Pesticidai – kas tai yra?
Pesticidai (lotynų kalboje – pestis – maras, liga + caedo – žudau) tai yragrupė cheminių medžiagų, kuriomis naikinami žemės ūkio ir miško kenkėjai, įvairios ligos.
Kasmet visame pasaulyje yra pasaulyje išpurškiama keli milijonai tonų pesticidų. Tik 1 procentas viso šio kiekio atlieka tiesioginę funkciją – naikina ligas ir kenkėjus, likę 99 procentai patenka į aplinką, nusėda dirvoje, vandenyje, o galiausiai yra sugeriami gyvų organizmų. Daugelį organizmų pesticidai veikia neigiamai, bet mums svarbiausia žmogaus sveikata.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sudarė tarptautinę cheminės saugos programą, į kurią įtraukė dešimt pačių pavojingiausių cheminių medžiagų, kurių sąraše yra ir pesticidai. Pesticidai pagal paskirtį, toksiškumą, poveikį organizmui, kilmę yra skirstomi net į 29 grupes.
Pesticidų klasifikacija
Pagrindinės 3 pesticidų klasės yra šios :
- Chloruoti angliavandeniliai (DDT ir jo analogai)
- Acetilcholinesterazės inhibitoriai ( karbamatai, organofosfatai )
- Botaniniai agentai (nikotinas, rotenonas, piretro alkaloidai )
Veikimo mechanizmai
1. Chloruoti angliavandeniliai (DDT ir jo analogai)
Tai patvarūs, sunkiai suyrantys, lipofiliniai junginiai, kurie yra linkę kauptis organizme ( jiems būdingas bioakumuliacinis efektas ).
Šie junginiai blokuoja nervinių kamienų natrio kanalėlius ir dėl to sukelia nesuvaldomus veikimo potencialų išlydžius. Šie išlydžiai kliniškai pasireiškia tremorais. Galūnių ir raumenų drebėjimas yra pirmasis apsinuodijimo chloruotais angliavandeniliais požymis. Vėliau gali vystytis traukuliai. Esant lėtinio apsinuodijimo reiškiniams gali vystytis piktybiniai augliai. Manoma, jog šie pesticidai didina krūties vėžio, smegenų vėžio ir sėklidžių vėžio riziką, tačiau duomenys dar nėra patvirtinti. Kadangi šių medžiagų skilimo pusperiodis yra labai ilgas, jų vartojimas yra apribotas tiek Europoje tiek JAV.
Medicininės pagalbos principai
Specifinių pagalbos priemonių nėra. Gydymas simptominis.
2. Cholinesterazių inhibitoriai
Karbamatai (aldikarbas ir karbarilis ) bei organiniai fosfatai ( dichlorvos, malathion, parathion) yra efektyvūs ir turintys trumpą gyvavimo pusperiodį junginiai. Jie yra naudojami labai plačiai.
Veikimo mechanizmai
Cholinesterazės inhibitoriai padidina muskarininį ir nikotininį cholinerginį aktyvumą. Apsinuodjimo klinika yra būdinga – vyzdžių susiaurėjimas, vyzdžiai gali būti susitraukę iki smeigtuko dydžio, prakaitavimas, seilėtekis, bronchospazmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. CNS sudirginimo reiškiniai iš pradžių, vėliau CNS slopinimo reiškiniai, fascikulinio tipo traukuliai, raumenų silpnumas ir paralyžiai. Dažniausiai mirties priežastis – kvėpavimo nepakankamumas.
Medicininės pagalbos principai
Muskarininiam poveikiui slopinti yra naudojamos didelės atropino dozės. Cholinesterazės veiklą atstato praksolidimas. Esant reikalui taikome mechaninė ventiliacija.
3. Botaniniai insekticidai
1. Nikotinas— nikotinas veikia nikotininius cholinoreceptorius. Veikimo mechanizmas – nervinio signalo perdavimo sutrikdymas, paralyžius ir CNS slopinimo reiškiniai. Gydymas yra tik simptominis ir palaikomasis.
2. Rotenonas— tai augalinis alkaloidas, kurio poveikyje vystosi virškinimo trakto nepakankamumas, konjunktyvitas ir dermatitas. Gydymas simptomatinis.
3. Pyretrumas— Dažniausias pažeidimas – kontaktinis dermatitas. Patekus į burną ir gleivines gali vystytis CNS sudirginimas, traukuliai ir periferinių nervų pažeidimai. Gydymas simptominis, esant reikalui taikomas prieštraukulinis gydymas.
Kas yra pesticidų cirkuliacijos grandinė?
Įvairūs sintetiniai organiniai junginiai praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje buvo aktyviai naudojami siekiant sunaikinti įvairius kenksmingus organizmus. Taip buvo teršiama atmosfera, dirvožemis, vandens šaltiniai, augalai, gyvūnai, maisto produktai bei ardoma natūrali biologinė pusiausvyra. Pesticidai gali išnaikinti naudingus vabzdžius (bites), gyvūnus (kiškius, vėžius) bei išugdyti atsparias įvairių kenkėjų padermes. Kai kurie pesticidai (lindanas, polichlorpinenas, aldridas, heksachloranas) yra labai atsparūs. Jų cirkuliacijos grandinė yra labai paprasta ir aiški: dirvožemis – vanduo – augmenija ir gyvūnija bei žmogaus organizmas.
Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai metams bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pesticidai, su maistu patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti apsigimimus bei sutrikdyti normalų apvaisinimą. Manoma, jog jie gali būti leukemijos, mielomos, sarkomos, smegenų auglių, kasos, krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio priežastimi. Lietuvoje yra užregistruotų trečios kategorijos fungicidų, herbicidų, insekticidų ir akaricidų, kurie gali sukelti vėžį. Tai „Zamir 400 EW“, „Candid“, „Calypso 480 SC“, „Envidor 240 SC“. Šios cheminės medžiagos padaro daug žalos žmogaus organizmui, negrįžtamai pažeidžia smegenis ir didina smegenų ligų, tokių kaip Alzheimerio, Parkinsono, grėsmę.
Dažniausiai apsinuodijimai pesticidais yra sezoninio pobūdžio, kai atšilus orams pradedama naudoti įvairias augalų apsaugos priemones.
Profilaktikos priemonės
Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos pesticidų grėsmės, neužteršti vandens telkinių, gruntinių vandenų bei dirvožemio, būtina atidžiai ir kruopščiai rinktis augalų apsaugos priemones. Jeigu yra būtina naudoti augalų apsaugos priemones, reikėtų vengti sveikatai pavojingiausių pesticidų.
Pesticidus naudoti reikia labai griežtai laikantis instrukcijoje ar etiketėje bei duomenų saugos lapuose nurodytų reikalavimų (nenaudoti augalų žydėjimo ir bičių aktyvaus maitinimosi metu, išlaikyti saugų atstumą nuo vandens telkinių ir panašiai).
Senesnius pesticidus reikia keisti naujesniais, efektyvesniais, tokiais, kuriuos galima naudoti mažesnėmis normomis, ir mažiau žalingais sveikatai.
Reikėtų neaudotii ir asmenines apsaugos priemones
- pirštines (nitrilo, butilo, latekso, netinka naudoti vienkartines medicinines),
- darbo drabužius (dulkėms nepralaidžius kombinezonus, chalatus ir įvairių tipų apraną, apsaugančią nuo skystų pesticidų poveikio),
- specialią avalynę (nepralaidžią skysčiams ir dulkėms),
- neperšlampamas prijuostes ( jos yra privalomos dirbant su beicais, ruošiant ar pilstant tirpalus),
- veido skydelius, akinius(ruošiant tirpalus, kurie dirgina akių gleivinę),
- kaukes ar respiratorius su filtrais (dirbant su lakiais pesticidų tirpalais).
Darbo metu yra būtina vengti kontakto su glevinėmis
- nevalgyti,
- negerti,
- nerūkyti
Baigus darbą būtinai reikia
- nusiplauti rankas pirštinių dar nenusimovus nuo rankų,
- nusiauti batus,
- nusivilkti apsauginius drabužius,
- nusiimti apsauginius akinius,
- nusiimti kaukes ar respiratorius,
- pagal instrukciją išvalyti visas asmens apsaugos priemones,
- nusiplauti rankas ir nusiprausti,
- asmeninius drabužius ir apsaugos priemones laikyti atskiroje, kitiems asmenims neprieinamoje vietoje.
Stengtis naudoti maistui tik natūralius, ekologiniuose ūkiuose išaugintus maisto produktus. Yra žinoma, kad pesticidų likučiai daugiausiai kaupiasi vaisių žievėje, todėl prieš valgant patariama visuomet ją nulupti.
Pajutus pirmuosius apsinuodijimo požymius (galvos skausmas, silpnumas, nuovargis, šleikštulys, prakaitavimas, viduriavimas, padidėjęs dirglumas) būtina kuo skubiau būtina kreiptis į gydytoją.