Endokrininės sistemos mikrostruktūra
Pagal cheminę sudėtį hormonai gali būti šios sudėties
- Amino rūgščių dariniai (Pvz. adrenalinas)
- Maži peptidai ( pvz. vazopresinas arba ADH)
- Baltymai (pvz. GH, Insulinas)
- Glikoproteinai (Pvz. FSH, TSH)
- Steroidai (Pvz.: Kortizolis, Estradiolis)
- Tirozino dariniai (Pvz.: Noradrenalinas, T4)
Hormonus sekretuojančių ląstelių požymiai
Skirtingus hormonus išskiria skirtingų ultrastruktūrinių tipų ląstelės.
I. Peptidus ir baltymus sekretuojančios ląstelės pasižymi šiomis savybėmis
- Didelis ir grubus endoplazminis retikulinis tinklas
- Didelis Goldžio aparatas
- Sekrecinės pūslelės (vezikulės)
II. Steoridinius hormonus sekretuojančios ląstelės pasižymi šiomis savybėmis
- Didelis ir lygus endoplazminis retikulinis tinklas
- Daug lipidinių vakuolių
Steroidiniai hormonai
Steroidiniai hormonai (t.y. lytiniai hormonai, antinksčių kortikosteroidai, vitaminas D) yra lipofiliniai. Jie netirpsta vandenyje. Kraujyje jie cirkuliuoja dažniausiai susijungę su baltymais. Patekę į ląstelę šie hormonai jungiasi su labai specfifiškais receptoriniais baltymais, esančiais branduolio citoplazmoje. Kai hormonas prisijungia prie baltyminio receptoriaus, susidaro hormono ir baltymo kompleksas, kuris pradeda veikti ląstelės branduolio viduje. Čia jis prisijungia prie hormoninį atsaką reguliuojančių DNR elementų ir skatina specifinių baltymų sintezę. Šie baltymai vėliau reguliuoja hormoninį poveikį.
Hormonai baltymai ir polipeptidai
Baltyminiai hormonai ir polipeptidai (pvz. gliukagonas ir insulinas) tirpsta vandenyje. Kraujo srovėje jie cirkuliuoja būdami savo laisvoje formoje. Jie nepatenka į ląstelės vidų, tačiau sąveikauja su receptoriais esančiais ląstelės membranoje. Taip jie tiesiogiai veikia ląstelės membraną ir veikia ląstelę per antrines signalo perdavimo sistemas (pvz.: gAMF, cGMF, C protein kinazę).