Perimenopauze vadinamas moters gyvenimo tarpsnis, kai moters organizme pradeda vykti įvairūs pokyčiai, kurių rezultatas yra menopauzė. Tai natūralus su hormonų pokyčiais organizme susijęs procesas, kurio metu moteris iš vaisingos virsta nevaisinga. Gydytojai laiko, kad perimenopauzė prasideda atsiradus pirmiesiems klinikiniams, biologiniams ir endokrinologiniams artėjančios menopauzės požymiais , kuriems būdingi vazomotoriniai simptomai ir nereguliarios mėnesinės. Šis periodas baigiasi praėjus 12 mėnesių po mėnesinių išnykimo.
Kada prasideda perimenopauzė- niekas negali pasakyti konkrečiai. Kiekvienai moteriai perimenopauzė gali prasidedėti skirtingu metu. Kai kurios moterys pastebi menstruacijų nereguliarumą, jau sulaukusios keturiasdešimties metų, o kitos dar tik įžengusios į ketvirtąją dešimtį. Dažniausiai perimenopauzė trunka nuo 2 iki 10 metų ir dažniausiai vyksta moteriai sulaukus 45 – 55 metų amžiaus. Perimenopauzės metu moteriškųjų hormonų estrogeno ir progesterono koncentracijos kraujyje gali labai stipriai svyruoti, todėl jos menstruacinis ciklas pradeda įvairuoti, – jis gali būti tai ilgas, tai trumpas. Kai kurių mėnesinių ciklų metu ovuliacija nevyksta.
Perimenopauzės metu vyksta įvairūs pokyčiai. Tai visiškai normalus kiekvienos moters gyvenimo periodas. Tačiau kai kurioms moterims jis gali prasidėti kiek anksčiau nei kitoms Laikoma, kad vidutinė perimenopauzės trukmė yra ketveri metai. Ji prasideda nežymiais pokyčiais ir baigiasi visišku menstruacijų išnykimu. Kai praeina 12 mėnesių, kurių metu moteriai nei karto neatsiradomėnesinės, laikoma, kad perimenopauzė baigėsi ir prasidėjo menopauzė
Kas paskatina perimenopauzę?Šiuo metu laikoma, kad perimenopauzę skatina
- Rūkymas
- Šeiminė ankstyvos menopauzės anamnezė
- Taikytas priešvėžinis gydymas
- Gimdos pašalinimas (histerektomija).
Perimenopauzė gali prasidėti nuo 2 iki 8 metų iki išsivystant menopauzei. Moters menstruacijų ciklas yra nereguliarus ir nenuspėjamas. Moters ciklo trukmė tai ilgėja, tai trumpėja, jų gausumas būna taip pat skirtingas, o kartais jų visai nebūna. Taip atsiranda menopauzei būdingų simptomų-naktinis prakaitavimas, karščio bangos, gali varginti nuotaikų kaita. Tokių priepuolių trukmė, dažnis ir sunkumas gali būti labai įvairūs. Neretai sutrinka miego ritmas. Šiuo periodu moteris dažnai būna dirglios, joms dažniau vystosi depresija. Šiuo gyvenimo tarpsniu granuliozinės ląstelės išskiria mažiau inhibino B, nes yra mažiau veikiančių folikulų. Dėl to didėja FSH hormono kiekis, ir tuo pačiu sumažėja progesterono kiekis kraujuje. Jis tampa pastoviai žemas. Tačiau estradiolio kiekis kraujyje ilgai išlieka normalus. Tik perimenopauzės pabaigoje pradeda svyruoti ir FSH ir estradiolio kiekiai. Laikui bėgant, dėk sumažėjusios estrogeno koncentracijos kraujyje makšties audinių elastingumas mažėja, lubrikuojančio transudato gaminama mažiau, todėl lytiniai santykiai gali tapti skausmingais. Mažėja ir šlapimo bei lytinių takų atsparumas infekcijoms, susilpnėjus tarpvietės raumenims gali vystytis šlapimo nelaikymas.
Retėjant menstruacijoms ir ovuliacijoms, pastoti tampa vis sunkiai. Tačiau tikimybė pastoti išlieka visos perimenopauzės metu. Perimenopauzės laikotarpiu taip pat gali sumažėti lytinis potraukis.
Perimenopauzės metu dėl hormoninių pokyčių keičiasi moters medžiagų apykaita. Svarbiausias pokytis yra mažėjantis kaulų tankis, dėl ko prasideda osteoporotiniai kaulų pokyčiai. Keičiasi riebalų apykaita, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje.
Perimenopauzės diagnostikos principai
Dažniausiai perimenopauzė yra diagnozuojama remiantis pacientės nusiskundimais. Konkrečių šią būklę pagrindžiančių tyrimų nėra. Paprastai išklausinėjama menstruacijų istorija, šeimos anamnezė ir įvertinami nusiskundimai.
Hormonų tyrimai nėra informatyvūs, nes hormonų kiekis kraujyje perimenopauzės metu gali stipriai svyruoti.
Perimenopauzės gydymo principai
Jeigu moteris patiria nemalonius simptomus, jai gali būti skirtas medikamentinis gydymas, kuris juos slopintų. Tam gali būti naudojami labai įvairūs vaistai: sisteminiai hormoniniai preparatai, vaginaliniai estrogenai, antidepresantai, gabapentinas. Į sisteminių hormoninių prepratų sudėtį dažniausiai įeina estrogenai. Šie preparatai gali būti skirtingų formų: tablečių, pleistrų, kremo pavidalo. Šie vaistai veiksmingai mažina karščio pliūpsnius ir gerina miegą. Vaginaliniai estrogenai, vartojami įvairiomis formomis į makštį, gydo makšties sausumą ir diskomfortą lytinės sueities metu. Antidepresantai, o taip pat ir gabapentinas, padeda kovoti su karščio pliūpsniais.
Perimenopauzės profilaktika
Perimenopauzė yra normalus reiškinys, todėl profilaktikos priemonių jai išvengti nėra.