Katatonija yra vadinamas psichomotorinis sutrikimas, kuriam būdingas sujaudinimas arba judesių nuslopinimas iki visiško sąstingio. Katatonijos simptomai yra judesių sutrikimai.
Katatonijos simptomai
- – Stuporas – jam yra būdinga psichomotorinio nuslopinimo būsena, kai pacientas nereaguoja į aplinka. Yra būdingas vaškinis lankstumas – ilgesnį laiką sustingstama tam tikroje pozoje.
- – Negatyvizmas – pacientas nevykdo, ko yra prašomas- tai yra pasyvus negatyvizmas, arba priešinasi- tai yra aktyvus negatyvizmas.
- – Stereotipijos – yra kartojami judesiai, žodžiai.
- – Mutizmas – pacientas gali išvis nekalbėti.
- –Paramimijos – būdingos pastovios grimasos.
- – Impulsyvūs judesiai – pacientui yra būdingi nemotyvuoti judesiai, neatitinkantys situacijos.
- – Dvilypumas – be jokios motyvacijos vienu metu kyla du priešingi norai.
- – Echolalijos, echopraksijos – pacientas kartoja kitų žodžius, veiksmus.
Katatoninis sindromas yra katatoninių simptomų deriniai.
Katatonis sindromas yra dar skirstomas į katatoninį stuporą ir katatoninį sujaudinimą.
Katatoninis stuporas
Būdinga tai, jog jis prasideda staiga. Iš pradžių katatoninis stuporas apima viršutinę kūno dalį, paskui leidžiasi žemyn.
Katatoninio stuporo rūšys
Yra išskiriamos kelios katatoninio stuporo rūšys
- stuporas, kuriam būdingas vaškinis lankstumas – vyrauja vaškinimas lankstumas, bet yra ir negatyvizmas, stereotipijos.
- stuporas, kuriam būdingas negatyvizmas – vyrauja negatyvizmas, o vaškinio lankstumo nėra.
- stuporas, kuriam būdingas sąstingis – pacientas sustingsta kokioje nors pozoje (pvz., embriono), nereaguoja į aplinką, neatsako į klausimus.
Jam yra būdinga tai, jog vyrauja beprasmiški, chaotiški judesiai arba stereotipijos. Dažnai pacientai yra labai impulsyvūs, su jais neįmanoma susikalbėti.
Yra išskiriami keli katatoninio sujaudinimo variantai
- hebefreninis variantas – jam būdingas vaikiškumas, echopraksijos.
- nebylus sujaudinimas – pacientas nekalba, vyrauja ritmiški raumenų trūkčiojimai irpan.
Psichogeninis stuporas – būna po psichinių traumų, ypač kai buvo iškilusi grėsmė gyvybei. Sustingstama tokioj pat pozoj kaip ir traumuojančios situacijos metu.
Depresinis stuporas – vystosi gilėjant depresijai kai vis labiau nuslopinami judesiai, vis mažiau kalbama.
Apatinis stuporas – vyrauja abejingumas sau, aplinkai, taip pat stebimi nuslopinti judesiai.
Psichogeninis sujaudinimas – būna po psichinių traumų, ypač kai buvo iškilusi grėsmė gyvybei. Paciento veikla yra chaotiška, jo elgesyje atsispindi bėgimas nuo pavojaus, panika.
Maniakinis sujaudinimas – būdinga suaktyvėjusi veikla dėl pakilios nuotaikos.