Paprastoji garšva

Augalas– Paprastoji garšva

Lotyniškas pavadinimas – Aegopodium podagraria

Sinonimai –Ground Elder Goutweed, Bishops-weed, Herb Gerard, Achweed, Aegopodium podagraria, Angelica Menor, Ashweed, Bishop’s Elder, Bishop’s Goutweed, Bishopsweed, Bishopswort, Égopode Podagraire, Egopodio, Eltroot, English Goatweed, Gout Herb, Goutwort, Ground Elder, Herb Gerard, Herbe de Saint-Gérard, Herbes-aux-Goutteux, Jack-Jump-About, Masterwort, Petite Angélique, Pigweed, Pied d’Aigle, Pied de Chèvre, Podagraire, Weyl Ash, White Ash, ныть съедобная, бодка, бурчевашник, дедильница, снить-трава, снитька, сныть, снитка, снить, сныд, снедь, снытки, снить лесная, снить луговая, тоис, яглица, яглиця, дяглиця, снять, шнит, шнитка, козья нога, вех, купырь болотный, укроп дикий.

Šeima – Salieriniai (Apiaceae)

Augalo aprašymas

Paprastosios garšvos yra daugiamečiai augalai. Jų stiebai išauga iki 30-70 cm. aukščio, šanys-  ilgi požeminiai šakniastiebiai. šakniastiebius išauginantys augalai. Žiedai susitelkę sudėtiniais skėčiais. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Paprastosios garšvos mėgsta augti lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, pakrūmėse, soduose, dykvietėse. Garšvos mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną dirvožemį. Jos gali augti pavėsyje ir visiškai atvirose vietose. Sodininkai jų nemėgsta, nes jos yra greitai plintančio ir sunkiai išnaikinamos piktžolės.

Garšvos viduramžiais buvo auginamos darželiuose kaip daržovė. Jų pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos žodžių aix, aigos ir podion, kurie lietuvių kalboje reiškia ,, ožka ir pėda“. Augalo lapai panašūs į ožkos pėdą, iš čia ir kilęs jos pavadinimas.  Jau viduramžiaisi buvo žinoma apie gydomąsias paprastosios garšvos savybes. Ji buvo naudojama podagros gydymui.

Paprastosios garšvos viduramžiais ir vėlesniais laikais pagrrinde buvo vartojamos podagros gydymui. Šiais laikais garšvos( A. podagraria variegatum) kai kuriose šalyse sodinamos gėlių lysvėms apipavidalinti.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra naudojami garšvų lapai ir žiedai bei šviežios šaknys. Juos galima  rinkti nuo pat pavasario iki rudens kol jie dar žali. Lapao džiovinami paskleisti plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje patalpoje, atitrauktoje nuo tiesioginių saulės spindulių.

Jauni paprastosios garšvos lapai yra malonaus skonio. Juos galima valgyti žalius kaip lapines prieskonines daržoves. Augalui pražydus, lapai maistui nebetinka, nes šiek tiek apkarsta ir pradeda laisvinti vidurius.

Veikliosios medžiagos

Garšvos lapuose yra umbeliferozės, gliukozės, fruktozės, ciklitolių, eterinių aliejų, umbeliferono, cholino, falkarinolono, falkarinono, falkarinolio, falkarindiolio, fenolio karbolinių rūgščių ir jų darinių- kofeino ir chlorogeninės rūgšties. Juos taip pat yra kumarinų, alifatinių angliavandenilių – peptadekano, beta sitosterino, flavonoidų 9 kvercetini ir kemferolio. Garšvos lapuose yra labai daug vitamino C-  rudenš jo būna net iki  65-100 mg %. Garšvose taip pat yra pektinų, kurie yra labai naudingi organizmo detoksikacijai.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai gėrimais iš džiovintų garšvų lapų ar šviežios šaknis buvo gydomas sėdmens nervo uždegimas,  reumatinės ligos, podagra, skatinamas šlapimo išskyrimas, taip pat naudotos kaip raminanti priemonė. Karšti šutintų garšvos lapų kompresai naudoti skaudančių sąnarių gydymui. Garšvos naudojamos ir inkstų, šlapimo pūslės bei žarnų susirgimų bei hemorojaus gydymui. Jos taip pat mažina arterinį kraujospūdį. Švieži lapeliai ir dabar valgomi, naudojami salotų gardinimui, tinka nutukusiems asmenims.

Švieži sutrinti garšvos lapai ar nuoviro kompresas veikia raminančiai, jais galima gydyti odos opas, odos egzeminius pažeidimus,  vabzdžių įgėlimus, nudegimus. Garšvų antpilas veikia raminančiai.

Suaugusios garšvos  tinka vonioms ruošti, garšvų  antpilo vonelės padeda nuo hemorojaus.

Karšti garšvos kompresai dedami ant skaudamų sąnarių.

Homeopatiniai garšvų preparatai naudojami artrito gydymui.

Garšvos vartojimo formos

Šviežius trintus garšvų lapus galima dėti ant skaudančių sąnarių.

Liaudiški receptai su garšva

Garšvų užpilas egzemos gydymui

1 valgomąjį šaukštą džiovintos garšvos žolės užpildti 2 stikliniėm verdančio vandens. Indą uždengti ir palikti pritraukti 2 valandas. Po to nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės iki 4 kartų dienoje prieš valgį.

Garšvų užpilas sąnarių gydymui

2 valgomieji šaukštai smulkintų garšvų viršūnėlių užpilami 240 ml verdančio vandens ir vandens vonelėje verdami 15 minučių. Palikti atvėsti. Po 45 minučių nukošti. Įpilti dar šiek tiek vandens ir išgerti per dieną mažomis, lygiomis porcijomis. Rekomenduojama vartoti sergant podagra, inkstų, šlapimo takų ligomis, odos grybeliu.

Garšvų vonia

40 g šviežių garšvų šaknų sumalti, užpilti 1 l verdančio vandens ir dar pavirti 10 minučių. Palikti, kad pritrauktų 30 minučių, nukošti ir supilti į vonią su 36 – 37 laipsnių vandeniu.

Tokioje vonioje galimaa pagulėti 10 – 15 minučių prieš miegą. Iš garšvų šaknų ruošiamos vonios  gali padėti sergant raumenų arba sąnarių uždegimais.

Pašalinis garšvų poveikis

Garšvos mažina arterinį kraujospūdį.

Garšvų sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Kada garšvos preparatų vartoti negalima

Garšvų nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.

Garšvų nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims bei mažiems vaikams.