Asteninis sindromas

Asteniniu sindromu yra vadinamas vienas iš neurozinių sutrikimų. Šių sindromų psichopatologija yra labai panaši į neurozes, tačiau priešingai nei neurozės (jų etiologija yra psichogeninės kilmės liga), šie sindromai būna sergant ir kitomis ligomis. Tai yra kitas ligas lydintis sindromas. Kad būtų skirtumas kartais siūloma juos vadinti pseudoneuroziniais arba paraneuroziniais sindromais. Šie sindromai gali būti sergant daugeliu somatinių ir psichinių ligų, ypač pradiniu jų manifestacijos laikotarpiu, kai pagrindiniai  ligos požymiai dar nėra išryškėję.

Asteninio sindromo klinika

Asteniniam sindromui (anksčiau jis buvo vadinamas neurasteniniu sindromu) būdingiausi požymiai yra padidėjęs dirglumas ir greitas išsekimas. Ypač  greitai išsenkama nuo protinio darbo, nors yra  sunku atlikti ir kasdieninius darbus. Ligai būdingas sumažėjęs pojūčių slenkstis, tai yra hiperestezija. Tai reiškia, jog visi dirgikliai, kurie anksčiau buvo įprasti ir neblaškydavo dėmesio, pacientui tampa per stiprūs. Dirgina net tokie dalykai kaip vandens lašėjimas kriauklėje. Ligoniai pasidaro  labainekantrūs, viską stengiasi padaryti paskubomis. Išsekimas ypač išryškėja antroje dienos pusėje. Anksčiau mėgtas darbas jiems pasidaro per sunkus. Atsiranda ir galvos skausmai. Daugumai pacientų taip pat vystosi miego sutrikimai. Jie sunkiai užmiega. Dėl hiperestezijos vystosi ankstyvoji insomnija . Kartais jie neužmiega iki 1-3h; o depresijos atveju būna vidutinė arba vėlyvoji insomnija – neužmiegama iki paryčių. Neretai jie anksti pabunda, dieną būna mieguisti. Dažnai prieš užmiegant juos vargina minčių ir asociacijų antplūdis . Tai yra  asteninis mentizmas – vargina mintys apie atliktus ar neatliktus darbus, ar sugebės rytoj padaryti, kas numatyta. Ligoniai šių minčių atžvilgiu būna kritiški, su jomis kovoja, tačiau nesugeba jų visiškai suvaldyti.
Asteniniam sindromui taip pat yra būdingi emociniai ir vegetaciniai sutrikimai.

Emocijos -šių pacientų emocijos yra labai labilios. Jie greit jaudinasi, yra dirglūs, nesusivaldo. Pasitaiko neryškios depresijos elementų. Dažnai skundžiasi skausmais širdies plote ir pilvo srityje, jiems svyruoja arterinis kraujospūdis, prieš akis plaukioja juodos dėmės, kartais jie tai prakaituoja, tai blykšta, tai parausta, susilpnėja lytinis potraukis. Vargina senestopatijos. Gali būti nevirškinimo pojūtis, neretai svaigsta galva.

Ilgainiui atsiranda atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimų. Mąstymas būna neproduktyvus, sunku išlaikyti jo kryptingumą.
Tokie žmonės bando patys sau padėti – bet kokia nauja veikla jiems būna kaip išsigebėjimas. Tačiau tai būna tik trumpam. Jie  mėgsta ekstremalią veiklą, ypač taik kas yra negerai jiems, nes tai dar labiau išsibalansuoja.
Kalnuose geriau tokiems žmonėms nebūti – ten dar labiau sustiprėja visi jų pojūčiai.

Asteninio sindromo etiologija

Somatiniai susirgimai – AS gali atsirasti po persirgtos somatinės ligos. Pavyzdžiui persirgus  gripu ar kitu virusinių susirgimų. Jis gali trukti pora savaičių. Jei asteinazija  nestipri- gydyti nereikia, reikia pasirūpinti homeostaze, atstatyti skysčių pusiausvyrą. Jeigu  astenizacija labai  trukdo miegui, gali būti skiriami trankviliantai. Tačiau jie skiriami ne ilgiau nei 1 mėn.
Organiniai CNS pažeidimai – AS dažniausiai būna organinių galvos smegenų pažeidimų metu, kai kiti organo pažeidimo požymiai dar yra nenustatyti . Pavyzdžiui po galvos sutrenkimų, kraujotakos sutrikimų, galvos smegenų navikas, encefalitas.
Ateroskleroziniai pokyčiai– AS atsiranda ir sergantiems galvos smegenų ateroskleroze. Šiam  astenijos tipui yra būdingas ryškus emocijų labilumas, verkšlenimas, nekantrumas, dirglumas. Sergant hipertonine liga ir esant AS – nuolat skubama, visą laiką stengiamasi ką nors daryti, nors ties niekuo negali ilgiau sustoti, nes neužtenka kantrybės.
Intoksikacijos – AS taip pat vystosi  po intoksikacijų, pvz.  alkoholiu, dėl kepenų pažeidimo.
Šizofrenija– AS gali prasidėti ir šizofrenija. Šizofreninei astenijai yra būdinga tai, jog vargina nuolatinė psichinė įtampa. Pacientai nesugeba dirbti protinio darbo, jaučiasi išsekę po mažiausios įtampos. Net ir po ilgo poilsio jų jėgos neatsistato. Tuo tarpu po fizinio darbo jų būsena gali pagerėti. Šiaip tiksliai neįmanoma atskirti, ar tai astenija prieš psichozę, reikia stebėti ir laukti, kas bus toliau.
Neaiškios kilmės -Asteninis sindromas taip pat  gali atsirasti ir be aiškių priežasčių – siejamas su įtampa.

AS potipiai gali būti šie

1 padidėjęs nuovargis
2 kūno silpnumo, nuovargio jausmas. Juos lydi raumenų skausmų ir negebėjimas atsipalaiduoti.
Abiems šiems potipiams yra  būdingi fiziniai pojūčiai – galvos svaigimas, silpnumas, susirūpinimas blogėjančia sveikata.

Asteninio sindromo diferencinė diagnostika

1.Perdegimo sindromas (burnout syndrome)

Šio sindromo bendra charakteristika yra panaši į AS, bet šiuo atveju AS nepasireiškia pilnai. Jis dažniausiai prasideda dirbantiesiems padedančiosiose ar gelbėjančiose specialybėse- gydytojams, greitosios pagalbos darbuotojams, kariškiams, policininkams. Pagrindinis perdegimo sindromo skiriamasis bruožas (yra  nuasmeninimo pojūtis – neįsitraukia į problemą, nebėra empatijos, kiekvienas sukrečiantis atvejis tampa eiline istorija, o astenijos metu tiesiog neturi jėgų.

Kai kurie AS elementai pasireiškia visuose neuroziniuose sutrikimuose, bet ten būna kitas vedantis simptomas.

2.Neurastenija

TLK10 – neurastenija (F 48.0)– tai yra liguista būsena, kurios metu atsiranda silpnumas, dirglumas, padidintas nervingumas, irzlumas ir kt.

Yra išskiriamos šios klinikinės neurastenijos formos

1) grynoji neurastenija
2) depresinė neurastenija
3) obsesinė-fobinė neurastenija

4) Neurastenija lydima isterinių reakcijų.
Liga dažniausiai prasideda iš lėto. Simptomai tampa dominuojantys, jei patiria dar vieną psichinį stresą.