Kvapusis čilmedis

Augalas – Kvapusis čilmedis

Lotyniškas pavadinimas – Peumus boldus

Sinonimai –  Čilmedis kvapusis, boldo, foldo, Molina, Boldoa fragrans Gay,  Ruizia fragrans Pavon, Boldea fragrans, Boldine, Boldoak Boldea, Boldo Folium, Boldus, Boldus Boldus, Peumus boldus, Peumus fragrans, Boldo

Šeima – Monimiacea

Augalo aprašymas

Kvapusis čilmedis yra visžalis krūmas, kuris yra išplitęs Pietų Amerikoje ir savaime auga Čilėje, Andų kalnuose. Augalas buvo įvežtas į Europą bei Šiaurės Afriką ir yra auginamas Italijoje bei Maroke kaip prieskonis. Čilmedžio krūmai yra gand dideli, siekia iki 4-5 m aukščio. Lapai yra kieti, trapūs, pilkšvai žali, sutrinti skleidžia kamparo kvapą. Čilmedžiai žydi blyškiai rausvais, susitelkusiais nedidelėmis kekėmis žiedais. Jo vaisiai yra valgomi.   Čilmedžiai geriausiai auga vandeniui laidžiame smėlio dirvožemyje. Juos reikia sodinti gerai saulės apšviestoje vietoje į rūgštį dirvožemį. Gydymo tikslais buvo pradėtas vartoti Prancūzijoje 1869 metais.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra vartojami augalo lapai. Jie yra naudojami ir kaip prieskoniai ir kaip vaistinė medžiaga.Gydymui naudojami augalo lapai, kartais ir jo žievė. Kvapiojo čilmedžio lapai yra džiovinami, smulkinami ir naudojami antpilams gaminti. Iš jų taip pat yra gaminami įvairūs tulžies skyrimąsi skatinantys vaistai. Džiovinti čilmedžio lapų milteliai taip pat yra naudojama kaip čiaudėjimą sukelianti priemonė.

Augalo žievė yra lupama nuo šakelių ir džiovinama, gali būti vartojama dažymui. Aromatiniai geltonos spalvos augalo vaisiai yra valgomi.

Medicinoje čilmedžio lapų preparatų yra vertinami  dėl virškinimo traktą tonizuojančių, stimuliuojančių, bei  antiseptinių savybių. Jie skatina  tulžies nuteekėjimą ir malšina skrandžio spazmus, bei gerina kepenų veiklą.

Veikliosios medžiagos

Augalo lapuose yra iki  2% eterinių aliejų, iš kurių svarbiausi yra eukaliptolis, askaridolis, cineolis ir kamparas.  Juose gausu alkaloidų – iš jų boldino , bodlgoliucino. Lapuose bei  žievėje yra flavonoidų, kurie veikia kaip antioksidantai ir galimai padeda kovoti su vėžiu. Boldinas esantis lapų  bei augalo žievės sudėtyje skatina tulžies gamybą bei šlapimo išsiskyrimą. Jis sudaro didžiąją šio augalo veikliųjų medžiagų dalį.  Askaridolis veikia antihelmintiškai, jo yra kiek mažiau. Vokiečių farmakopėja leidžia į vidų vartoti tik tokius kvapiojo čilmedžio preparatus, kuriuose nėra askaridolio.apuose, kvepenčiuose panašiai kaip kamparas, yra eterinių eliejų, kartumyno alkaloido boldino, glikozido boldino.

Gydomosios kvapiojo čilmedžio savybės

Kvapieji čilmedžiai tradiciškai buvo vartojami kepenų susirgimams, geltai gydyti, taip pat gydant tulžies pūslės akmenligę, įvairias kepenų ir skrandžio ligas, bei virškinimo sutrikimus. Jų lapuose esantis boldinas veikia choleretiškai, skatina tulžies išsiskyrimą bei slopina tulžies pūslės uždegimą. Čilmedžio dedama į apetitą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį. Dažniausiai jis yra derinamas su rabarbarais, gencijonu, rozmarinu ir žvirbliaarūtėmis.  Seniau jo lapais buvo gydomos parazitozės, tačiau šiuo metu tokio gydymo atsisakoma, nes pagrindinė antihelmintiškai veikianti medžiaga askaridolis yra labai toksiška.

Šio augalo lapai taip pat veikia raminančiai, skatina diurezę, veikia lengvai antiseptiškai, todėl buvo vartojami šlapimo pūslės uždegimų gydymui. Liaudies medicinoje augalo lapai vartoti infekcinių šlapimo takų uždegimų, sifilio ir gonorėjos gydymui. Šiuo metu toks gydymas yra uždraustas. Vartotas čilmedis ir reumato, sąnarių uždegimų, podagros, peršalimų, ausų uždegimų gydymui.

Kvapiojo čilmedžio  vartojimo formos

Gydymo tikslais yra vartojami kvapiojo čilmedžio lapų antpilai, skystieji ekstraktai,  tabletės, tinktūros.

Dozavimas  Gydymui galima vartoti tik tas čilmedžio tinktūras, kurios garantuoja, jog jų sudėtyje nėra askaridolio . Įprastinė tokios tinktūros dozė  iki 1 ml tris kartus dienoje.

Kvapiojo čilmedžio aliejaus vartoti nerekomenduojama, nes jame esama toksiškai veikiančio askaridolio.

Džiovintų lapų ištrauka gali būti vartojama iki 3 gramų per dieną.

Kvapiojo čilmedžio preparatų negalima vartoti ilgą laiką – ilgiau kaip 3-4 savaites paeiliui.

Pašalinis kvapiojo čilmedžio poveikis

Perdozavus kvapiojo čilmedžio preparatų gali atsirasti pykinimas, vėmimas.

Kvapiojo čilmedžio  sąveika su kitais vaistais

Augalas nėra pakankamai gerai ištyrinėtas. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais nėra užfiksuota.

Kada kvapiojo čilmedžio preparatų vartoti negalima

•  Kepenų ir tulžies pūslės susirgimai  -Augalo preparatų negalima vartoti be gydytojo nurodymu jeigu  sergama sunkiomis kepenų ligomis, tulžies pūsles akmenlige, sutrikus tulžies nutekėjimui, taip pat esant pykinimui ir vėmimui.
•  Inkstų ligos – Kvapiojo čilmedžio preparatų taip pat negalima vartoti sergant inkstų ligomis.
•  Nėštumas – Kvapiojo čilmedžio preparatų negalima vartoti nėščioms ir žindančioms moterims bei vaikams.