Glaukoma

Glaukoma yra vadinama grupė akių  susirgimų, kuriems būdingi šie trys požymiai

• akispūdžio padidėjimas,
• tipinai akies nergo pakenkimai -akies nervo atrofija
• akipločio pakitimai.

Glaukoma sukelia regos nervo pažeidimą. Sergant glaukoma, šio nervo skaidulos nuo didelio akispūdžio yra suardomos negrįžtamai. Regėjimas šios ligos metu yra prarandamas palaipsniui. Iš pradžių žmogus neteka periferinio matymo, todėl susiaurėja regos laukas – akiplotis. Ligai progresuojant, pažeidžiamas ir centrinis matymas, vadinamasis regėjimo aštrumas. Kadangi centrinis matymas ilgai lieka nepakitęs, žmogus mato lyg pro vamzdį. Akiplotis siaurėja palaipsniui, tol kol telieka plyšelis. Regos nervo pažeidimai yra negrįžtami.

Kaip vystosi glaukoma?

Žmogaus akyje yra specialus skystis, kuris vienodai spaudžia akies sieneles ir palaiko jų vienodą įtempimą. Šis spaudimas  yra vadinamas akispūdžiu. Akispūdis abiejose akyse dažniausiai yra vienodas.  Kai akispūdis pasikeičia, kinta akies audinių mityba. Ilgalaikis akispūdžio sumažėjimas ar padidėjimas neigiamai veikia akį. Dėl to dažniausiai sutrinka akies audinių mityba, pradeda nykti akies nervo nervinės skaidulos, blogėja nervinių impulsų perdavimas smegenims, silpnėja regėjimas, siaurėja akiplotis ir žmogus pradeda siauriau matyti.

Akispūdžio padidėjimas yra grėsmingas  sunkios akių ligos – glaukomos požymis.

Epidemiologija

Glaukoma priskiriama aklumą sukeliančiai akių ligų grupei. Yra nustatyta, jog maždaug vienas iš septynių apakusių žmonių serga glaukoma.

Glaukomos klinika

Dažniausiai nejaučiama jokio skausmo ir dažniausiai nėra jokių kitų akies pakenkimo požymių. Pradeda silpnėti regėjimas, tačiau jis silpnėja labai pamažu ir lėtai. Todėl žmonės neretai kreipiasi į specialistą pavėluotai, kai liga yra jau išplitusi arba ir visai sunaikinusi vieną akį.

Glaukomos priežastys

Pagal savo kilmė glaukoma gali būti įgimta, pirminė ir antrinė.

Įgimta glaukoma neretai nustatoma ką tik gimusiam kūdikiui, o kartais jos požymiai išryškėja vaikui augant – kelių mėnesių, metų ar net paauglystėje. Jei liga negydoma, vaikas gali apakti. Vaiko regėjimą gali išgelbėti tik laiku atlikta operacija.

Pirminė glaukoma yra nustatoma tuomet, kai akispūdis pakyla ne dėl kurios nors kitos akių ligos ar jos  komplikacijos, o savaime.

Šia liga dažniausiai serga 40-50 metų amžiaus žmonės. Glaukoma apima abi akis. Neretai vieną akį glaukoma paliečia anksčiau, o  kitą – vėliau. Manoma, kad liga atsiranda dėl įvairių priežasčių, iš kurių svarbiausias yra paveldimumas. Labai dažnai ja susergama kai jau yra sergama hipertonine liga, diabetu.

Pirminė glaukoma labai klastingas susirgimas. Ji vystosi palengva, nesukeldama ligoniui jokių nemalonių pojūčių ir pamažu progresuoja net iki visiško aklumo. Ligoniai tik retkarčiais gali skųstis nepastoviu, buku skausmu akyse, antakių lanko, kaktos srityje, padidėjusiu ašarojimu. Dažniausiai yra skundžiamasi,kad akys lyg „smėlio pripiltos“, pavargstama dirbant kompiuteriu, o vakarais akis pradeda skaudėti. Retkarčiais apie šviesos šaltinį ligonis mato vaivorykštinius ratilus. Regėjimo aštrumas mažėja labai palengva ir ligonis visai to nepastebi.

Antrinė glaukoma – tai glaukoma,  kuri atsiranda dėl įvairių akių ligų . Pavyzdžiui sergant pasikartojančiu rainelės ir krumplyno uždegimu, po traumų išnirus ar pasvirus lęšiukui, dėl akies vidaus navikų, kraujosrūvų, tinklainės venų trombozės komplikacijų.  Ja serga įvairaus amžiaus žmonės, o liga dažniausiai pasireiškia stipriais nesveikos akies skausmais.

Glaukomos priepuolis – Kartais staiga gali užsikimšti kanalai, kuriais skystis nuteka iš akies. Dėl to labai greitai susilpnėja regėjimas, atsiranda labai stiprus akies ir galvos skausmas. Tokia būklė yra vadinama ūmiu glaukomos priepuoliu. Ūmaus glaukomos prepuolio metu kartais gali atsirasti pykinimas, vėmimas, didelis bendras silpnumas. Pasitaiko, jog ligoniui pakyla net temperatūra. Ilgiau trunkant priepuoliui, galima ir visiškai apakti. Dėl glaukomos praradus regėjimą, jo sugrąžinti neįmanoma.

Dažnai, prieš stiprų ūmios glaukomos priepuolį  pacientai gali jausti nestiprius  galvos ir akies skausmus, spaudimą akyje. Gali šiek tiek pablogėti regėjimas, kartais būma matomi vaivorykštės spalvų ratilai apie šviesos šaltinį. Šie nemalonūs pojūčiai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, neretai atsiranda po stiprių pergyvenimų, sunkaus darbo.  Jiems praėjus, jaučiamasi visai gerai, kol pagaliau išsivysto tikras ūmus glaukomos priepuolis. Pastebėjus minėtus reiškinius, reikia kreiptis į akių gydytoją. Laiku paskyrus gydymą tokių prepuolių galima išvengti.

Ligos eiga

Kai skysčio sąstovis akyje būna nedidelis  liga formuojasi iš lėto. Tai lėtinė ligos eiga. Ligoniui dažniausiai skauda galvą smilkinių srityje, apie akis, kai kada skausmai yra juntami ir pakaušyje. Retkarčiais ligonis jaučia ir nestiprius akies skausmus, lyg kokį svetimkūnį akyje arba jam atrodo, kad akis pilna ašarų, nors jų nėra.

Šie nemalonūs pojūčiai atsiranda ir sustiprėja pavargus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar pasilenkus. Taip pat vystosi ir regėjimo sutrikimai. Žmogus mato tartum pro rūką ar tinklą, o apie šviesos šaltinį gali matyti  vaivorykštės spalvos ratilus. Tai reiškia, jog šiek tiek padidėjo akispūdis. Paprastai akispūdžio padidėjimas ligos pradžioje trunka kelias minutes arba 2-3 valandas. Po to skausmai nurimsta ir vėl žmogus mato normaliai. Šiaip žmogus akinius darbui keičia kas 3-5 metus, o sergant glaukoma juos kai kada tenka keisti kas keletą mėnesių. Vėlesnėje ligos stadijoje galvos skausmai ir regėjimo sutrikimai kartojasi vis dažniau ir ilgiau. Ligoniai pradeda blogiau orientuotis, nes susiaureja akiplotis. Progresuojant ligai ir nesigydant, galima net apakti.

Glaukomos rizikos faktoriai

•  akies hipertenzija
• amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės)
• paveldėjimas (žinomi šeimyninės glaukomos atvejai)
• didelio laipsnio trumparegystė
• cukrinis diabetas
• traumos arba akies operacija
• ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas
• aukštas arterinis kraujospūdis.

Tyrimų planas

Gydytojas matuoja akispūdį.  Akispūdis yra matuojamas kompiuteriniu automatiniu bekontaktiniu tonometru, nenaudojant nuskausminančių vaistų, neprisiliečiant prie ragenos paviršiaus. Net dažnai atlikdami šį tyrimą, akims žala nedaroma.

Esant akispūdžio padidėjimui, įvertinamas  regos nervas, tiriamas akių dugns, akiplotis (kompiuteriu nustatomi akipločio ribų susiaurėjimai, tinklainės jautrumo pakitimai šviesos dirgikliams, defektai). Dažnai ligos pradžioje akipločio pakitimai būna labai nežymūs ir šį tyrimą, kaip ir regos nervo bei akispūdžio matavimą, reikia reguliariai kartoti.

Įtarus glaukomą, būtina reguliariai lankytis pas akių gydytoją.

Gydymo principai

Glaukomos gydymas yra medikamentinis.  Jeigu gydymui vartojami  vaistai nepadeda, yra  operuojama arba gydoma lazeriu.

Prognozė

Jeigu glaukoma yra negydoma gali progresuoti iki visiško aklumo.

Jeigu glaukoma yra diagnozuota ankstyvoje stadijoje ir pradėta gydyti, žmogus neapaks. Tik bendros ligonio ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą.

Profilaktika

• Vienintelė glaukomos profilaktika yra  laiku suteikta akių ligų gydytojo konsultacija ir laiku pradėtas gydymas.
• Sergantiems glaukoma negalima dirbti sunkaus fizinio darbo, jiems taip pat negalima dirbti pasilenkus.
• Nepatartina ilgai būti karštyje.
• Sergantiesiems glaukoma netinka kai kurios fizioterapinės procedūros,  ypač tokios, kuriose kai kinta temperatūra (purvo vonios, šarko dušas).
• Sergant glaukoma yra griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Būtina atsisakyti ir rūkymo.