Kraujo grupės nustatymas

Tyrimo pavadinimas – Kraujo grupės nustatymas

Sinonimai – Kraujo tipavimo tyrimai  (ABO grupės nustatymas, ABO typing, ABO Red Cell Groups,  Rh-Typing, Rh grupės nustatymas, Type and Crossmatch, T & C, Type and Screen)

Tyrimo reikšmė

Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus  esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų. Pvz. Jeigu asmuo turi B kraujo grupę, ant jo eritrocitų paviršiaus yra yra B grupės antigenai. Jeigu žmogaus kraujo grupė yra O, tai reiškia, kad jo eritrocitai antigenų neturi.

Iškilus kraujo perpylimo būtinybei  privalu žinoti, jog donoro kraujas tiks recipientui ir nesukels alerginių transfuzijos reakcijų. Kad tai būtų galima atlikti, gydytojas turi būti tikras, jog donoro kraujo kūneliai neturi antigenų kurie galėtų sukelti šias reakcijas, o recipiento kraujyje nėra antikūnių, kurie galėtų susijungti su ant donoro kraujo kūnelių esančiais eritrocitais. Pvz. Žmogaus turinčio AB kraujo grupę kraujyje antigenų nėra, todėl toks pacientas gali būti vadinamas universaliu recipientu, t.y. jam teoretiškai galima perpilti bet kurios grupės kraują. Tuo tarpu turinčių O kraujo grupę žmonių kraujyje yra anti-A  ir anti- B antikūnių, todėl šiam žmogui galima perpilti tik O grupės kraują, kuriame nėra jokių antigenų. Žmonės, kurių kraujo grupė yra O neretai vadinami universaliais donorais, nes  ant jų eritrocitų nėra antigenų, todėl teoriškai mąstant, jų kraują galima perpilti visiems recipientams, nes perpilant tokį kraują neturėtų būti transfuzinių reakcijų.

 Šiuo metu manoma, jog pacientui galima perpilti tik tos pačios grupės kraują. 
Kraujo grupė

O

A

B

AB

Antigenai ant eritrocitų

Nėra

A

B

AB

Antikūniai kraujyje

Anti-A

Anti-B

Anti-B

Anti-A

Nėra

Kokios kraujo grupės kraują galima perpilti šiam pacientui (pacientas yra recipientas)

O

A, O

B, O

A, B, AB, O
Kuriems pacientams galima perpilti šios grupės kraują (pacientas yra donoras šiai kraujo grupei) A, B, AB, O

A, AB

B, AB

AB

Kas yra Rh faktorius?

 Nustatant kraujo grupę prieš numatomą kraujo perpylimą taip pat privalu nustatyti Rh faktorių . Kartais šis faktorius dar vadinamas D faktoriumi. Tai antigenas, kuris buvo atrastas tiriant Rhesus rūšies beždžionėlių kraują. Kiekvien0 žmogaus kraujas gali būti arba Rh + arba Rh-. Tai reiškia , kad ant Rh + kraują turinčio žmogaus eritrocitų yra Rh antigenas, o jo kraujyje nėra šį antigeną  surišančių antikūnių. Jeigu žmogaus kraujas yra Rh-, jo eritrocitai neturi Rh antigeno, tačiau jo kraujyje yra Rh antigeną  surišančių antikūnių. Jeigu toks žmogus buvo sensibilizuotas Rh + krauju, jis gali susidurti su rimtomis problemomis ateityje.

Rh- kraujo grupę turintys vyriškos lyties asmenys dažniausiai sensibilizuojami perpilant kraują. Rh- kraujo grupę turintys moteriškos lyties asmenys dažniausiai sensibilizuojami perpilant Rh+ kraują arba nėštumo metu, jeigu jų vaisiaus kraujas yra  yra Rh+.

Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu.  Jeigu moters kraujo grupė yra Rh-, o jos partnerio kraujo grupė yra Rh+, kūdikis gali būti Rh+. 

Neretai moterims nėštumo metu atliekamas netiesioginis Kumbso ( Coombs)mėginys,kuris nustato antikūnius prieš Rh antigeną. Jeigu Coombs (Kumbso mėginys) yra teigiamas,tiriant toliau nustatomas Rh antikūnių titras. Nėštumo eigoje šis tyrimas kartojamas. Jeigu tyrimas buvo neigiamas  nėštumo pradžioje ir nepakito vėliau, laikoma, jog rizikos vaisiui nėra. Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh– gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu. Taip vystosi naujagimių hemolizinė liga arba dar kitaip vadinama eryhtroblastosis fetalis.Kad taip neįvyktų,šioms moterims 3 nėštumo trimestro metu profilaktiškai skiriamas gydymas imunoglobulinais-RhoGAM-u. Šie imunoglobulinai slopina motinos antikūnių produkciją prieš Rh+ antigenus.

 Gydymas  RhoGAM-u turėtų būti skiriamas visoms Rh- moterims, jeigu manoma, jog yra transplacentinės hemoragijos grėsmė . Tokia hemoragija gali įvykti jeigu atliekama choriono gaurelių biopsija, amniocentezė, esant savaiminiams abortams arba buvus abortams, arba gimdymo metu.
Jeigu pacientui perpilamas netinkamos grupės kraujas, jo kraujyje esantys antikūniai atakuojai perpilamo kraujo eritrocitų paviršiuje esančius antigenus. Pvz. Jeigu asmeniui turinčiam A grupės kraują yra perpilamas B grupės kraujas, jo kraujyje esantys antikūniai prieš B grupės antigenus atakuos perpilamo kraujo eritrocitus, turinčius B antigeną. To pasėkoje vystysis hemolizinė transfuzinė reakcija, dėl kurios recipientui gali išsivystyti inkstų nepakankamumas ir net mirtis. Kad  būtų išvengta tokių reakcijų, prieš numatomą kraujo perpylimą tiriamas ir donoro ir recipiento kraujas, kad būtų užtikrintas kraujo grupių atitikimas. Paprastai atliekami 2 tyrimai: kraujo tipavimas ir kryžminių reakcijų nustatymas -“type and crossmatch” bei tipavimas ir skrininigas – “type and screen”.
Kraujo tipavimo ir kryžminių reakcijų nustatymo metu nustatoma ir donoro ir recipiento  ABO kraujo grupė ir Rh kraujo tipas. Po to atliekamas neteisioginis Kumbso mėginys su recipient ir donoro kraujo pavyzdžiais. Esant reikalui gali būti tiriami ir specifiniai antikūniai. Atlikus šiuos mėginius, recipiento ir donoro kraujo pavyzdžiai yra sumaišomi- atliekama kryžminė reakcija. Jeigu sumaišius šiuos kraujo pavyzdžius jokia reakcija neįvyko, laikoma, jog donoro kraują galima perpilti recipientui.
 Kraujo tipavimo ir skriningo reakcijų metu nustatoma ABO kraujo grupė ir Rh grupė, bei atliekamas netiesioginis Kumbso (Coombs)  mėginys . Šio tyrimo metu donoro ir recipiento kraujo mėginiai nemaišomi .Šis tyrimas atliekamas tik tada, jeigu numatomos procedūros metu kraujo perpylimo galimybė yra nedidelė arba esant neatidėliotinos medicininės  pagalbos sąlygoms.

Verta žinoti
  •  JAV Prevencinės Tarnybos Darbo grupė (USPSTF) rekomenduoja atlikti Rh(D) kraujo tipo ir antikūnių tyrimą atlikti visoms nėščioms moterims pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir skirti intervencinį gydymą Rh(D) imunoglobulinu, jeigu tam yra būtinybė. 
  • Norint išvengti galimų klaidų , užsienio klinikose prieš nustatant kraujo grupę ir kryžmines kraujo reakcijas, ant paciento riešo uždedama speciali atpažinimo apyrankė. Duomenys užfiksuoti ant šios apyrankės turi būti sutikrinti su duomenimis, kurie yra ant kraujo produktų skirtų perpylimui.
  • Neretai prieš perpilant kraują reikalaujama, jog tyrimo rezultatus įvertintų 2 sveikatos apsaugos darbuotojai. Taip pat 2 darbuotojai turėtų patikrinti, jog pacientui skirtas reikalingos kraujo grupės kraujas.

Norma

Kraujas atitinka (nėra antigenų – antikūnių reakcijų tarp recipiento ir donoro kraujo pavyzdžių).

Pasiruošimas tyrimui
  • Pasiruošimas nereikalingas, badauti nereikia.
  • Kraujo mėginys turi būti paimtas prieš skirant Dextrano tirpalą.
Tyrimo paėmimo tvarka

Imama 10 ml kraujo į levandos spalvos kamšteliu uždengtą mėgintuvėlį (mėgintuvėlyje yra EDTA).

Tyrimą įtakojantys veiksniai
  • Įvykus kraujo mėginio hemolizei, tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.
  •  Jeigu prieš imant kraujo tyrimą pacientui buvo skirtas Dekstranas arba IV kontrastinės medžiagos, tyrimo rezultatai gali būti netikslūs .

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *