Ne mažiau kaip 10 min. prieš AKS matavimą žmogus turi ramiai sėdėti ar gulėti, nevalgyti, nerūkyti, nesinervinti. AKS yra matuojamas gulinčiam ar sėdinčiam pacientui.
Kraujospūdžio matavimo manžetė yra uždedama iš anksto.Ji turi būti laikoma uždėta 1-2 min, nepučiant į ją oro – kraujagyslių ir nervų adaptacijai.
Matuojant AKS sėdinčiam asmeniui, ranka yra laikoma 450 kampu liemens atžvilgiu.
Manžetė visda turi būti širdies aukštyje. Manžetė turi būti standžiai uždedama žąsto vidurinėje dalyje visiškai išspaudus iš jos orą.
Reikalaujama, kad manžetės plotis atitiktų 40 % žąsto apimties.
Pirmą kartą AKS matuojamas abiejose rankose. Tai daroma siekiant išsiaiškinti ar nėra AKS asimetrijos. Matuojama po 2-3 kartus iš eilės. Yra vertinami mažiausi sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio mažiausi skaičiai.
Pirmą kartą matuojant kraujospūdį kartu yra čiuopiama stipininė arterija. Oras į manžetę yra pučiamas iki pulso išnykimo ir po to pučiama, kol dar pakyla i20-30 mmHg. Antram matavimui pripučiama nežymiai daugiau negu buvo sistolinis AKS.
Mažinant oro spaudimą manžetėje yra girdimi šie garsiniai fenomenai (Korotkovo fazės)
I Sistolinių (silpnų) tonų fazė
II Sistolinių ūžesių fazė
III Stiprių sistolinių tonų fazė
IV Tonų staigaus ir žymaus susilpnėjimo fazė
V Tonų išnykimo fazė
Sistolinis AKS – yra vertinamas nuo pirmo aiškaus, stipraus tono ( tai III Korotkovo fazė)
Diastolinis AKS – yra vertinamas staigaus tonų susilpnėjimo fazės metu (IV Korotkovo fazė, tai taip vadinamas I diastolinis). II diastolinis – visiškas tonų išnykimas – V Korotkovo fazė.
AKS asimetrija – (skirtumas dešinėje ir kairėje rankose) tiek sistoliniam, tiek ir diastoliniam kraujspūdžiui gali būti iki 20 mm Hg. Ji gali būti nustatoma ir visiškai sveikiems asmenims dėl ne visiškai aiškių priežasčių. Kartais ji būna dėl skirtingo rankų raumenų ir periferinių nervų tonuso. Didesnės negu 20 mm Hg asimetrijos priežastimi dažniausiai būna organinė kraujagyslių (rečiau periferinių nervų) patologija.
“Nenutrūkstamų tonų” fenomenas – Korotkovo tonai yra girdimi iki nulinio spaudimo manžetėje lygio. Šiuo atveju diastolinio kraujospūdžio įvertinti negalima. Šis fenomenas pasitaiko retai, būna esant dideliam sistoliniam ir minutiniam širdies tūriui.
Tonų iškritimo fenomenas – reiškinys, kai mažinant oro spaudimą manžetėje, tonai trumpai iškrenta ir vėl atsiranda. Abiejų fenomenų tiksli priežastis ir susidarymo mechanizmas nežinomi.
Galimos AKS vertinimo paklaidos- ,,Balto chalato” sindromas – neretai būna, kad vien tik pamačius gydytoją, kai kuriems asmenims staiga pakyla AKS. Įtariant šią būseną AKS yra tikslinamas kelis kartus įvairiomis sąlygomis arba atliekamas automatinis AKS registravimas.
- Vyresnio amžiaus asmenims dėl amžinių ir aterosklerozinių žasto arterijos sienelės pakitimų (sustandėjimo), ją yra sunkiau yra perspausti ir todėl nustatyti AKS dydžiai būna netikslūs.
Nuo ko priklauso AKS vertės?
AKS vertinimo normatyvai dalinai priklauso ir nuo paciento amžiaus. Su amžiumi didėja ir sistolinis ir diastolinis AKS. Nuo 50 m. diastolinis AKS stabilizuojasi, o sistolinis didėja ir toliau. Manoma, kad AKS didėjimas priklauso nuo aortos ir jos pagrindinių šakų elastingumo sumažėjimo, nes senstant kraujagyslių sienelėje mažėja elastinių skaidulų kiekis, jas pakeičia kolageninis audinys, be to, aortos sienelė kalcifikuojasi.
Atsitiktinai nustačius padidėjusį AKS, dar negalima diagnozuoti arterinės hipertenzijos. Reikalingas kartotinis, kelių mėnesių laikotarpiu atliktas AKS matavimas.
Bazinis arterinis kraujospūdisTai labai vertingas tyrimas . Bazinis arterinis kraujospūdis yra AKS esantis žmogus pagrindinės medžiagų apykaitos sąlygomis. Jis yra nustatomas visiškos fizinės ir psichinės ramybės būklėje. Bazinis AKS yra matuojamas stacionare rytą, kol dar tiriamasis guli. Per 10 min. kas pusę min. nustatome 20 kraujospūdžio dydžių, du mažiausieji yra sudedami ir suma dalijama iš 2. Šis dydis ir yra bazinis kraujospūdis.
| AKS vertinimas | Sistolinis AKS
(mmHG) |
Diastolinis AKS
(mmHg) |
| Optimalus | < 120 | < 80 |
| Hipotonija | < 90 | < 60 |
| Normalus | < 130 | < 85 |
| Aukštas normalus | 130-139 | 90-99 |
| Pogrupis: ribinis AKS | 140-149 | 90-94 |
| II laipsnio hipertenzija (vidutinė) | 160-179 | 100-109 |
| III laipsnio hipertenzija (didelė) | ≥180 | ≥110 |
| Izoliuota sistolinė hipertenzija | ≥140 | <90 |
| Pogrupis: ribinis AKS | 140-149 | <90 |
| Kai ligonio sistolinis ir diastolinis kraujospūdis patenka į skirtingas kategorijas, reikia taikyti aukštesniąją | ||
Šiandienai jau laikoma, kad siektina sistolinio arterinio kraujospūdžio riba yra 120 mm Hg ( lyginant su 140 mmHg, kuri buvo rekomenduojama anksčiau). Neseniai atlikti tyrimai nustatė, jog su širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimais susijusios mirties rizika sumažėja net 43% kai sistolinis kraujospūdis yra sumažinamas iki 120 mm Hg. Šis teiginys labiausiai liečia asmenis, kurie yra peržengę 50 metų amžiaus ribą.