Pelžiedė

Dygioji pelžiedė 

Augalas – Pelžiedė, dygioji

Lotyniškas pavadinimas – Ruscus aculeatus

Sinonimai – Butcher’s broom, Butcher’s Broom Root, Hemodren Simple, Ruscorectal, Balai du Boucher, Box Holly, Fragon, Fragon Épineux, Fragon Faux Houx, Fragon Piquant, Houx Frelon, Jew’s Myrtle, Kneeholm, Knee Holly, Petit Houx, Pettigree, Sweet Broom, Rusci Aculeati, Rusci Aculeati Rhizoma, Rusco, Ruscus aculeatus

Šeima – Smidrinių  (Asparagaceae)

Augalo aprašymas

Dygiosios pelžiedės yra žemaūgiai krūmokšniai,  kurie gamtoje  yra paplitę Vakarų ir Vidurio Europoje bei Viduržiemio jūros baseine.  Augalo pavadinimas atkeliavo iš viduramžių. Yra kalbama, jog kadaise mėsininkai iš šių augalų surištomis šluotelėmis šluodavo trinkas, ant kurių kapojo mėsą. Pelžiedės užauga iki 1 m aukščio. Augalas žaliuoja ištisus metus, tačiau jo lapus primenantys dariniai iš tikrųjų yra ne lapai, o smarkiai pakitusios augalo  šakelės. Pavasarį ties plokščių šakelių viduriu pelžiedės išaugina kuokštus smulkučių baltų žiedų. Rudenį augalai sunokina skaičiai raudonas vyšnios pavidalo uogas. Lapo pavidalo šakelių viršūnė baigiasi dygliu.

Dygiosios pelžiedės  gerai auga atviroje vietoje ir po medžiais, sausame ar vidutinio drėgnumo dirvožemyje.  Jas galima auginti iš sėklų arba rudenį dauginti šakniastiebių dalimis.

Svarbiausios veikliosios dygiosiose pelžiedėse randamos medžiagos yra steroidiniai saponinai- ruskogeninas ir neoruskogeninas. Jie stiprina venų sieneles, gerina kraujotaką, taip pat veiksmingai slopina uždegimus.

Seniau jauni augalo ūgliai retsykiais būdavo vartojami maistui. Senovės gydytojai pelžiedės šaknis naudojo inkstų ligų, inkstų akmenligės bei šlapimo takų susirgimams gydyti.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui naudojami augalo lapai ir šakniastiebiai. Šakniastiebiai yra  gana stori, virbiški ir  kasami rudenį.
Išdžiovinti šakniastiebiai sumalami ir iš jų  miltelių gaminami ekstraktai. Antžeminė augalo dalis vaistams yra renkama vasarą.

Gydomosios pelžiedės  savybės

Dygiųjų pelžiedžių geriamuosiuose preparatuose esantys saponinai -ruskogeninas ir neoruskogeninas. Tai pagrindinės pelžiedžių veikliosios medžiagos. Jie sutraukia paviršines kraujagysles (arčiausiai odos paviršiaus esančias venas), dėl ko pagerėja kojų kraujotaką. Pelžiedės saponinai taip pat veikia kaip silpni diuretikai. Augalo sudėtyje taip pat rasta flavonoidų, kumarinų, sparteino, tiramino ir glikolinės rūgšties. Pelžiedėse taip pat yra priešuždegimiškai veikiančių medžiagų.

Naudojimas medicinoje

Atlikus tyrimus su žmonėmis nustatyta, kad pelžiedžių preparatai gerina veninę kraujotaką, ypač kojų venose, ir sumažina išsiplėtusių venų mazgus, veikia prieuždegimiškai ir mažina patinimus. Ypač tinka esant venų išsiplėtimams ir lėtiniams venų uždegimams. Teigiama, jog pelžiedės tinka sergant hemorojumi, sąnarių uždegimais, periferinių kraujagyslių susirgimais.  Jos taip pat gali būti naudojamos kaip vidurius laisvinanti ir šlapimo išskyrimą skatinanti priemonė. Pelžiedžių preparatais patariama gydytis tada, kai maudžia ar diegia kojas, yra išsiplėtusios venos, sergant hemorojumi.  Pelžiedės veikliosios medžiagos padeda išlaikyti kraujo viskoziškumą ir sureguliuoti cholesterolio kiekį.  Jos taip pat mažina tinimus, šlapimo susilaikymą ir yra naudingos sergant šlapimo pūslės uždegimais. Ruošiant vaistus, pelžiedės kartais maišomos su kapiliarus stiprinančių savybių turinčiais augalais (hamameliais). Pelžiedės taip pat gali padėti gydant priešmenstruacinį sindromą, kojų blauzdų skausmus, venų išsiplėtimą, hemorojų, slopinant spazmus ir  tinimus. Tačiau duomenų apie ilgalaikį šio augalo vartojimo poveikį kol kas dar nėra.

Specifinės pelžiedės  vartojimo situacijos  Limfedema, riešo tunelinis sindromas 

Dvigubai aklu metodu placebo kontrolėje atliktas tyrimas patvirtino, jog tris mėnesius vartojant pelžiedės ištraukas sumažėjo limfedema išsivysčiusi po krūties operacijų gydant krūties vėžį. Tinimų sumažėjimas buvo proporcingai didesnis tuose audiniuose, kur buvo mažesnis riebalinio audinio sluoksnis.

Pelžiedės preparatai yra naudingi mažinat tinimus, atsiradus dėl pastovių kartotinų judesių esant riešo tuneliniam sindromui.

 Hemorojus 

Pelžiedė yra padeda sutraukti išsiplėtusius hemoroidinius mazgus, mažina išangės niežėjimą ir deginantį skausmą..

 Čiurnų tinimas ir ortostatinė hipotenzija 

Ortostatinė hipotenzija esant pėdų ir čiurnų sutinimams pasitaiko gan dažnai, ypač sergančiųjų cukralige ir Parkinsono liga tarpe. Pelžiedės preparatai stiprina venų sieneles ir taip mažina kraujo susitelkimą varikozinėse venose, taip pat saugo venų sieneles ir kapiliarų lygiusus raumenis. Pelžiedės sudėtyje esantys flavonoidai mažina kapiliarų trapumą ir juos stiprina ir taip padeda atstatyti vietinę kraujotaką. Ji ypač tinka kai vyresnio amžiaus pacientams, nes nemažina arterinio kraujospūdžio atsigulus ir staigia jo nekelia stojantis.

 Lėtinis venų nepakankamumas 

Yra atlikta klinikinių tyrimų ( vienas iš jų  dvigubu aklu metodu), kurie patvirtino, jog pelžiedės preparatai vartojami kartu su vitaminu C ir flavonoidais yra veiksmingi gydant lėtinį venų nepakankamumą. Lyginant su flavonoidu hesperidinu, kombinuotas gydymas vitaminu C, flavonoidais ir pelžiedės preparatais buvo efektyvesnis. Dvigubai aklu metodu atliktas klinikinis tyrimas patvirtino, jog pelžiedės preparatai yra veiksmingi gydant lėtinį venų nepakankamumą.

Pelžiedės veikliosios medžiagos skatina fermento hialuronidazės poveikį. Jose yra steroidinės struktūros medžiagų, kurios stiprina venų sienelę ir mažina jų poringumą. Tai stiprina pačią kraujagyslę bei skatina kraujotaką kojose, mažina uždegimus ir malšina skausmą.

Vokiečių tyrinėtojai nustatė, jog pelžiedės kremai vartojami išoriškai ir kartu nešiojamos spaudžiančios kojinės ypač naudingos nėščioms moterims. Nešiojant šias kojines ir išoriškai blauzdas tepant ruskogenino tepalu, išsiplėtusios vėnos plėtėsi  iki 2.1 mm. Tuo tarpu tik nešiojant spaudžiančias kojines nėštumo metu venos plėtėsi iki3.4 mm. Netaikant jokių profilaktinių priemonių venos vidutiniškai plėtėsi po 4.5 mm. Taigi, nors pelžiedės preparatai ir nesustabdė venų plėtimosi, tačiau jis buvo žymiai mažesnis.

 Edemos 

Dygiųjų pelžiedžių preparatai veiksmingai gydo tinimus. 2002 m. paskelbti vokiečių atliktų tyrimų rezultatai įrodo, kad gydant pelžiedžių preparatais moteris su išsiplėtusiomis venomis sumažėja kojų tinimas, pagerėja kraujotaka. Tyrimų autoriai teigia, kad šiuos vaistus vartoti saugu ir efektyvu. 1988 m. Italų mokslininkai padarė tokią pačią išvadą ir dar pažymėjo, kad preparatai ypač veiksmingai gerina kraujotaką kojų venose. Dygiųjų pelžiedžių preparatai taip pat naudingi gydant priešmenstruacinio sindromo ir kontraceptinių vaistų sukeltus kraujotakos sutrikimus.

 Uždegimai  

Pelžiedžių šakniastiebiuose esama švelniai veikiančių laisvinamųjų junginių, kurie taip pat slopina spazmus. Šakniastiebiuose randama šlapimo skyrimąsi skatinančių ir uždegimus slopinančių medžiagų. Tyrimų patvirtinančių, jog pelžiedės yra naudingos gydant sąnarių uždegimus ir hemorojų nėra atlikta.

Pelžiedės vartojimo formos

Pelžiedės preparatai išleidžiami kapsulėmi, skystaisiais ekstraktais arba arbatomis. Iš augalo šakniastiebių gaminamos tabletės, kapsulės, geriamieji tirpalai ir tepalai.

Dozavimas

Esant lėtiniam veninės kraujotakos nepakankamumui rekomenduojama vartoti pelžiedės ekstraktus po 1000 mg tris artus dienoje. Juos galima vartoti kartu su vitaminu C ir flavonoidais.

Standartizuotus pelžiedės preparatus, kuriuose yra  (9–11% ruskogeninų) galima vartoti po 100 mg tris kartus per dieną.

Ruskogenino prparatai gali būti išleidžiami kaip džiovintos žolės kapsulės ar tabletės, taip pat kombinuoti preparatai su rozmarino aliejumi. Manoma, jog pelžiedės poveikis yra veiksmingesnis, jeigu ji geriama kartu su vitaminu C. Yra ir kombinuotų pelžiedės preparatų, kuriuose ruskogeninas yra kombinuotas su kita veikliąją augalo medžiaga hesperidinu. Paprastai jie yra rekomenduojami limfedemos gydymui. Rekomenduojama, jog ruskogenino šiuose preparatuose būtų nuo 7 iki 11 miligramų. Būtent tokių pelžiedės preparatų dozių vartojimas nesukelia jokių pašalinių poveikio reiškinių.

Pelžiedės tepalas 

Naudojamas esant kojų kraujotakos sutrikimams, Kartą per dieną reikėtų įtrinti kojas taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Tepalas turėtų būti trinamas širdies link – nuo blauzdos apačios šlaunies link.

Pašalinis pelžiedės  poveikis

Nepastebėtas, tačiau pernelyg  didelė dozė gali sukelti pykinimą,  vėmimą ir sumažinti kraujo spaudimą, silpnumą raumenyse, taip pat silpninti širdies raumenį.

Apsinuodijus pelžiedės preparatais gali išsivystyti ūmus kvėpavimo nepakankamumas.

Pelžiedės  sąveika su kitais vaistais

Pelžiedės preparatai gali sąveikauti su kraujospūdį mažinančiais alfa adrenerginių receptorių blokatoriais – prazosinu, doksazosinu, terazosinu. Jie taip pat gali sąveikauti su prostatos hiperplaziją gydančiais preparatais, todėl šių preparatų nereikėtų vartoti kartu.

MAO inhibitoriai-  pelžiedės prepratai gali sąveikauti su tiraminu ir jo turinčiais maisto produktais. Pelžiedės nereikėtų vartoti vartojant šiuos preparatus. Taip pat vartojant pelžiedę reikėtų vengti geltonų sūrių, vynų ir rūkytų gaminių.

Kada pelžiedės  preparatų vartoti negalima

•  Nėštumas  – Pelžiedės preparatų nepatariama preparatų vartoti nėščiosioms ir žindyvėms.
•  Antidepresantai  – Augalo negalima vartoti, jeigu gydoma monoamino oksidazės inhibitoriais (antidepresantais) arba vaistais, mažinančiais kraujo spaudimą.
•  Prostatos susirgimai  – Pelžiedės preparatai netinka vartoti, esant prostatos padidėjimui.