Švinas
Švinas yra sunkusis metalas, kuris mūsų organizme neatlieka jokių naudingų funkcijų. Apsinuodijus švinu gali būti pažeisti kaulų čiulpai, kepenys, nervų sistema, inksta, virškinimo traktas ir lytiniai organai. Švinas yra vienas iš visame pasaulyje dažniausiai pasitaikančių aplinkos teršalų. Švino gali būti ore, vandenyje ir dirvoje, dumble, bei senuose statiniuose.
Ūmus apsinuodijimas švinu
Išsivysčiusiose šalyse ūmus apsinuodijimas neorganiniu švinu dabar pasitaiko gan retai. Benzinui švinas naudojamas kaip antidetonuojanti priemonė (tetraetilo švinas). 75 procentai esančio benzine švino kartu su automobilio išmetamomis dujomis patenka į aplinką ir ten pasilieka. Dažniausiai apsinuodijama švinu įkvepiant švino turinčių dulkių. Švinu taip pat gali apsinuodyti vaikai, žaizdami senuose namuose, kurių sienos buvo dažytos švino turinčiais dažais.
Ūmaus apsinuodijimo švinu požymiai yra: ūmiai atsiradę stiprūs pilvo skausmai,CNS sistemos pokyčiai: astenovegetacinis, toksinis, angiospazminis, neurasteninis, encefalopatinis sindromas. Esant ūmiai encefalopatijai mirtingumas yra didelis, tuojau įtarus apsinuodijimą švinu tuojau pat būtina pradėti gydymą chelatais.
Lėtinis apsinuodijimas švinu
Lėtinis apsinuodijimas neorganiniu švinu arna pliumbizmas pasitaiko dažniau. Šis apsinuodijimas dažniausiai pasireiškia periferinėmis neuropatijomis ( ypač būdinga sulenktas riešo sąnarys), anoreksija, tremoru, svorio praradimu ir virškinamojo trakto simptomatika.Lėtinei intoksikacijai švinu būdingas abipusis stipininis bei peties srities, rečiau – kojų nervų uždegimas (neuritas). Sutrinka šių raumenų motorika, susilpnėja jų jėga, ištvermė, susilpnėja arba išnyksta refleksai, vystosi raumenų atrofija, paralyžius. Lėtinei intoksikacijai švinu būdingi ir kaulo čiulpų pažeidimai – padaugėja bazofiliškai grūdėtų eritrocitų (daugiau kaip 1 %), periferiniame kraujyje padaugėja (5 % ir daugiau) retikulocitų. Hemoglobino ir eritrocitų keikis sumažėja. Anemija išsivysto tada, kai kaulų čiulpuose susikaupia tam tikra švino koncentracija: iš pradžių kraujyje pasirodo nesubrendusių eritrocitų, vėliau sutrinka ir hemoglobino sintezė, nes slopinamas geležies prisijungimas prie porfirino žiedo Lėtinio apsinuodijimo atveju padaugėja švino šlapime. Diagnozė patvirtinama tuomet, kai šlapime randama daugiau kaip 0,04 mg/l švino.
Lėtinis apsinuodijimas švinu pradedamas gydyti pirmiausia šalinant ligonį iš užkrėtimo židinio, po to taikomas gydymas chelatais. Ambulatorinėmis sąlygomias galima skirti sukcimerą. Jeigu būklė sunki, skiriamas EDTA kartu su dimerkaproliu arba be jo.
Kai lėtinis apsinuodijimas švinu pasitaiko vaikams, gali būti stebimas vaikų augimo atsilikimas, vystymosi atsilikimai, neurologinės ir kognityvinės funkcijos deficitai. Tokių vaikų gydymui dažniausiai skiriamas sukcimeras.
Profilaktinis asmenų dirbančių su švinu gydymas chelatais dabar nebėra indikuotinas, nes kai kurių tyrimų duomenys leidžia manyti, jog šie vaistai gali sustiprinti švino absorbciją. Tačiau šiems asmenims rekomenduojama vartoti daugiau kalcio turinčių maisto produktų, nes kalcio preparatai stabdo švino absorbciją.
Apsinuodijimas organiniu švinu
Apsinuodijimo organiniu švinu reiškinių beveik nepasitaiko. Anksčiau kai buvo papliteę tetraetilšvino ir tetrametilo švino turintys benzino priedai, jis pasitaikydavo gan dažnai. Šiam apsinuodijimui būdinga tai, jog švinas yra absorbuojamas per odą ir kvėpuojant švino garais. Pagrindiniai apsinuodijimo požymiai ir simptomai: haliucinacijos, galvos skausmai, dirglumo padidėjimas ir koma. Gydymo principai – dekontaminacija ir traukulių gydymas.
Apsinuodijimo švino junginiais profilaktika
Kai švinas naudojamas pramonėje yra būtina mechanizuoti ir automatizuoti technologinius procesus, hermetizuoti įrenginius, tinkamai įrengti vietinę ir bendrąją ištraukiamąją ventiliaciją. Geriausia yra švino pakeitimas kitomis netoksiškomis medžiagomis. Darbo metu turi būti naudojamos individualios apsaugos priemonės – specialūs drabužiai, respiratoriai, pirštinės. Specialūs drabužiai privalo būti dažnai keičiami, skalbiami. Po darbo turi būti maudomasi duše, prieš valgymą plaunamos rankos 1–2 % valgomosios druskos arba acto rūgšties tirpalu. Dirbantieji su švinu turi gauti ne pieno, bet produktų, turinčių pektininių medžiagų bei vitamino C. Jos padeda pašalinti susikaupusį šviną iš organizmo.
Svarbūs periodiniai medicininiai tikrinimai, kurie turi būti atliekami 2 kartus per metus. Juose turi dalyvauti terapeutas, neuropatologas, okulistas. Dirbantiesiems privalo būti tiriamas kraujas (ieškoma bazofiliškai grūdėtų eritrocitų), bei šlapimas ( tiriamas švino kiekis).
Dirbti su švinu neleidžiama kai yra sergama anemija, kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligomis, opalige, regimojo nervo ir tinklainės ligomis, glaukoma ir kai kuriomis kitomis ligomis.