Parestezijos

Kas yra parastezijos?

Parestèzija [ para… + gr. aisthēsis — pojūtis, jutimas] yra tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių tariamas jutimas. Pacientai parestezijas apibūdina kaip galūnės tirpimą, dilgčiojimą, niežėjimą išilgai periferinio nervo kamieno. Parestezijos dažniausiai yra neskausmingos. Jeigu pojūčiai yra skausmingi ir nemalonūs- tokie jutimai yra vadinami dizestezijomis.

Parestezijos gali vystytis palaipsniui ar atsirasti staiga. Jos gali būti laikinos arba pastovios trukmės. Parestezijos yra daugelio nervų ligų požymis. Jos taip pat gali atsirasti lėtinių sisteminių susirgimų pasėkoje arba dėl kokios nors medžiagos ar vaisto vartojimo. Parestezijos gali būti parietalinės smegenų skilties, gumburo ,šoninio nugarinio gumburo laido, nugaros ar periferinių nervų pažeidimo ar dirginimo požymis.

 

Dažniausios parestezijas sukeliančios priežastys yra šios  1.Nervų sistemos susirgimai 

• Išsėtinė sklerozė
• Gijano Bare (Guillain-Barré) neuropatija

 2. Maisto medžiagų deficitas 

• Tiamino deficitas
• Vitamino B12 deficitas
• Folinės rūgšties deficitas

 3. Nugaros smegenų arba periferinių nervų spaudimo reiškiniai   4.Vartojami tam tikri vaistai 

• Izoniazidas
• Litis ir ličio preparatai
• Aukso preparatai
• Cisplatina
• Hidralazinas
• Amitriptilinas
• Sulfonamidai
• Amiodaronas
• Metronidazolis
• Dapsonas
• Disulfiramas
• Cloramfenikolis

 5. Apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis 

• Apsinuodijimai švinu
• Apsinuodijimai arseno junginiais
• Apsinuodijimai cianidais
• Apsinuodijimai gyvsidabriu
• Apsinuodijimai organiniais fosforo junginiais

 6. Endokrininiai susirgimai 

• Cukrinis diabetas
• Miksedema

 7.Lėtinis alkoholizmas   8. Sarkoidozė 

 9. Augliai   10.Infekciniai susirgimai 

• ŽIV- HIV
• Laimo liga
• Juostinė pūslelinė, Herpes
• Raupsai
• Difterija

 11. Paveldimos neuropatijos 

• Charcot-Marie-Tooth sindromas ir pan.

Dažnesnės parestezijų priežastys

Ūmus arterijos užsikimšimas, ūmi arterijos okliuzija

Būdinga tai, kad parestezija išsivysto vienoje arba abiejose kojose. Priežastis- arterijos emobolija. Abipusės parestezijos gali atsirasti tuomet, kai yra jojantis embolas. Klinikai būdinga ir tai, kad parest. išsivysto staiga, abi galūnės yra šaltos. Klinikai būdinga galūnių parezė ir labai aštrus skausmas. Galūnės spalva pakinta- oda tampa marmuruota, ryškėja demarkacijos zona galūnės pažeidimo vietoje. Žemiau okliuzijos vietos pulsas neapčiuopiamas. Kapiliarų prisipildymo laikas prailgėja.

Obliteruojanti arteriosklerozė

Klinikai  taip pat būdingas protarpinis šlubavimas, pėduose ir pakinkliuose pulsas yra susilpnėjęs arba neapčiuopiamas. Pakenktoje galūnėje oda pabalusi, šalta. Gali būti parezė pažeistoje pusėje.

Artritas

Esant kaklinės stuburo dalies pakitimams gali būti jaučiamos parest. rankose ir pečiuose. Jeigu pažeidžiama liemeninė stuburo dalis, jutimo sutrikimai gali būti abiejose kojose ir pėdose.

Smegenų auglys

Jeigu auglys pakenkia sensorines parietalinės smegenų žievės zonas, gali išsivystyti centrolateralinė parestezija, kuri yra lydima agnozijos, apraksijos, agrafijos, homoniminės hemianopsijos ir propriorecepcijos išnykimo.

Beržero (Buerger’s ) liga

Yra rūkymo pasekmėje išsivysčiusi uždegiminė – okliuzinė periferinių kraujagyslių liga. Šaltyje pėdos atšąlą, tampa cianotiškos ir nejautrios. Vėliau jos parausta, pradeda dilgsėti, tampa karštos. Klinikai taip pat būdingas protarpinis šlubavimas, kuris sustiprėja įtampos metu. Būklė pagerėja ramybėje.

Cukraligė

Vystantis periferinėms neuropatijoms gali atsirasti parest. ir rankose ir pėdose. Dažniau būdingas deginimo jausmas. Klinikai taip pat būdingas bendras nuovargis, poliurija, polidipsija, polifagija, svorio kritimas, pastovi arba pasikartojanti anosmija.

Gijano-Barė ( Guillain-Barré ) sindromas 

Neretai prasideda praieinančiomis parestezijomis, kurias vėliau keičia raumenų silpnumas. Dažniausiai prasideda pėdose ir kyla į viršų, kol pasiekia rankų ir veido nervus. Bendras silpnumas gali didėti iki visiško paralyžiaus.

Galvos trauma

Po galvos sutrenkimo ar sumušimo gali išsivystyti vienpusės ar abipusės parestezijos, tačiau traumoms labiau būdingi sensoriniai deficitai.

Įstrigusi  tarpslankstelinio disko išvarža

Įstrigusis krūtininės, kaklinės ar liemeninės stuburo dalies išvarža gali komplikuotis parestezijomis išilgai pakenktų nugaros nervų.

Juostinė pūslelinė-  Herpes zoster

Neretai parest. yra juostinės pūslelinės pradžios požymis. Jos būna pakenktojo nugaros nervo dermatomo srityje. Po kelių dienų šiame dermatome išsivysto skausmingas, niežtintis ir deginantis pūslelinis bėrimas. Skausmas yra labai stiprus- aštraus, deginančio pobūdžio.

Hiperventiliacijos sindromas

Dažniausiai jį sukelia ūmus nerimas ar išgąstis. Hiperventiliacijai būdingos tranzitorinio pobūdžio parestezijos pėdose, rankose ir aplink burną.

Migreniniai galvos skausmai

Rankų, veido ir  aplink burną esančių audinių jutimo sutrikimai gali būti migrenos prodromas. Klinikai taip pat gali būti būdingos skotomos, hemiparezė, sujaudinimo reiškiniai, galvos svaigimas, šviesos baimė.

Išsėtinė sklerozė

Išsėtinei sklerozei būdinga nervų kamienų demielinizacija ir šoninio nugarinio gumburo laido sensorinės žievės pažeidimai. Parestezijoms būdinga tai, jog jos dažniausiai yra anksčiausiai pasireiškiantys ligos simptomai, kurie pradžioje gali būti tranzitorinio pobūdžio.

Periferinių nervų pažeidimai

Pažeidus periferinių nervų kamienus gali būti jaučiamos parestezijos. Tačiau trauminiams nervų pakenkimams būdingesnės dizestezijos inervuojamoje zonoje. Šios parest. gali būti trumpalaikės- atsiradusios tuoj po traumos, tačiau gali išlikti ir visam laikui.

Periferinė neuropatija

Periferinė neuropatija gali sukelti visų galūnių progresuojančias parestezijas. Klinikai taip pat būdingas raumenų silpnumas, gali vystytis vangūs raumenų paralyžiai ir atrofijos.

Pasiutligė

Būdingi jutimo sutrikimai, galūnės šaltumas ir stiprus niežulys įkandimo vietoje. Parestezijos šiuo atveju yra ligos prodromo požymis.

Reino (Raynaud’s ) liga

Šaltame ore ar esant įtampai pirštai pabąla , atšąla ir pamėlsta. Vėliau, kai įeinama į šiltą kambarį jie parausta ir jaučiamos parestezijos.

Traukuliai

Traukuliams kurie vystosi dėl parietalinės smegenų skilties pažeidimo būdingos lūpų, ir rankų bei pėdų pirštų parestezijos. Čia parestezija gali atsirasti kaip aura prieš prasidedant toniniams- kloniniams traukuliams.

Nugaros smegenų pažeidimai

Parestezija gali išsivystyti po to kai praeina spinalinis šokas. Jos gali būti vienpusės arba abipusės ir būti pažeidimo vietoje arba žemiau jos. Sensorinis ir motorinis deficitas priklauso nuo pažeidimo laipsnio.

Nugaros smegenų augliai

Būna ne tik parestezijam bet ir parezės, jutimų praradimas ir skausmas išilgai pakenkto nugaros smegenų segmento.

Insultas

Parestezijų atsiradimas kontralateralinėje pusėje stebimas rečiau nei sensoriniai ir motoriniai deficitai. Klinikai būdinga kontralateralinė hemiplegija, pakitusi sąmonės būklė ir homoniminė hemianopsija.

Tretinis sifilis

Kai parestezijas sukelia sifilis, jos yra dažnas, tačiau vėlyvasis ligos simptomas. Klinikai taip pat būdinga ataksija, proprioreceptorinių, temperatūrinių ir skausmo pojūčių išnykimas, giliųjų sausgyslių refleksų išnykiams, Argail- Robertsono vyzdžiai, išmatų ir šlapimo nelaikymas ir impotencija.

Laikinas ( tanzitorinis) kraujotakos nepakankamumas

Parestezijoms būdinga staigi pradžia. Dažniausiai pakenkiama viena ranka ar kuri nors izoliuota kūno dalis. Trunka dažniausiai apie 10 minučių. Kartu gali būti paralyžius arba parezė.

Į ką atkreipti dėmesį apžiūros metu?

Būtina išsiaiškinti viską apie šį ligonio nusiskundimą.

Kada sutriko jutimai?

Kokio jie yra pobūdžio?

Kur jie yra?

Kokie dar buvo papildomi pojūčiai- ar sutriko tik jutimai, ar yra/ buvo paralyžius, parezė?

Būtina pilnai išsiaiškinti buvusius ir esamus susirgimus- vilkligė, lėtiniai uždegiminiai susirgimai, sąnarių ligos. Ar buvo traumų? Ar buvo neseniai atliktų chirurginių operacijų, diagnostinių tyrimų, kurie galėjo pakenkti periferinius nervus?

Būtina įvertinti paciento neurologinę, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų ir metabolinę būkles.

Būtina įvertinti paciento sąmonės būklę, raumenų jėgą, sausgyslinius refleksus. Taip pat vertinami lietimo, vibracijos, temperatūros ir pozicijos jutimai.

Reikia įvertinti odos spalvą, temperatūrą ir apčiuopti pulsą periferijoje.