Raudonukė yra ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių padidėjimu. Tai vaikų susirgimas. Raudonukę sukelia RNR tipo virusas, priklausantis Togavirus šeimai.Infekcijos šaltinis yra sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai yra išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria ir keletą dienų iki, ir po bėrimo. Iš sergančiojo organizmo raudonukės virusas išsiskiria maždaug dvi savaites: iki 10 dienų prieš atsirandant bėrimams ir kelias dienas jau atsiradus išbėrimamas.
Raudonukė nėra sunki liga, bėrimas būna sunkiai pastebimas, todėl kartais žmonės ja perserga patys to nežinodami. Tačiau tokie asmenys aplinkiniams yra pavojingi kaip infekcijos šaltinis. Raudonukei imlūs yra visi: ir vaikai, ir suaugusieji.
Užkratas plinta oro lašiniu būdu. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju. Nėščios moterys, ypač dirbančios vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose), gali užsikrėsti nuo lengvomis, kartais net nepastebimomis raudonukės formomis sergančių vaikų. Raudonukė yra labiausiai pavojinga nėščioms moterims. Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu. Jeigu nėščia moteris susirgo raudonuke, būsimam kūdikiui gresia didelis apsigimimų pavojus.
Epidemiologija
Šiuo metu raudonukė nėra labai dažnas susirgimas, nes vaikai yra skiepijami MMR vakcina.
Klinika
Inkubacinis raudonukės periodas trunka 15-24 dienas. Vaikai ar suaugusieji ja perserga nesunkiai: 2–3 dienas karščiuoja, atsiranda bėrimas, kuris dažniausiai trunka nuo kelių valandų iki 2–3 dienų. Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, tačiau tai nėra patikimas diagnostikos požymis.
Karščiavimas
Sąnarių skausmai
Gerklės skausmai
Makulinis bėrimas
Komplikacijos vaisiui yra tuo dažnesnės, kuo ankstyvesnis yra nėštumas.
Vaisiaus komplikacijos
Širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimai
Akų apsigimimai, aklumas
Kurtumas
Mikrocefalija
Hepatitas
Trombocitopenija
Savaiminis persileidimas, priešlaikinis gymdymas
Ši yra liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo kūdikio apsigimimai yra sunkesni. Susirgus nėštumo pradžioje, dažnai įvyksta persileidimai. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra didesnė nei 80% tikimybė, kad šių moterų kūdikiai gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus akli ar kurti. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
Tyrimų planas
Pirmojo vizito pas akušerį ginekologą metu turėtų būti atliktas antikūnių prieš raudonukę tyrimas. Jeigu antikūnių nėra – moteris gali susirgti raudonuke.
Esant įgimtai infekcijai
- Izoliuojamas virusas iš šlapimo arba išmatų
Specifinio gydymo nėra. Taikomos nespecifinio gydymo priemonės.
Jeigu moteris neturi antikūnių prieš raudonukę ir yra nėščia, jai patariama vengti kontakto su sergančiaisiais.
Jeigu moteris nėra nėščia ir neturi antikūnių prieš raudonukę, jai rekomenduojama pasiskiepyti MMR vakcina. Kadangi ši vakcina yra gyva susilpninta vakcina, moterims siūloma vengti nėštumo 3 mėnesius po vakcinacijos. Šiuo metu ji turėtų naudoti kontraceptines priemones.
Jeigu motinos antikūnių titras yra labai ženas, po gimdymo jai rekomenduojama atlikti pakartotinę vakcinaciją.
Jeigu yra patvirtinta, jog moteris užsikrėtė raudonuke nėštumo metu iki 16 nėštumo savaitės, – rekomenduojama nutraukti nėštumą.
ProfilaktikaPatikimiausia apsisaugojimo nuo raudonukės priemonė yra raudonukės vakcinos skiepijimas. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vakcina yra skiepijama antraisiais gyvenimo metais, jos antroji dozė – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 metais.