Apklausa sergant kepenų ligomis

Apklausa sergant kepenų ligomis

Sergančių kepenų ligomis apklausa: rizikos veiksniai, nusiskundimai, jų charakteristika, semiotinės reikšmės

Nusiskundimai

Gali būti dešinės pašonės skausmas. Jis gali būti

• nuolatinis dešinės pašonės skausmas
• priepuolinis dešinės pašonės skausmas

I. Nuolatinis dešinės pašonės skausmas

• Etiologija – dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio kepenų tūrio, kai per daug ištempiama jų kapsulė ir atsiranda kepenų ligų ar dešiniosios širdies nepakankamumo metu.
• Lokalizacija– Skausmas yra jaučiamas po dešiniuoju šonkaulių lanku.
• Iradiacija -Plinta į dešiniąją mentę ar juosmenį, bet nebūtinai.
• Skausmo pobūdis – skausmas yra maudžiančio pobūdžio, neintensyvus. Kartais būna tik sunkumo jausmas epigastryje.
• Provokuojantys skausmą faktoriai – Dažniausiai skauda be aiškios priežasties, kartais susijęs su fiziniu krūviu, emocijomis, dažniau – maistu.
• Skausmo trukmė – Trunka dienomis, kartais savaitėmis.
• Skausmą lengvinantys faktoriai – Praeina rimstant skausmą sukėlusiam patologiniam procesui, šio skausmo neveikia antispazminiai vaistai.
• Lydintis reiškiniai – Paprastai nebūna lydinčių reiškinių.

Priepuolinis  dešinės pašonės skausmas

• Etiologija – skausmas yra būdingas tulžies pūslės akmenligei, tulžies pūslės bei latakų diskinezijai. Jo pagrindą sudaro sustiprėjusi tulžies latakų peristaltika, mėšlungiškas (spastinis) tulžies pūslės ir latakų raumeninio sluoksnio susitraukimas.
• Lokalizacija – skausmas yra jaučiamas po dešiniuoju šonkaulių lanku.
• Iradiacija – skausmas beveik visada plinta į dešiniąją mentę.
• Skausmo pobūdis – Yra aštrus, labai intensyvus.
• Provokuojantys faktoriai – skausmas dažniausiai užeina, praėjus 3-4 valandoms gausiai užvalgius (ypač riebaus maisto).
• Skausmo trukmė – skausmas trunka valandomis.
• Palengvinantys faktoriai – Praeina ar sumažėja nuo antispazminių vaistų ar priemonių (šilto termoforo).
• Lydintys reiškiniai – Ligonį pykina, jis vemia, kartais karščiuoja.

II. Gelta

Gelta yra vadinamas  gleivinių ir odos pageltimas, atsiradęs dėl sutrikusios bilirubino apykaitos.

Įtarus geltą  yra būtina išsiaškinti

• Kaip greitai ligonis pagelto.
• Ar geltos atsiradimas sutapo su dešinės pašonės skausmo priepuoliu.
• Ar priešpagelsdamas ligonis karščiavo.
• Ar jam neniežti oda.
• Ar pasikeitė šlapimo ir išmatų spalva.
• Ar jis turėjo kontaktų su sergančiuoju gelta.
• Ar prieš tai gausiais kiekiais nenaudojo alkoholio.
• Ar jam nebuvo perpiltas kraujas.
• Kokius vaistusjis  paskutiniu metu vartojo ir ar nebuvo jie skiriami injekcijų ar infuzijų būdu.
• Ar nėra kontakto su pramoniniais nuodais, pesticidais ar kitais chemikalais.

Pagal ligonio atsakymus galima nustatyti apytikrę geltos priežastį ir tinkamai planuoti tolesnį ištyrimą.

Prehepatinė gelta

Prehepatinės geltos priežastis yra gausiai yrantys eritrocitai ir dėl to padidėjusi bilirubino koncentracija kraujo serume. Ši gelta yra būdinga hemolizinei anemijai.

Prehepatinės geltos požymiai

• eiga lėta– gelta vystosi iš lėto
• lydinčių reiškinių nėra – nėra nei dešinės pašonės skausmo, nei karščiavimo,
• odos niežėjimas – nėra odos niežėjimo
• skausmas dešinėje pašonėje– nėra
• šlapimo pokyčiai – šlapimo spalva nesikeičia, jis yra normalios spalvos
• išmatų spalvos pokyčiai – išmatų spalva nepakitusi, jos yra intensyviai rudos spalvos.

Hepatoceliulinė gelta

Hepatoceliulinės geltos priežastis yra dėl uždegiminio-nekrotinio proceso vykstantis hepatocitų griuvimas. Būdinga kepenų parenchimą pažeidžiančioms ligoms.

Hepatoceliulinės geltos požymiai

• Eiga – gelta atsiranda ir intensyvėja labai greitai (valandomis-dienomis),
• Lydintys reiškiniai– prieš jai atsirandant dažniausiai ligonis kelias dienas karščiuoja,
• Skausmas dešinėje pašonėje- yra, kartu jaučiamas nuolatinis, neintensyvus dešinės pašonės skaumas,
• Odos niežėjimas– niežti odą
• Šlapimo spalvos pokyčiai – patamsėjęs šlapimas,
• Išmatų spalsvos pokyčiai – būdingos pašviesėjusios išmatos.

Cholestazinė gelta

Cholestazinės geltos priežastys yra tulžies pūslės akmenligė, cholangitai, kasos galvutės vėžys, medikamentų toksinis poveikis.

Akmenligės sukeltos geltos požymiai

• Eiga- prasideda staiga,
• Dešinės pašonės skausmai – dažniausiai prieš geltą būna dešinės pašonės skausmo priepuolis,
• Odos niežulys – intensyvus odos niežulys,
• Šlapimo pokyčiai – būdingas tamsus, putojantis šlapimas,
• Išmatų spalvos pokyčiai – balto molio spalvos išmatos.
• Gretutiniai reiškiniai – Cholangito sukeltai geltai dar būdingas ir karščiavimas.

Kasos vėžio sukeltos cholestazinės geltos požymiai

• Eiga- lėta eiga,
• Dešinės pašonės skausmai – nėra dešinės pašonės skausmo priepuolių.
• Kiti požymiai yra tokie pat kaip ir su tulžies akmenlige susijusios cholestazinės geltos.
• Odos niežulys – intensyvus odos niežulys,
• Šlapimo pokyčiai – būdingas tamsus, putojantis šlapimas,
• Išmatų spalvos pokyčiai – balto molio spalvos išmatos.
• Gretutiniai reiškiniai – Cholangito sukeltai geltai dar būdingas ir karščiavimas.

III. Niežulys

Niežulys sergant kepenų ligomis yra būdingas požymis. Jis atsiranda odoje susikaupusioms tulžies rūgštims dirginant nervines odos galūnes. Niežulys intensyvesnis naktį. Būdingas hepatoceliulinei ir ypač cholestazinei geltoms.

IV.Kraujavimai

Kepenų pažeidimo atveju gali sutrikti krešėjimo faktorių (fibrinogeno, protrombino, V, VII, IX ir X) sintezė kepenyse ar sumažėti viamino K ( jis reikaklinas II, VII, IX ir X faktorių gamybai)  įsisavinimas.

Kepenų susirgimam būdingi  kraujavimai iš nosies, dantenų, poodinės (hematomos) ar įodinės (ekchimozės) kraujosrūvos.
Esant portinei hipertenzijai ligonis gali pradėti kraujuoti iš plyšusių stemplės ar tiesiosios žarnos venų.

V.Dispepsiniai reiškiniai

Kepenų pažeidimus dažnai lydi apetito sumažėjimas, pykinimas, burnos džiūvimas, kartumas burnoje, nepastovūs (dažniau su polinkiu į viduriavimus) viduriai, kartais vėmimas.

VI. Ascitas

Pilvo didėjimas ir ascitas. Dėl besikaupiančio ascito pilvo ertmėje pilvas padidėja gana greitai – per savaites. Labai būdingaw kepenų cirozės ir portinės hipertenzijos požymis.

VII. Pabrinkimai

Dėl kepenų susirgimų atsiradusių pabrinkimų priežastys yra šios :
Sumažėjusi albuminų sintezė kepenyse, dėl ko sumažėja kraujo onkotinis slėgis.
Sutrikusi aldosterono inaktyvacija kepenyse – susidaro aldosterono perteklius organizme.

Požymiai

• šie pabrinkimai pasiskirsto pagal kūno masės dėsnius,
• yra minkšti
• nepriklauso nuo fizinio krūvio.

VIII. Sisteminiai reiškiniai

Atsiranda jau vystantis hepatinei encefalopatijai

Apklausos metu  apie pacientą surinktą informaciją galima suskirstyti į ,,anamnestinius” sindromus:

• Asteninis  sindromas– jam būdingas bendras silpnumas, greitas nuovargis, darbingumo sumažėjimas.
• Dispepsinis sindromas
• Vegetodistoninis  sindromas- psichoemocinis nepastovumas, nemiga, galvos ir atipiniai širdies skausmai, padidėjęs prakaitavimas.
• Neinfekcinis karščiavimasArtralgijos, be objektyvių sąnarių pakitimų.
• Skausminis sindromas – jam būdingas  dešinės pašonės, dažniausiai nuolatinio pobūdžio skausmas.
• Hemoraginis sindromas
• Endokrininis sindromas – jam būdinga dismenorėja ar amenorėja, nevaisingumas, impotencija, plaukų slinkimas, vyrams – ginekomastija.
• Geltinis sindromas
• Pabrinkiminis-ascitinis sindromas
• Encefalopatinis sindromas