos pasitaiko retai, tačiau yra galimos. Pacientą reikia stebėti dėl bėrimų, patinimo ir anafilaksijos reiškinių.
•  Jeigu maitinančai motinai reikia atlikti kaulų scintigrafinį tyrimą, ji negali maitinti kūdikio tol, kol iš jos kūno nebus pašalintos radioaktyvios medžiagos, – t.y. apie 3 dienas.
• Po kaulų scintigrafinio tyrimo 24 -48 valandas negalima planuoti jokio radionuklidinio tyrimo.
• Kol iš paciento organizmo nepasišalino radioaktyvios medžiagos, jo šlapimo tirti negalima.

Kontraindikacijos tyrimui

• Nėštumas
• Vaisingo amžiaus moteris šis tyrimas atliekamas tik per mėnesines arba 12 -14 dienų nuo pirmosios paskutiniųių mėnesinių dienos. Tai daroma siekiant išvengti galimo vaisiaus apšvitinimo.
• Maitinimas krūtimi
• Tyrimas neatliekamas pacientams, kurie negali kooperuoti dėl amžiaus, protinės būklės, skausmo ar kitų būklių.

Pasiruošimas tyrimui

• Pacientą privalu informuoti apie tyrimo eigą.
• Jam turi būti paaiškinta, jog tyrimo metu reikės ilgokai gulėti ant apžiūros stalelio ir jam gali būti nemalonu atliekant radioaktyvios medžiagos injekciją.
• Viso tyrimo metu pacientas privalo išbūti nejudėdamas.
• Pacientui turi būti išaiškinta, jog radioaktyvių medžagų dozės naudojamos tyrimo metu nėra didelės.
• Tyrimui atlikti turi būti gautas paciento sutikimas.
• Pasiruošimas tyrimui nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

• Į periferinę veną suleidžiamas radionuklidas (pvz. 99m Tc).
• Pacientas privalo išgerti nuo 4 iki 6 stiklinių vandens tarpe tarp vaistų suleidimo ir kaulų tyrimo. Šis skystis palengvina radioaktyvios medžiagos, kurios neįsisavino kaulai, pašalinimą.
• Priklausomai nuo tyrimo tikslo, kaulų tyrimas gali būti atliekamas tuoj pat  po medžiagos suleidimo ir po to dar kartą po  1-2 arba 3 -4 valandų (jeigu tiriama dėl infekcinių pojyčių) arba tyrimas atliekamas po 3 -4 valandų nuo radioaktyvios medžiagos suleidimo.
• Prieš atliekant kaulų tyrimą, pacientas privalo nusišlapinti.
• Prieš atliekant šį tyrimą pacientas turi nusiimti diržą bei papuošalus, ir it kišenių išsiimti metalinius daiktus.
• Pacientas guldomas ant nugaros ant apžiūros stalo.
• Scintiliacinė kamera įtaisoma virš paciento kūno.
• Priklausomai nuo tiriamos kūno zonos, pacientas gali būti apverstas kniūpsčias arba paguldomas šonu.
• Injekcijos vietą privalu stebėti dėl paraudimo ir patinimo.
• Po tyrimo pacientą reikia skatinti gerti, kad būtų kuo greičiau pašalintos radioaktyvios medžiagos iš kūno.
• Pacientą reikia perspėti, jog per visą laikotarpį, kol iš jo kūno pasišalins radioaktyvios medžiagos, jam negalima atlikinėti šlapimo tyrimų (dėl personalo apšvitinimo pavojaus).
• Pats kaulų skenavimas užtrunka apie 30-40 minučių, po tyrimo pacientas paprastai išleidžiamas  į namus.

Slauga po tyrimo

Pacientui reikia gerti daug vandens, kad, kad radioaktyvioji medžiaga kuo greičiau būtų pasišalinta iš organizmo su šlapimu ir išmatomis. (Radioaktyvioji medžiaga visiškai iš organizmo pašalinama per 1–2 dienas).

Kartais pacientai po tyrimo gali  jausti galvos skausmą ar šleikštulį. Taip pat jiems  gali pradėti kaitinti ar deginti tą vietą, kur buvo sušvirkšta radioaktyviosios medžiagosa.

Tyrimo rezultatų vertinimas

Kaulų pokyčiai stebimi, kai yra šios sąlygos

• Kaulų nekrozė
• Kaulų augliai
• Degeneracinis artritas
• Kaulų lūžiai
• Metastatiniai kaulų susirgimai
• Osteomielitas
• Pageto liga
• Pirminiai kaulų augliai
• Inkstų kilmės osteodistrofija
• Reumatoidinis artritas

Tyrimo rezultatai gali būti netikslūs, esant šioms sąlygoms

• Bet koks paciento judesys tyrimo metu gali pakeisti tyrimo kokybę.